- Indre, šiandien esate viena sėkmingiausių Lietuvos nuomonės formuotojų sveikos gyvensenos srityje. O kokia Indrė buvo prieš penkiolika metų? Kas paskatino sukti šiuo keliu?
 
- Prieš penkiolika metų Indrė buvo nelaiminga visose gyvenimo srityse, pradedant laisvalaikiu, santykiais, sveikata, baigiant išvaizda... Viskas, kas mane supo ir ką jaučiau viduje, buvo ne taip, kaip turėtų būti.
Kartą, kai reikėjo užlipti į penktą aukštą, bet jau trečiame aukšte nebegalėjau kvėpuoti, nusprendžiau, kad tai nebegali toliau tęstis – juk tuomet man buvo vos 23-eji. Atsigręžiau į daug ką: ir darbas negeras, ir santykiai ne tokie, ir pati sau nepatinku. O kai nepatinki sau, nepatinki niekam. Tiesiog nespinduliuoji geros energijos, nusigręžia sėkmė.
Įdomiausia man buvo atrasti, kaip pasikeičia būtis, pakeitus gyvenimo būdą – pradėjus judėti, visaverčiai maitintis. Kad tai pakeičia mūsų išvaizdą ir savijautą – čia viena. Bet pakinta ir visa aplinka, santykiai su antrąja puse, kitais žmonėmis, išauga karjeros galimybės.
Pakeisti gyvenimo būdą yra mažiausiai finansiškai kainuojantis pokytis, bet jo grąža – pati didžiausia.
 
- Įtariu, kad ta kelionė nelengva… Kaip motyvuotumėte pasiryžti?
 
- Ilgainiui tikrai ateina lengvumas. Svarbiausia turbūt neforsuoti įvykių. Yra kalnas, į kurį realu įlipti, ir yra skardis. Kuo kalnas mažiau status, tuo lengviau įlipti, nors užima daugiau laiko. Bet tokiu atveju gali būti užtikrintas, kad pasieksi viršūnę ir nesustosi kelio viduryje.
Pradėkime nuo mažų dalykų, nuo mažų įpročių. Pirmą savaitę tas įprotis gali būti tiesiog rytą pradėti ne nuo kavos, o nuo stiklinės vandens. Ir jau tai yra vienas procentas į geresnį rytojų.


 
- Paprovokuosiu: pokyčių vardan turėtume pernelyg daug ko atsisakyti. Nepatogu, nesinori…
 
- Svarbu negalvoti, kad iš savęs ką nors atimame. Įsivaizduokite mažą vaiką su saldainiu rankoje. Jeigu tiesiog ateisime ir išplėšime iš rankų tą saldainį, liks didelis tuštumos jausmas, praradimo liūdesys. Bet jeigu saldainį kuo nors pakeisime, nelieka praradimo jausmo, yra tik pokytis.
 
- Kaip jūsų gyvenimą pakeitė populiarumas socialiniuose tinkluose?
 
- Niekada nesureikšminau šito dalyko.
Pradėjusi keisti gyvenimo būdą numečiau 17 kilogramų, todėl visoms draugėms buvo įdomu, kaip maitinausi. Kad nereikėtų receptų siųsti kiekvienai draugei atskirai, sukūriau Facebook puslapį – tiesiog dėl patogumo.
Netrukus draugai pastebėjo, kad mano puslapį seka jau penki tūkstančiai, dvidešimt tūkstančių sekėjų. Ir taip skaičius vis augo. Daug mokiausi, ėmiau sudarinėti mitybos planus. Plečiantis sekėjų ratui, tapo vis lengviau rasti naujų klientų.
Džiaugiausi gavusi pirmąjį užsakymą iš košių, kurias pati mėgau, gamintojų. Kai jų atstovai pakvietė mane į fotosesiją ir dar paklausė, kiek jiems kainuos ši reklama, negalėjau patikėti: už tokią garbę man jie dar sumokės! (Juokiasi.)
Kita vertus, populiarumas turi ir savų minusų. Ne kiekvienas bendrauja pozityviai ir kultūringai. Dėl kai kurių komentarų netgi įgijau naujų kompleksų. Pavyzdžiui, daugiau nei trisdešimt gyvenimo metų nė nesusimąsčiau apie tai, kad mano balsas kuo nors blogas. Pradėjusi vesti laidą, sulaukiau įvairių žinučių: „Turinys įdomus, bet neįmanoma klausytis tavo baisaus balso.“ Taip jautriai sureagavau, kad kito filmavimo metu dėl to negalėjau ištarti nė žodžio, tik verkiau. Bet su laiku išmokau priimti savo balsą kaip privalumą, o ne trūkumą.


