„Turėti visas reikalingas paslaugas vienoje ligoninėje yra svarbu, tačiau vien to nepakanka. Mūsų tikslas – jas sujungti taip, kad pacientas jaustų gydymo tęstinumą. Baigiantis vienam gydymo etapui turime jau žinoti, koks bus kitas: ar žmogui reikalingas stacionarinis gydymas, dienos stacionaras, gydytojo specialisto konsultacija, tolesnė stebėsena ar prevencinės priemonės. Pacientas neturi pats klaidžioti tarp skirtingų grandžių ir ieškoti, kur jam kreiptis toliau. Jis turi išeiti žinodamas savo tolesnį kelią“, – sako LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

 
Pirmoji stotelė – skubi pagalba
 
Būtent Skubios pagalbos skyriuje daugeliui pacientų prasideda jų kelias LSMU Kauno ligoninėje. Čia svarbu ne tik suteikti būtinąją pagalbą ar nustatyti diagnozę, bet ir nuo pat pirmųjų etapų numatyti, kaip paciento gydymas ir priežiūra bus tęsiami toliau. Ligoninėje tam užtikrinamos visos reikalingos grandys – nuo skubios pagalbos, išsamios diagnostikos ir stacionarinio gydymo iki dienos stacionaro, gydytojų specialistų konsultacijų, ambulatorinės stebėsenos ir tęstinės priežiūros.
 
Kai diagnozei patikslinti ar būklės sunkumui įvertinti reikia daugiau laiko, Skubios pagalbos skyriuje pacientui gali būti teikiama 4-24 valandų stebėjimo paslauga. Per šį laiką atliekami reikalingi tyrimai, stebima būklės dinamika, prireikus pacientą konsultuoja kitų sričių specialistai. Įvertinus jo būklę sprendžiama, kuris tolesnis kelias konkrečiam žmogui yra tinkamiausias: stacionarinis gydymas, tolesnis ištyrimas ir gydymas dienos stacionare ar ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija ir tolesnė priežiūra.
 
Svarbu, kad išvykdamas iš Skubios pagalbos skyriaus pacientas neliktų vien su rekomendacija „kreiptis toliau“. LSMU Kauno ligoninėje siekiama, kad, kai tai įmanoma, tolesnė jo priežiūra būtų ne tik rekomenduota, bet ir aiškiai suplanuota: pacientas žinotų, kur ir kada atvykti, kokia konsultacija ar tyrimas jo laukia, kaip bus tęsiamas gydymas ir stebima sveikatos būklė.
 
Paciento kelias neapsiriboja vien ligos gydymu. Kartu įvertinama, kokios prevencinės priemonės žmogui gali būti aktualios – profilaktikos programos, skiepai, rizikos veiksnių kontrolė ar kitos priemonės, padedančios išvengti ligos paūmėjimo ir pakartotinio patekimo į ligoninę.


 
Viena didžiausių grandžių – Vidaus ligų klinika
 
Nemažos dalies pacientų, patekusių į ligoninę dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos, kelias tęsiasi Vidaus ligų klinikoje. Čia gydomi pacientai, kurių sveikatos problemos dažnai neapsiriboja viena diagnoze – ypač vyresniame amžiuje vienu metu tenka kontroliuoti kelias lėtines ligas, vertinti jų tarpusavio sąveiką ir spręsti, kuri iš jų konkrečiu metu labiausiai lemia žmogaus būklę.
 
Todėl vidaus ligų gydytojo užduotis – ne tik gydyti atskirą simptomą ar koreguoti pakitusį tyrimo rodiklį, bet ir matyti pacientą kaip visumą. Dusulys, silpnumas ar skausmas gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, inkstų, medžiagų apykaitos ar kitomis ligomis, o neretai – su keliomis iš jų vienu metu. Tam reikalingas kompleksinis ištyrimas, skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas ir individualus gydymo planas.
 
LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų klinika yra viena didžiausių ligoninės klinikų, kurioje sutelktos plačios vidaus ligų diagnostikos ir gydymo galimybės. Jos struktūroje veikia keturi Vidaus ligų skyriai, todėl čia gydomi labai įvairaus profilio pacientai – nuo ūmiai pablogėjusios sveikatos būklės iki sudėtingų, kelių lėtinių ligų derinių. Nemaža dalis pacientų į šiuos skyrius patenka iš Skubios pagalbos skyriaus, kai po pirminio ištyrimo paaiškėja, kad reikalingas tolesnis stacionarinis gydymas, išsamesnė diagnostika ar nuolatinis būklės stebėjimas.
 
