Pakeisti požiūrį

„Nekenčiu mėnesinių!“ – ko gero, bent kartą gyvenime yra pagalvojusi ne viena mergina ar moteris. Režisierė Lina Lyte Plioplytė tikina, kad, turėdami pakankamai žinių apie menstruacijas, tokį požiūrį greitai pakeistume.
 
„Demistifikuoti bei pažinoti ciklą reiškia duoti super galią visoms, kam yra menstruacijos. Kai žinai, kas su tavimi vyksta, ne tik geriau pažįsti savo organizmą, bet ir gali save optimizuoti, – sako kino kūrėja. – Tai – biohakingas. Dabar madingos ledinės vonios, protarpinis badavimas, o iš tiesų pusė pasaulio populiacijos turi tokį fantastišką ciklą, per kurį gali save optimizuoti. Kai supranti sistemą, tampa aišku, kada geriausias laikas kalbėtis dėl didesnio atlyginimo, kaip kada sportuoti ar ką kada valgyti.“
 
Režisierės teigimu, filme atsakymų sau ras ir jauna, ir vyresnė žiūrovė: „Galvojau apie visas, kurios susiduria su menstruacijomis, nes žinojimas pakeičia viską. O ypač dar tik pradedant šią ciklų kelionę – juk kiek daug kitų susijusių dalykų tai keičia. Pavyzdžiui, jei paauglė žinotų, kas yra ovuliacija ir kada ji būna, gal ir apie abortus bei visą su jais susijusią politiką tektų mažiau kalbėti?“ – atkreipia dėmesį L.Lyte Plioplytė.
 
Išgirsti įvairių moterų – medikių, sportininkių, kino žvaigždžių, žurnalisčių, aktyvisčių – istorijas ir sužinoti įdomių faktų apie menstruacijas žiūrovai filme „Mėnesinės“ kino teatrų salėse galės nuo gegužės 17 d. Moksleiviai kviečiami į specialiai jiems skirtus seansus, po kurių režisierė pasiliks atviro pokalbio, mat šis filmas pakeitė ir jos gyvenimą. „Man pačiai priešmenstruacinis sindromas (PMS) daug metų buvo gluminantis reiškinys, kuriam atėjus viskas būdavo tragedija. O kai pradėjau sekti savo ciklą, atradau, kad per PMS ir menstruacijas mano kūryba yra aukščiausio lygo, tad sėkmingai tai išnaudoju ir veiklas planuoju atitinkamai.“


 
Gėda kalbėti

Filmo idėja, anot L.Lyte Plioplytės, gimė prieš šešerius metus, dienoraštyje parašius odę kūnui. „Koks gražus, mistiškas, galingas tas menstruacijų procesas, kuris vyksta pusei pasaulio populiacijos – jam vykstant žmonės ir maratonus bėgioja, ir į Seimą kandidatuoja, ir namus, ir darbus aplaksto. O mes ne tik nieko apie tai nežinome, bet dar ir privalome nekalbėti, – stebisi režisierė. – Pradėjusi gilintis supratau, kad visos pagrindinės pasaulio religijos menstruacijas vadina nešvariomis. Pasidarė dar įdomiau – o kas gi ten tokio nešvaraus, ko mes taip stipriai vengiame? Tad filmas tapo mano tyrimu.“
 
Mergina pasakoja, kad prieš šešerius metus pradėjus kalbėti apie šį filmą, idėja pasakoti apie menstruacijas daug kam atrodė keista. „Bet dabar situacija pasikeitusi – JAV tai tampa normaliu pokalbiu ir mes prie to prisidedame. Kuriant filmą sunkiausia buvo prikalbinti pasisakyti įžymias moteris, o menopauzė atrodė išvis neegzistuojantis dalykas. Ko tik nebandėme – įžymybes mėginome pasiekti ir per jų agentus, ir per draugus, ir net per žmones, kurie vedžioja jų šunis“, – šypsosi filmo režisierė.
 