 
- Kaip rūpinatės savo psichoemocine sveikata?
 
- Labai padėjo psichoterapija. Dar labiau – joga ir meditacija. Užsiėmimų metu supratau, kad pikti kito žodžiai – ne apie mane, bet apie jį pati. Ko gero jis labai nelaimingas, nesėkmingas ir išsilieja ant kito. Tas suvokimas tikrai padėjo.
 
- Pastaruosius metus gyvenate tarp Lietuvos ir Tenerifės. Kodėl taip nusprendėte?
 
- Iš tiesų pasaulis yra mano namai. (Juokiasi.) Kartais pavydžiu toms moterims, kurios puoselėja namus, investuoja į juos pinigus, laiką ir pastangas, kaip tai daro mano mamytė. Aš tos savybės iš jos nepaveldėjau. Mano namai ten, kur šeima ir kur man linksma būti.
Kita vertus, esu kūrybinis žmogus. Jaučiau sąstingį ir poreikį būtinai pakeisti aplinką. Džiaugiuosi, kad Tenerifėje mano kūryba vėl žydi.
Į salą dažnai atvykdavome ir anksčiau. Tenerifė atitinka visus mano poreikius. Labai mėgstu gamtą, daug vaikščioti. Vilioja ir ištisus metus geras oras. Nes, reikia pripažinti, per lietų ar šlapdribą tikrai nėra didelio noro lįsti iš namų. O čia daug laiko leidžiame gryname ore, kopiame į kalnus, su kitomis lietuvių šeimomis rengiame piknikus.
Tai vieta, kur man nereikia puoštis, darytis makiažo. Koks atsikėlei, nusiprausei, užsipurškei kremo nuo saulės ir išėjai ką tik išplauta dar šlapia galva į lauką. Supranti, kiek tai iš tiesų nedaug reikia ir kaip paprasta iš tiesų gyventi.


 
- Kokias tendencijas pastebite bendraudama su klientais? Ar lietuviai nori gyventi sveikiau?
 
- Prasidėjus Covid-19 pandemijai, jaučiau didelį teigiamą pokytį. Sumažėjo vilionių leisti laiką sveikatai nepalankiais būdais, žmonės ėmė daugiau sportuoti. Bėgioti miške buvo visai nebaisu – bet kurį rytą išbėgusi čia sutikdavau 60-80 žmonių, nepriklausomai nuo oro.
Pasibaigus visiems ribojimams, žmonės grįžo į barus, klubus, didelius susibūrimus. Su trenksmu grįžo ir blogi įpročiai. Pamenu, sakau vyrui: „Negaliu patikėti, bet šįryt nesutikau miške nė vieno žmogaus. Dabar jau man išties nejauku ten būti.“
Kitas dalykas – atėjo naujas „self-love“ trendas. Labai gaila, bet žmonės ne visada supranta esmę. Mylėti save, džiaugtis savimi – būtina. Bet meilė sau yra ir rūpinimasis savimi, savo sveikata.
Situacija šiandien labai suprastėjusi. Atkritome, ir su kaupu.
 
- Moterys į jus dažniau kreipiasi norėdamos būti sveikos ar gražios?
 
- Kad ir kaip bebūtų gaila, dažniausiai kreipiamasi dėl grožio. Bet pastaruoju metu ypač vyresnės moterys įgavo sąmoningumo ir supranta, kad svarbiausia – gera savijauta. O jeigu tu stengiesi dėl geros savijautos, kaip „šalutinis poveikis” visuomet keliauja ir tas norimas grožis. (Šypsosi.)

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!