Tadeušą Rodzą paskyrus laikinuoju Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovu, viešojoje erdvėje kuriamas įspūdis, kad tarnybą krečia pasipriešinimo banga. Greta žinių apie renkamus parašus po peticija prieš naująjį vadovą buvo skelbiama apie byrančią visą įstaigos vadovybę. Bene garsiausiai pristatytas pavaduotojos Ilonos Kajokaitės atsistatydinimas. Tačiau aiškėja, kad kaip pasipriešinimo dalyvė pristatyta GMPT direktoriaus pavaduotoja iš tiesų vienas vadovaujamas pareigas galimai pakeitė į kitas, esą liko dirbti tame pačiame kabinete ir sėdėti toje pačioje kėdėje. Ar viešą spaudimą patyręs T.Rodz trauksis iš pareigų, ar visgi bandys įgyvendinti savo tikslus? Apie tai – išskirtinis jo interviu „Lietuvos sveikatai“.
„Kiek supratau iš pristatymo, šiemet tarnyba gali metus baigti su neigiamu rezultatu. Tačiau tai nereiškia, kad visi filialai dirba nuostolingai. Vilniaus regionas tikrai nėra nuostolingas. Greičiausiai nuostolingi nebus Panevėžio bei Klaipėdos regionai. Panaši situacija buvo ir pernai, kai visi trys šie filialai metus baigė su teigiamais finansiniais rezultatais“, - sako laikinai GMP tarnybai vadovauti paskirtas Tadeuš Rodz.
- Jus paskyrus laikinuoju GMP tarnybos vadovu iš karto kilo didelis pasipriešinimas. Kaip tai vertinate?
- Sunku vertinti, nes nematau, kas priešinasi. Rašomos peticijos neva darbuotojų vardu, tačiau nėra aišku, kas jas organizuoja. Be to, mano žiniomis, peticiją pasirašė mažiau nei 10 procentų viso kolektyvo. Ir neaišku, ar visi pasirašiusieji yra mūsų tarnybos darbuotojai, o kai kurie pasirašė po kelis kartus. Nėra peticijos autoriaus, nėra aišku, kas ją inicijavo.
- Bet gal žmonės bijo, kad keršysite jiems?
- Kaip galima keršyti? Demokratinėje valstybėje niekas nedraudžia išreikšti savo nuomonės. Tik kyla klausimas, kodėl tai daroma tokiais metodais.
- Kaip vertinate pačią peticiją?
- Pačioje peticijoje nieko blogo nematau. Mano pavardės ten net nėra. Ministerija, skirdama mane laikinuoju vadovu, manau, įvertino visus ten minimus kriterijus. Tačiau aš paskirtas laikinai, o peticijoje kalbama taip lyg būčiau paskirtas visam laikui.
- Vienas argumentų prieš jus yra 2017 metų atleidimo istorija, kai buvo teigiama, kad šiurkščiai pažeidėte teisės aktus ir už tai buvote atleistas.
- Taip, buvau atleistas už neva šiurkščius pažeidimus. Tačiau teismai, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, konstatavo, kad teisės aktus pažeidžiau ne aš, o mane atleidusi savivaldybė. Mane grąžino į darbą, buvo išmokėta kompensacija už priverstinę pravaikštą, apmokėtos teismo ir advokatų išlaidos.
- Kodėl, jūsų manymu, ši istorija prisiminta dabar?
- Pas mus dažnai būna taip: kai žmogus apkaltinamas, apie tai kalbama garsiai. Kai teismai parodo, kad jis nieko nepažeidė, tai jau nebereklamuojama. Be to, beveik ketverius metus vadovauju didžiausiam tarnybos filialui ir iki šiol nei ministerija, nei darbuotojai jokių priekaištų nereiškė.
- Kaip manote, kodėl dabar kyla pasipriešinimas?
- Manau, kad žmonės yra dezinformuojami, gąsdinami įvairiais nebūtais dalykais. Tačiau natūralu, kad teks pasižiūrėti, kaip dirbama. Nerimauti gali tie, kurie tinkamai neatlieka savo pareigų.