Lūžis, anot merginos, įvyko, kai apie menopauzę viešai kalbėti pradėjo aktorė Naomi Watts – apie savo patirtis ji papasakojo interviu žurnalui „Vogue“. „Ilgai netruko, kol su ja susisiekiau ir ji sutiko filmuotis. Mūsų bangos atitiko – supratome, kad jau laikas atvirai pasikalbėti apie ciklą ir apie menopauzę“, – pasakoja L. Lyte Plioplytė.
 
Kalbėjimas skatina empatiją
 
Gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė pritaria – apie menstruacijas kalbėti būtina. Žinios ne tik užtikrina gerą sveikatą bei savijautą, bet ir skatina supratimą, empatiją.
 
„Per gyvenimą moteris vidutiniškai kraujuoja 3 tūkstančius dienų – daugiau nei aštuonerius metus. Tai yra didelė gyvenimo dalis, į kurią negalime nekreipti dėmesio. Kuo daugiau kalbėsime, tuo greičiau išnaikinsime stigmas, susijusias su šiuo gyvenimo periodu. Jeigu, pavyzdžiui, mergaitė negali susikaupti ar neturi jėgų dalyvauti fizinio lavinimo pamokoje, suprasime, kad galbūt ji prastai jaučiasi dėl menstruacijų ir leisime jai ramiai pabūti, nekaltindami, negėdindami“, – sako medikė ir apgailestaudama priduria, kad kalbėti intymios sveikatos temomis Lietuvos visuomenėje dar nedrąsu.
 
Ko nežinome apie menstruacijas?
 

Pašnekovė sako dažnai nustembanti, kiek mažai moterys turi žinių šia tema. „Pacientėms dažnai puolame pasakoti apie visokias pagalbos, gydymo priemones, bet dažnai pasirodo, kad reikia pradėti nuo pat pradžių. Moterys neišmano intymios higienos, nemoka skaičiuoti mėnesinių ciklų, nežino, kas yra reguliarus ciklas, kuri yra pirmoji ciklo diena ir iki kada skaičiuojamas mėnesinių ciklas. Tad tenka kompiuterių ekranuose rodyti pavyzdžius, vaizdus, lenteles ir mokyti elementariausių dalykų“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė.

 
Itin dažnai žinių trūkumas išryškėja sutrikus sveikatai arba esant sudėtingoms situacijoms, pavyzdžiui, porai negalint susilaukti vaikų. „Kai paklausiu, ar moters mėnesinės reguliarios, sako: „Tai man ir du, ir tris mėnesius jų nebūna“. Ir galvoja, kad tai normalu. O į gydytoją kreipiasi jau tik tada, kai susiduria su problema – negali susilaukti vaikučių“, – sako akušerė-ginekologė.
 
Anot pašnekovės, ne visuomet sutrikęs mėnesinių ciklas reiškia patologiją, tačiau kartais jis praneša ir apie rimtas organizmo ligas: „Mėnesinės yra glaudžiai susijusios su visomis kitomis organizmo sistemomis. Sulaukiu išsigandusių pacienčių, pasakojančių apie sutrikusį ciklą. Bet reikia suprasti, kad tai gali būti susiję ir su stresu, ir vartojamais vaistais, kelionėmis, įvairiais gyvenimo pokyčiais. Žinoma, mėnesinių ciklo nereguliarumas, tam tikri tarpiniai kraujavimai mėnesinių ciklo metu gali įspėti ir apie įvairias organizmo ligas, skydliaukės sutrikimus.“
 
Žinios, medikės teigimu, įgalina mergaites ir moteris labiau savimi pasitikėti. „Išmanyti savo ciklą, reiškia gebėti kontroliuoti kasdienybę. Prasidėjus mėnesinėms, moterys paprastai patiria daugiau skausmo ir streso, todėl turėtų vengti didelio susikaupimo reikalaujančių, svarbių darbų. Juos galima perkelti į mėnesinių ciklo vidurį, kai, pasibaigus kraujavimui, organizme vėl didėja hormonų kiekis ir moteris virsta wonder woman – itin stipria ir galinga“, – pataria R.Baušytė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!