Viena labiausiai užterštų jūrų
 
Baltijos jūra –viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Po Antrojo pasaulinio karo jos vandenyse buvo išmesta tūkstančiai tonų cheminės amunicijos ir kitos karinės medžiagos. Dėl uždaros geografinės padėties Baltijos jūra sunkiai „kvėpuoja“ – vandens mainai su vandenynu yra minimalūs. Tačiau šiandien mokslininkai muša pavojaus varpus dėl naujos, plika akimi nematomo pavojaus bangos – farmacinių vaistų taršos. Į jūrą patekusios cheminės medžiagos čia lieka dešimtmečiams. Pavyzdžiui, populiariam vaistui nuo epilepsijos (karbamazepinui) prireikia net pusketvirtų metų, kad jo koncentracija vandenyje sumažėtų bent perpus.
 
Apskaičiuota, kad vien nuotekų įrenginiai kasmet į Baltijos jūrą išleidžia apie 1, 8 tūkst. tonų farmacinių medžiagų.
 
Nuo tualeto iki jūros dugno
 
Didžioji dalis farmacinių teršalų į gamtą patenka pačiu natūraliausiu keliu – per mus pačius. „Kai vartojate vaistus, organizmas absorbuoja ne visą veikliąją medžiagą, – aiškina Marmaras Nekoro iš Upsalos universiteto. – Didelė dalis tiesiog pašalinama.“ Per nuotekų sistemas šie cheminiai junginiai nesustabdomai keliauja tiesiai į vandens telkinius.
 
Kita problemos pusė – mūsų pačių įpročiai. Nepanaudoti vaistai, užuot nukeliavę į saugias utilizavimo vietas, vis dar per dažnai nuleidžiami į tualetus arba išmetami į paprastas šiukšlių dėžes. Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Kristina Garuolienė pastebi ir dar vieną sisteminę spragą: „Žmonės vaistų nevartoja taip, kaip paskirta, arba gydytojai jų išrašo per daug, kartais net nebūtinų.“ Rezultatas? Pertekliniai vaistų kalnai, kurie anksčiau ar vėliau randa kelią į aplinką.
 
Poveikis ekosistemai gniuždantis
 
Mokslininkai ramina – maudytis Baltijos jūroje vis dar saugu, o žmogaus sveikatai tiesioginio pavojaus nėra. Tikroji drama vyksta giliau, kur vaistų kokteilis žlugdo vietinę gyvūniją.
 
Poveikis ekosistemai yra gniuždantis. Dėl vandenyje esančių sintetinių estrogenų (hormonų) likučių žuvys ir varlės patiria feminizaciją – tai išbalansuoja ar net visiškai naikina ištisas jų populiacijas. Tuo tarpu paprastosios midijos, kurios atlieka gyvybiškai svarbų jūros „filtro“ vaidmenį, susidūrusios su skausmą malšinančiais vaistais (pavyzdžiui, diklofenaku), praranda energiją ir nustoja augti.
 
Silpstančios midijos nebegali kovoti su kita įsisenėjusia jūros problema – eutrofikacija. Maistinių medžiagų perteklius skatina masinį dumblių žydėjimą, vandenyje drastiškai sumažėja deguonies, ir jūra pamažu virsta biologine dykyte.
 
„Žalieji receptai“
 
Mokslininkai pabrėžia: niekas neprašo pacientų atsisakyti gyvybiškai būtino gydymo. Tačiau sprendimų ieškoti būtina. Vienas jų – „žalieji receptai“. Jei rinkoje yra keli vienodai efektyvūs vaistai, gydytojai turėtų rinktis tą, kuris daro mažiausią žalą aplinkai. Vis dėlto, Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad medikams trūksta informacijos apie ekologinį vaistų pėdsaką, todėl būtini tiksliniai mokymai.
 
Šviesos spindulys matomas Lietuvoje – pasak dr. K.Garuolienės, mūsų visuomenės sąmoningumas auga ir gyventojai kasmet į vaistines grąžina vis daugiau nepanaudotų medikamentų.
 
Galutinis tyrėjų tikslas – sukurti bendrą viso Baltijos jūros regiono strategiją. Jūra mus maitina ir įkvepia, tačiau šiandien jai reikia mūsų pagalbos, prasidedančios nuo paprasto žingsnio – atsakingo požiūrio į savo namų vaistinėlę.
 
Tarp kitko
 
Labiausiai užterštos jūros pasaulyje
 
Panašiai kaip ir Baltijos jūra labiausiai kenčia uždaro tipo (vidaus) jūros, kurių vanduo dėl siaurų sąsajų su vandenynu atsinaujina lėtai, o aplink jas gyvena milijonai žmonių ir veikia išvystyta pramonė. [
 
Viduržemio jūra. Tai viena labiausiai plastiku užterštų jūrų pasaulyje. Skaičiuojama, kad kasmet į ją išmetama apie 200 tūkst. tonų plastiko. Kadangi jūra yra apsupta tankiai apgyvendintų Europos, Afrikos ir Azijos pakrančių bei intensyvios laivybos, joje kaupiasi didžiuliai kiekiai naftos produktų, sunkiųjų metalų ir nuotekų.
 
Karibų jūra. Nors asocijuojasi su rojumi, ši jūra kenčia nuo milžiniškos turizmo taršos ir prastos atliekų valdymo infrastruktūros aplinkinėse salose. Kai kuriuose regionuose fiksuojama iki 200 tūkst. plastiko dalelių viename kvadratiniame kilometre.
 
Juodoji ir Azovo jūros. Šios dvi visiškai uždaros jūros yra stipriai paveiktos pramoninių nuotekų, cheminių kancerogenų ir intensyvios laivybos. Azovo jūra yra itin sekli, todėl bet kokia tarša joje sukelia ekologines katastrofas, jau sunaikinusias dalį vietinės gyvūnijos.
 
Kaspijos jūra. Techniškai tai didžiausias pasaulio ežeras, tačiau vadinamas jūra. Ji katastrofiškai kenčia nuo naftos ir dujų gavybos pramonės bei sunkiųjų metalų taršos.