- Gal žinote, kodėl iš pareigų pasitraukė ankstesnis vadovas Donatas Paliulionis ir jo pavaduotojas? Nejaugi abiem vienu metu sušlubavo sveikata?
- Iš tikrųjų visų aplinkybių nežinau. Neseniai buvome susitikę aptarti veiklos rezultatų ir apie atsistatydinimą nebuvo jokių kalbų. Tarnyba buvo pristatoma ministerijai, vyko socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis, aptarinėjome planus. Viskas atrodė visiškai normalu.
- Po jūsų paskyrimo laikinuoju vadovu pavaduotojos Ilonos Kajokaitės pasitraukimas buvo pateikiamas kaip pasipriešinimo naujam vadovui įrodymas. Ar kalbėjotės su pačia pavaduotoja, kokias atsistatydinimo priežastis ji jums nurodė?
- Apie Kajokaitės pasitraukimą pirmiausia irgi sužinojau iš spaudos. Vėliau su ja kalbėjausi. Esmė ta, kad ji niekur iš GMP tarnybos neišėjo. Kiek man žinoma, ji tapo Kauno filialo vadovo pavaduotoja.
-
Vadinasi, iš greitosios pagalbos vadovybės ji nepasitraukė?
- Ne tik kad nepasitraukė. Kiek man žinoma, ji net to paties kabineto nepaliko. Tame pačiame kabinete ir toje pačioje kėdėje liko.
-
Kaip reagavote?
- Pasakiau: jeigu jau paskelbei, kad išeini, tai nereikia iš vienos šiltos kėdės sėsti į kitą šiltą kėdę. Būtų garbinga padirbėti linijoje. Aš pats, kai nelaimėjau konkurso ir netekau vadovo posto, niekur nuo greitosios pagalbos nepabėgau. Ketverius su puse metų dirbau linijoje, pusantro etato. Nieko man neatsitiko.
-
Ar jau teko akis į akį susitikti su Kauno darbuotojais?
- Kol kas viską skaičiau tik spaudoje. Spalio 30 dieną buvau nuvykęs perimti darbų, bet net ne su visais centro darbuotojais pavyko susitikti, nes daug jų dirba nuotoliu. Tikiuosi šią savaitę normaliai pabendrauti su kolektyvu.
-
Kaip ketinate rasti bendrą kalbą su darbuotojais, kurie reiškia nepasitenkinimą jūsų paskyrimu?
- Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos. Su profesinėmis sąjungomis dialogas vyko ir iki šiol. Kai turime finansinių galimybių, atsižvelgiame į jų siūlymus. Tačiau kartais norai būna didesni nei finansinės galimybės. Tada sakau: parodykite, iš kur reikia paimti pinigus ir kur juos perkelti.
-
Kokie buvo GMP tarnybos veiklos rezultatai?
- Kiek supratau iš pristatymo, šiemet tarnyba gali metus baigti su neigiamu rezultatu. Tačiau tai nereiškia, kad visi filialai dirba nuostolingai. Vilniaus regionas tikrai nėra nuostolingas. Greičiausiai nuostolingi nebus Panevėžio bei Klaipėdos regionai. Panaši situacija buvo ir pernai, kai visi trys šie filialai metus baigė su teigiamais finansiniais rezultatais.
-
Vadinasi, ministerija, rinkdamasi jus laikinuoju vadovu, galėjo įvertinti ir jūsų darbo rezultatus?
- Manau, kad taip. Aišku, reikėtų klausti pačios ministerijos, tačiau Vilniaus filialo rezultatai tikrai yra geri. Finansavimas buvo paskirstytas filialams, o kiekvienas filialo vadovas atsako už savo regioną. Dėl savo darbo rezultatų tikrai neturiu ko bijoti.
-
Koks yra jūsų vadovaujamo Vilniaus regiono finansinis rezultatas?
