Elektrėnų ligoninė – kelyje į modernią įstaigą

Miglė Petkutė
2024-11-22
„Modernią ligoninę kuriame ne žodžiais, o darbais“, – sako Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas. Jis pasidalino patirtimi, su kokiais iššūkiais susidūrė bei ką pasiekė gerinant įstaigos veiklą bei bandant pritraukti jaunų specialistų.
Elektrėnų ligoninė – kelyje į modernią įstaigą
„Ligoninėje gera darbo atmosfera, daug galimybių įgyti savarankiškumo ir daryti karjerą, be to, iš Elektrėnų puikus susisiekimas su didžiaisiais šalies miestais. Manau, kad ši įstaiga itin tinkama jaunam specialistui augti, – tvirtina Elektrėnų ligoninėje dirbantis anesteziologas Rytis Mickus.

Gydytojo širdis veda į gimtinę
 
Jaunas, tačiau daug darbo praktikos įvairiose gydymo įstaigose jau sukaupęs anesteziologas Rytis Mickus į gimtuosius Elektrėnus atvyksta iš Kauno, kur dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
Regiono ligoninę jis mato ne kaip trūkumą, o kaip tobulėti leidžiantį iššūkį ir perspektyvą.
 
„Ligoninėje gera darbo atmosfera, daug galimybių įgyti savarankiškumo ir daryti karjerą, be to, iš Elektrėnų puikus susisiekimas su didžiaisiais šalies miestais. Manau, kad ši įstaiga itin tinkama jaunam specialistui augti, – tvirtina anesteziologas R.Mickus, kuris prisipažįsta, kad į gimtinę veda ne tik profesinės galimybės, bet ir širdis. – Elektrėnus puikiai pažįstu nuo vaikystės, esu išbraidęs bene visas marių pakrantes, todėl visada malonu čia atvažiuoti ir padėti vietos gyventojams.“
 
Ryčiui patinka ir tai, kad mažesniame mieste žmonės geriau vieni kitus pažįsta, jaučia artimesnį ryšį su gydytoju ir juo pasitiki.
 

Karščiausia problema – specialistų trūkumas
 
Nors Elektrėnų ligoninė itin džiaugiasi prie komandos prisijungiančiais jaunais medikais, specialistų trūkumą šiandien vadina karščiausia problema.
 
Pritraukti jaunų medikų pasiseka ne visada, nors įstaigos planai siekiant tapti jiems patrauklia darbo vieta – ambicingi.
 

„Šiandien dar negalime specialistų prisivilioti dešimtis tūkstančių eurų siekiančiomis išmokomis, kaip skelbia kai kurios savivaldybės. Tačiau tiek šiuo metu iš kitų vietovių atvykstantiems, tiek ir naujiems specialistams dengiamos kelionės išlaidos, itin lanksčiai derinami darbo grafikai, suteikiama galimybė tobulintis“, – pasakojo Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas, čia pat priminęs, kad ligoninė brangina ir pensinio amžiaus medikus, kurių patirtis – neįkainuojama.

 
Šiemet ligoninėje augo specialistų kvalifikacijos kėlimo biudžetas, įvyko įvairių mokymų darbuotojams, pavyzdžiui, konfliktų valdymo, patyčių ir smurto prevencijos mokymai.
 
„Mokymams skyrėme didelį dėmesį, kad kiltų bendravimo kultūros lygis bei būtų sveika darbo aplinka įstaigoje“, – pasakojo direktorius.
 
Dar vienas Elektrėnų ligoninės prioritetas – suteikti darbo vietas specialistams iš užsienio. Šiuo metu ligoninėje ruošiami dokumentai įdarbinti gydytoją iš Ukrainos. Jis atitinka keliamus reikalavimus, gaus licenciją, gyvens ir dirbs Lietuvoje.
 
„Reikalingiausios specialybės yra kardiologai, neurologai, endokrinologai, anesteziologai-reanimatologai. Todėl bendraujame, ieškome, galbūt surasime ir daugiau tų, kuriems darbo vieta nuostabios gamtos apsuptyje Elektrėnuose taps ir puikiais namais – jie pasiliks ilgam“, – sakė ligoninės vadovas.
 
Reformos sukėlė daug nerimo
 
Dr. Ž.Martinėnas pasakoja, kad per metus jo vadovaujama ligoninė susidūrė su vykstančių sveikatos sistemos reformų, veiklos pokyčių, darbuotojų pritraukimo iššūkiais, kurių įtaka jaučiama ir iki šiol.
 
„Praėjusieji metai buvo įtempti, o ir veiklos rezultatai nedžiugino. Reikėjo priimti būtiniausius sprendimus – transformuoti chirurgijos ir vaikų ligų stacionarų veiklą į dienos stacionarus. Gydytojai, slaugytojai nerimavo, o kas atsitiks, kai bus naikinami stacionarai, kaip dirbsime toliau? Bendraujant su kolektyvu, aptariant lūkesčius ir galimybes, įgyvendinome struktūros, veiklos procesų transformaciją, atnaujinome licencijas ir leidimus“, – aiškino direktorius.

