Valstybinė ligonių kasa suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo daugiau nei 40 proc., o jiems apmokėti skiriamų PSDF lėšų suma beveik padvigubėjo – padidėjo nuo 65 mln. eurų iki 121 mln. eurų.
 
Apie 50 proc. brangių tyrimų ir procedūrų atliekama privačiose įstaigose ir iš PSDF joms sumokama apie 60 mln. eurų per metus.
„Skaičius didokas“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Kitąmet šių paslaugų finansavimą numatoma didinti apie 5 mln. eurų.
 
Tvarka išsisėmusi?
 
„Jei daug teikiame tyrimų, atitinkamai mažėja kaina. Iki vieneto balo vertės atstatoma tik metams pasibaigus, jei bus taupoma kitose eilutėse. Kaip sutarėme pasitarime, greičiausiai ši prieš dvidešimt metų įvesta tvarka neatitinka rinkos ir pacientų lūkesčių, todėl reikia ją keisti. Klausimas, kaip? Bet tikrai tvarka išsisėmusi“, – sakė ligonių kasų vadovas.
 
„Žiūrėkite, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas. – Dėl tų brangių tyrimų apmokėjimo, kalbėkime atvirai, jei reikia keisti metodiką, tai okei, bet ne metų gale. Nežinau, koks buvo teisinis pagrindas, ar žodinis susitarimas, kad bus primokėta, o dabar aišku, kad ne, tai krenta pasitikėjimas.“
 
Patikslino
 
Paprašytas patikslinti situaciją, Valstybinės ligonių kasos direktorius atkreipė dėmesį, kad brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarka šiemet nebuvo keičiama.
 
G.Bendorius teigė, kad planine tvarka skirstant PSDF biudžeto rezervo lėšas šiemet nėra numatyta papildomų lėšų brangių tyrimų ir procedūrų koeficientui didinti.
 
„Tačiau jei pasibaigus metams teisės aktų nustatyta tvarka apmokėjus kitas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas susidarys numatytų lėšų ekonomija (įskaitant lėšas, skiriamas iš PSDF rezervo), koeficiento reikšmė, esant finansinėms galimybėms, gali būti didinama, kaip tai buvo daroma pernai ir užpernai“, – pažymėjo VLK vadovas.
 
Jis informuoja, kad gruodžio 2 d. vyko susirinkimas dėl brangiųjų tyrimų ir konsultacijų apmokėjimo. Jame dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, VLK vadovybė, Lietuvos radiologų asociacija ir kitos suinteresuotos pusės. „Susitikimo metu aptarta galimybė priimti papildomas sąskaitas už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, didinant koeficientą kitų metų pradžioje“, – teigė jis.
 
Klibina apmokėjimo modelį
 
Susitikimo metu sutarta ir dar dėl vieno – peržiūrėti tyrimų apmokėjimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą. Į šį darbą būtų įtraukiamos suinteresuotos minėtos institucijos, organizacijos bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.
 

Tačiau „Lietuvos sveikatai“ VLK direktorius Gytis Bendorius taip pat teigė, kad riboti finansiniai ištekliai reikalauja subalansuotų sprendimų. „Dabartinis apmokėjimo modelis garantuoja, jog visi pacientai, kuriems reikalingos šios paslaugos, jas gaus ir už tai bus sumokėta PSDF biudžeto lėšomis“, – paaiškino jis.

 
Jei būtų atsisakyta šio modelio, ligonių kasų vadovas įžvelgia dvi grėsmes, dėl kurių gali nukentėti pacientai: „Atsisakius šio modelio kiltų reali grėsmė, kad paslaugų teikėjams už dalį atliktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų būtų visai nesumokėta, jei išlaidos viršytų numatytas lėšas. Taip pat gali sumažėti minėtų paslaugų kiekis ir daliai pacientų brangieji tyrimai bei procedūros nebūtų atliekami ar būtų mokami.“
 
Taigi G.Bendorius apibendrina, kad dabartinis modelis leidžia pasiekti pusiausvyrą tarp paslaugų teikėjų lūkesčių ir PSDF biudžeto finansinių galimybių. „Jis užtikrina, kad paslaugos bus prieinamos, pacientai jas gaus pasirinktoje įstaigoje, o finansiniai ištekliai bus naudojami racionaliai“, – pabrėžia jis ir priduria, kad ligonių kasos yra atviros diskusijoms su savo sutarčių partneriais.
 
Apimtys auga žaibiškai
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete G.Bendorius kalbėjo, kad iki šiol kintamos reikšmės koeficiento taikymo modelis nevaržė įstaigų auginančių savo tyrimų apimtis kaip ant mielių. „2019 m. magnetinio rezonanso tomografo buvo atliekama 150 tūkst. tyrimų, šiemetinė prognozė – 317 tūkstančių. Dar 2023 m. Europos kontekste buvome šiek tiek mažiau vidurkio, o šiemet jau aukščiau jo. Jei tokie tempai, kitais metais netilpsime į grafiką“, – konstatavo ligonių kasos vadovas ir pabrėžė: finansiniai resursai limituoti.
 
„Prieš dvidešimt metų kintantis balas ir buvo numatytas, kad ribotų įstaigų apetitą daryti nuotraukas, kita vertus, visoje Europoje daugėja MRT. Tai modernus, geras būdas nustatyti diagnozę. Nedidelis didėjimas – viskas tvarkoj, bet trisdešimt procentų per metus daugoka. Du kartus per penkerius metus – daugokai“, – aiškino G.Bendorius.
 
Taip pat jis pabrėžia, kad sunku pasakyti, kiek šių tyrimų atliekama pamatuotai.
„Statistika sako, kad apie keturiasdešimt procentų tokių tyrimų neturi vertės. Žinoma, bepigu aiškinti, kad tyrimai nereikalingi, kai diagnozė jau aiški. Pradžioje daug sudėtingiau pasakyti, kurio tyrimo nereikia daryti“, – konstatuoja ligonių kasos vadovas.
 
Viešosioms – kritika
 
„Manytume, kad viešosios įstaigos galėtų geriau išnaudoti savo įrangą“, – taip pat sako VLK vadovas. Jis turi omenyje tai, kad viešosiose gydymo įstaigose esantys aparatai veikia kur kas mažesniu efektyvumu nei privačiose.
Į pastabas, kad galbūt viešosiose įstaigose sudėtingiau užtikrinti paslaugas, nes ten senesnė įranga, ligonių kasų direktorius atsakė, kad „tarifas už paslaugas mokamas dosnus, jis leidžia atnaujinti įrangą.“
 
„Užmigimas viešųjų įstaigų. Nes dirba trumpiau, mes už atliktas paslaugas viską sumokame visoms (ir privačioms, ir viešosioms įstaigoms), už magnetinį rezonansą tą pat kainą“, – sakė G.Bendorius.
 
Kauno miesto poliklinika prieš keletą mėnesių atsidarė naują Radiologijos centrą, su modernia radiologine įranga. Jos vadovo Tomo Budrio teigimu, efektyvumu jie nenusileidžia privačioms gydymo įstaigoms. „Mūsų komanda sėkmingai pasiekia Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo vidurkius“, – pasidžiaugė T.Budrys ir pridūrė, kad šiuos tyrimus teikia ne tik Kauno, bet ir kitų miestų bei rajonų pacientams.
 
„Pacientų srautas pakankamas – aptarnaujame daugiau nei 163 tūkst. gyventojų“, – skaičiavo jis ir pridūrė, kad pacientams, kurie pageidauja greitesnio tyrimo, siūlo ir mokamas paslaugas.

---

 
Skaičiai
Brangiesiems tyrimams ir procedūroms kasmet skiriama apie 3 proc. PSDF biudžeto lėšų: 2022 m. skirta 96 mln. eurų
2023 m. – 117 mln. eurų
2024 m. – 121 mln. eurų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!