- Mes pelno neuždirbame. Turime galvoti apie ateitį ir finansinį stabilumą. Buvome numatę, kad kiekvienais metais reikėtų sukaupti bent 3–4 procentų rezervą. Negalime tikėtis, kad automobilių ar įrangos atnaujinimą visada finansuos Europos Sąjunga. Reikia ir patiems galvoti, kaip ateityje išsilaikyti. Jeigu mūsų filialo metinis biudžetas yra apie 45 milijonai eurų, tai, preliminariais duomenimis, iki rugsėjo mėnesio buvome sukaupę maždaug keturių procentų rezervą.
- Kokius svarbiausius darbus matote šiandien, tapęs laikinuoju GMP tarnybos vadovu?
- Pirmiausia reikia apsispręsti dėl VRM ryšio sistemos ir tvarkingai pereiti prie jos. Tai leistų ne tik sutaupyti lėšų, bet ir turėti patikimą alternatyvų ryšį. Karas Ukrainoje parodė, kad kritinėms tarnyboms būtina turėti nepriklausomas ir saugias komunikacijos priemones, kurios veiktų įvairiomis aplinkybėmis. Greitoji medicinos pagalba yra viena svarbiausių tarnybų, todėl ryšio patikimumas yra esminis klausimas.
Kitas svarbus darbas yra informacinių technologijų modernizavimas. Yra apie 12 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų, kurias galima panaudoti sistemoms, planšetėms ir kitai įrangai įsigyti. Reikia turėti savo sistemas ir programas, kurios būtų pritaikytos tarnybos poreikiams.
- Kodėl esate kritiškas nuomojamoms sistemoms?
- Kai pats vadovavau GMP stočiai iki 2017 metų, turėjome savo sistemas. Vėliau pradėta nuomoti įvairius įrankius. Mano nuomone, tokius dalykus geriau turėti savo. Tuomet gali pats kontroliuoti jų plėtrą, pritaikymą ir išlaidas. Tuo metu tikrinimai buvo parodę, kad lėšas naudojome taupiai ir neviršydavome nustatytų limitų.
- O kaip šiandien atrodo greitosios pagalbos automobilių parkas? Kiek jis jau atnaujintas?
- Po truputį parkas atnaujinamas, tačiau viskas galėtų vykti gerokai greičiau. Kiek žinau, paskutinis pirkimas buvo devyniasdešimt automobilių. Kada tiksliai jie bus pristatyti, dar negaliu pasakyti. Vis dėlto automobilių parkas sensta. Senų mašinų remontas brangus, reikalaujantis ne tik pinigų, bet ir laiko.
- Kiek tiesos kalbose, kad greitosios pagalbos automobiliai kartais sugenda vykdami į iškvietimus?
- Apie kitus filialus kalbėti negaliu, bet mūsų filiale tokių atvejų retkarčiais pasitaikydavo. Būdavo situacijų, kai automobilis sugenda vykdamas į iškvietimą ar jo metu. Kartais vienu metu tenka keisti dvi, tris ar net keturias mašinas.
- Vadinasi, problema egzistuoja?
- Taip, tokių atvejų būdavo ir pas mus. Manau, kad kituose filialuose situacija panaši. Vis dėlto Vilniaus filialo automobilių parkas yra vienas naujesnių, nes dar iki reformos automobilius pirkome savarankiškai, nelaukdami Europos Sąjungos finansavimo.
-
Kai bus paskelbtas konkursas į GMP tarnybos vadovus, ar jame dalyvausite?
- Apie tai dar negalvojau. Iš tikrųjų net neplanavau užimti šios kėdės. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau.
Trumpa dosjė
T.Rodz medicinos bendruomenėje geriausiai žinomas kaip ilgametis greitosios medicinos pagalbos organizatorius Vilniaus regione bei šeimos gydytojas. Daugelį metų jis dirbo ir vadovavo Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Po šalyje įvykdytos GMP reformos, kuomet visos regioninės stotys buvo sujungtos į vieną centralizuotą tarnybą, nuo 2023 m. liepos 5 d. jis oficialiai tapo naujai įsteigtos VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo direktoriumi.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!