Dar šiais metais planuojama visapusiškai įvertinti darbuotojų indėlį į ligoninės veiklos rezultatus bei sutarti dėl jų lūkesčių ir siekiamų rodiklių, atnaujinti darbo užmokesčio tvarkas, kad darbuotojai žinotų, kokį atlygį jie gaus.
 
Sistema orientuota į rezultatus jau dalyje veiklų, tikimasi metų pabaigoje pamatyti dar stipresnę darbuotojų vidinę motyvaciją, aukštesnius veiklos rezultatus.
 
„Gerai, kad kartu su savivaldybių sveikatos centrų steigimu numatytas ir bazinis apmokėjimas priėmimo skyriams už teikiamas paslaugas. Tačiau ne visais atvejais toks apmokėjimas pasiekia visas įstaigas. Tikimės, kad bus pakoreguoti teisės aktai, išspręstos nuo pačių įstaigų nepriklausančios problemos, kai šis apmokėjimas jų nepasiekia. Taip pat džiugu, kad didės įkainiai už teikiamas skubios pagalbos paslaugas – šiuo metu pripažįstama, kad jie per žemi“, – aiškino dr. Ž.Martinėnas.
 
Prioritetas – naujausios technologijos
 
Elektrėnų ligoninės direktorius džiaugiasi, kad įstaiga užtikrina būtinosios pagalbos teikimą dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Tačiau siekiant pacientams suteikti daugiau bei kokybiškesnių paslaugų, o specialistams motyvacijos – išlieka didelis naujos įrangos poreikis.
 

„Atsinaujinsime artimiausiu laiku įgyvendindami ligoninės modernizavimo planą, tuomet naujausia įranga bus aprūpintos daugelis darbo vietų“,– pasakojo ligoninės vadovas.
 
Dr. Ž.Martinėnas pabrėžė, kad jo tikslas yra modernią ligoninę kurti ne žodžiais, o darbais: „Prisijungėme prie telemedicinos projekto – esame viena iš nedaugelio medicinos įstaigų, kuri turi tam skirtą naujausią įrangą Priėmimo skyriuje.
 
Toliau siekiame anksčiau užsibrėžtų veiklos skaitmenizavimo tikslų, netrukus nebeliks popierinių dokumentų. Jei ne šių metų pabaigoje, tai kitų metų pradžioje žadame kone visą pacientų informaciją kaupti tik elektroniniu formatu.“
 
Vadovas džiaugėsi, kad iki šiol perėjimas nuo popierinių dokumentų iki skaitmenizuotų jų versijų vyko sparčiai ir sėkmingai, pacientai taip pat naudojasi elektroninių sistemų galimybėmis.
 
„Džiaugiuosi, kad jau ir dabar popieriniai dokumentai ant mano stalo praktiškai nebepatenka. Praėjusiais metais įdiegėme elektroninę dokumentų valdymo savitarną, darbuotojų prašymai ir kiti dokumentai yra pateikiami elektroniniu būdu, žmogus pats prašymą ar kitą formą užpildo ir pateikia iš savo kompiuterio ar kito mobilaus įrenginio. Patogu, galima greitai pamatyti visą dokumento kelią nuo pateikimo iki sprendimo“, – aiškino dr. Ž.Martinėnas.
 
Eilės pas gydytojus – trumpesnės
 
Skaitmenizuoti sprendimai leidžia kasdien stebėti ir eiles pas gydytojus. Jei dažnai skundžiamasi, kad pas specialistus patekti sudėtinga, nes tenka ilgai laukti, išankstinė pacientų registracijos informacinė sistema leidžia pastebėti, kad Elektrėnuose eilės pas specialistus gerokai trumpesnės nei didžiuosiuose miestuose – konsultacijos pas daugumą specialistų galima patekti per savaitę ar dvi, todėl ligoninė dažnai sulaukia pacientų ir iš kaimyninių savivaldybių, ir iš Vilniaus bei Kauno – atvažiuoti užtrunka tik pusvalandį.
 
„Viešai skelbiami išankstinės pacientų registracijos rodikliai rodo, kad ilgiausias laukimo laikas mūsų ligoninėje – nuo mėnesio iki pusantro. Pas prioritetinių sričių specialistus, kurių visur trūksta (šiuo metu turime tik vieną neurologą, kardiologą), laukimo laikas tikrai nėra toks ilgas kaip kitose didžiųjų miestų ligoninėse, pavyzdžiui, Elektrėnų ligoninės eilių pas specialistus dalis ilgiau kaip 60 dienų gerokai mažesnė nei Lietuvos vidurkis (2,5 proc. ir 8,5 proc. atitinkamai).
 
Pacientus kviečiame registruotis internetu, taip taupome registratūros resursus, akcentuojame, kad mūsų tikslai yra orientuoti pacientus registruotis patiems, o jeigu tai per sudėtinga, jų artimuosius skatiname dažniau rinktis internetinę registraciją, ir, žinoma, sekti ligoninės naujienas“, – kvietė Elektrėnų ligoninės direktorius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU ...
    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė anksčiau laiko gimusių naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į šiems mažyliams ir jų t...

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris