Sieks gydyti kuo anksčiau
 
SAM patvirtinta Burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose. Šitaip pacientams bus užtikrinta didesnė tikimybė pasveikti ir išvengti drastiškų procedūrų. Taip pat sutrumpintas paciento gydymo kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.
 
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Juknienė aiškino, kad buvo žengtas svarbus žingsnis gerinant burnos, veido ir žandikaulio vėžio diagnostiką.
 
„Dažnai gydymas būdavo pradėtas tik tada, kai liga jau būdavo tiek pažengusi, kad išgydyti naviką tapdavo sudėtinga arba nebeįmanoma. Šiuo metu įgyvendintos naujos gairės, kurios suteikia gydytojams odontologams, burnos higienistams ir šeimos gydytojams daugiau aiškumo paciento kelyje įtariant vėžinę ligą“, – aiškino vyriausioji specialistė.
 
Jos teigimu, šiuo būdu pacientai bus geriau informuoti apie ligos simptomus, o tai padės išvengti stipresnio jos išsivystymo.
 
„Patikra bei profilaktikos priemonės padės ne tik specialistams laiku pastebėti pakitimus, bet ir pacientams bus suteikta informacija apie burnos priežiūrą, alkoholio ir rūkymo įtaką burnos ir žandikaulių srities vėžio atsiradimui“, – teigė J.Juknienė.
 
Nauja tvarka taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas. Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus, pavyzdžiui, ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus, pacientas bus siunčiamas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.
 
Nustačius vėžį, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų: Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė.
 
Nebereikės siuntimų
 
Trumpinant paciento kelią, kai įtariamas arba diagnozuotas burnos, veido ir žandikaulių vėžys, atsisakyta perteklinių siuntimų. Burnos higienistams nuo kitų metų pradžios suteikta teisė išduoti siuntimą tiesiai pas gydytoją periodontologą burnos vėžio diagnostikai ar periodonto ligų diagnostikai bei gydymui.
 
Anksčiau burnos higienistas turėdavo siųsti pacientą pas odontologą arba šeimos gydytoją, kuris išduodavo siuntimą periodontologo ar kito gydytojo odontologo konsultacijai. Atnaujinus siuntimų tvarką, pacientai greičiau pateks pas reikiamą specialistą, o odontologai bei šeimos gydytojai išvengs perteklinių pacientų vizitų.
 
Nuo sausio pirmosios taip pat nereikės siuntimo pas antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgą, veido žandikaulių chirurgą ar otorinolaringologą, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti e. sveikatos sistemoje.
 
Nacionalinio vėžio instituto vėžio (NVI) registro duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma iki trijų šimtų naujų galvos ir kaklo vėžio atvejų, iš kurių apie 80 proc. nustatomi vėlyvų, trečios ar ketvirtos, stadijos. Galvos ir kaklo srities navikai pasižymi greitu progresavimu, stebimas mažas šių stadijų ligos išgyvenamumas.
 
NVI gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė komentavo, kad buvo padarytas didžiulis trejų metų darbas – pavyko įtikinti ir ligonių kasas, ir ministeriją, jog būtina imtis veiksmų.
 

„Į Nacionalinį vėžio institutą, kuris išoperuoja daugiausiai pacientų, kasmet pakliūna daugiau nei 50 proc. ligonių, sergančių ketvirtos stadijos vėžiu. Todėl jiems skiriamos procedūros yra itin žalojančios. Po tokių operacijų pacientai netenka galimybės dirbti, valgyti, kalbėti, patiria neapsakomai didelę socialinę atskirtį“, – teigė NVI gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė ir viena projekto iniciatorių.

 
Ji džiaugėsi, kad įtariant vėžį nebereikės siuntimų, bus galima iš karto registruoti pacientą pas specialistus: „Tai tikrai sutrumpina jų patekimo kelią ir apsaugo nuo ligos išplitimo. Šiuo metu tebedirbame ties vienu projektu – skaitmeninio planavimo ir individualizuotų implantų įtraukimu į apmokamų paslaugų sąrašus ligonių kasose.“
 
Specialistai yra apmokomi
 
A.Gerliakienė užsimena, kad tik pernai šią onkologinę ligą turintiems žmonėms buvo pripažinta negalia.
 
„Tai atsitiko dėl to, kad po operacijos sunku pastebėti paciento ligą – rankos, kojos, galva yra vietoje. Gydymas nebūtinai būna baigtas. Pasitaiko atvejų, kad pacientas yra paleidžiamas su didžiulėmis žaizdomis burnos ertmėje. Nors pagal teisės aktus skiriama kompensacija, nėra specialistų, kurie galėtų pasirūpinti. Aišku, jeigu vis daugiau žmonių kreipsis turėdami lengvą vėžio formą, bus galima tikėtis, kad itin baisių operacijų bus vis mažiau. Tokiu būdu kaulo rekonstrukcijos, implantacija bus sėkmingesnė ir protezus bus galima padaryti paprasčiau“, – aiškino pašnekovė.
 
A.Gerliakienė įspėjo neprarasti budrumo – pacientas turėtų pats atkreipti dėmesį, kas vyksta jo burnoje.
 
„Pastebėtina, kad kreiptis pas gydytoją odontologą žmones verčia jų šeimos nariai. Dažniausiai burnos vėžys pasireiškia negyjančiomis žaizdomis. Naujoje tvarkoje parašyta, kad jeigu žaizda negyja daugiau nei dvi savaites, reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą. Jeigu netikėtai atsiranda žandikaulio deformacijos, skausmai, slogavimas iš vienos nosies pusės, aptirpimai, reikia kuo greičiau apie tai pranešti gydytojui. Jeigu žmogus turi netvarkingus protezus, kurie trina, nereikėtų tyliai kentėti, nes nuo nuolatinio trynimo gali atsirasti žaizdos, kurios negyja ir gali supiktybėti“, – sakė medikė.
 
Paklausta, ar gydytojai yra apmokyti atpažinti požymius, A.Gerliakienė paminėjo vykstančius mokymus.
 
„Kelerius metus iš eilės organizuojame paskaitas apie nepiktybinius auglius, vėžines ligas burnos ertmėje. Taip pat smagu, kad Nacionalinis vėžio institutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ir Odontologų rūmai pavasarį pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo apmokyti odontologus, norinčius dirbti su visomis onkologinių ligų formomis sergančiais pacientais. Norėtųsi, kad kuo daugiau odontologų ir burnos higienistų būtų susipažinę tiek su bet kokio tipo vėžio pacientų poreikiais, tiek su būtent burnos vėžio ligoniais“, – komentavo A.Gerliakienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!