Svarbią vietą klinikos struktūroje užima ir Trumpalaikės diagnostikos skyrius. Jis skirtas pacientams, kuriems reikia koncentruoto ištyrimo ir būklės įvertinimo, tačiau nebūtinai ilgesnio stacionarinio gydymo. Per trumpesnį laiką galima atlikti reikalingus tyrimus, organizuoti specialistų konsultacijas, patikslinti diagnozę ir, įvertinus gautus rezultatus, sudaryti tolesnį gydymo planą.
 
Tai leidžia lanksčiau spręsti, kokios pagalbos konkrečiam pacientui iš tiesų reikia. Vienam po ištyrimo gali būti reikalingas gydymas Vidaus ligų skyriuje, kitam – tolesnė gydytojo specialisto priežiūra ambulatoriškai, o dar kitam, kai visą parą trunkančios priežiūros nereikia, tačiau gydymas ar ištyrimas dar turi būti tęsiamas, gali būti pasiūlyta dienos stacionaro paslauga.
 
Nors keturi Vidaus ligų skyriai ir Trumpalaikės diagnostikos skyrius yra atskiri ligoninės padaliniai, paciento kelyje jie veikia kaip tarpusavyje susijusios grandys. Jų tikslas – ne tik suvaldyti ūmią būklę, bet ir kuo anksčiau numatyti, kokios pagalbos žmogui reikės kitame gydymo etape.


 
Stacionaras reikalingas ne kiekvienam
 
Dar visai neseniai ligoninės sąvoka pacientui pirmiausia reiškė palatą ir joje praleistas kelias ar keliolika parų. Šiuolaikinėje medicinoje toks požiūris keičiasi.
 
Jeigu žmogaus būklė reikalauja nuolatinio stebėjimo, intensyvesnio gydymo ar diagnostikos, jis guldomas į stacionarą. Tačiau ne kiekvienam pacientui būtina ligoninėje praleisti naktį.
 
Yra žmonių, kurių būklė leidžia saugiai grįžti namo, tačiau jiems vis dar reikalingi tyrimai, intraveninis ar kitas medikamentinis gydymas, kelių specialistų konsultacijos ar būklės stebėjimas. Tokiu atveju viena iš alternatyvų gali tapti Terapijos dienos stacionaras.


 
Dieną – ligoninėje, vakare – namuose
 
Terapijos dienos stacionaras keičia tradicinį požiūrį, kad išsamesnis ištyrimas ar aktyvus gydymas būtinai reiškia hospitalizaciją. Tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo, leidžianti pacientui gauti ligoninėje sutelktą diagnostiką bei gydymą, tačiau, kai jo būklė leidžia, vakare grįžti į namus.
 
Dienos stacionare paciento priežiūra gydymo įstaigoje gali būti užtikrinama iki aštuonių valandų per dieną. Per šį laiką atliekami suplanuoti tyrimai, procedūros, skiriamas medikamentinis gydymas, organizuojamos reikalingų specialistų konsultacijos. Jei gydymą būtina tęsti, pacientas sutartu laiku sugrįžta kitą dieną.
 
LSMU Kauno ligoninės Terapijos dienos stacionarai veikia Hipodromo ir Josvainių gatvėse. Čia pacientams atliekami laboratoriniai, radiologiniai, endoskopiniai ir kiti reikalingi tyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, skiriamos reabilitacijos procedūros, o prireikus į paciento ištyrimą ir gydymą įsitraukia įvairių sričių gydytojai specialistai.
 

Pasak Terapijos dienos stacionaro vadovės, gydytojos pulmonologės Rūtos Nutautienės, dienos stacionaro nauda neapsiriboja vien galimybe pacientui nenakvoti ligoninėje: „Dienos stacionarą matome kaip labai svarbią viso paciento kelio dalį. Vienais atvejais čia galime tęsti stacionare pradėtą gydymą ir stebėti paciento būklę jau po išrašymo, kitais – suteikti reikalingą pagalbą žmogui, kuriam visą parą būti ligoninėje nėra būtina. Turime galimybę vienoje vietoje sutelkti tyrimus, gydytojų specialistų konsultacijas ir gydymą, todėl pacientui nereikia pačiam ieškoti, kur kreiptis toliau ir atskirai registruotis kiekvienai paslaugai.“

 
Anot jos, ypač svarbu, kad dienos stacionaras suteikia daugiau galimybių individualiai prisitaikyti prie paciento situacijos.
 
„Ne kiekvienas žmogus nori ar gali kelioms dienoms atsigulti į ligoninę. Vieni rūpinasi artimaisiais, kiti nori kuo ilgiau išlikti aktyvūs ir savarankiški. Jeigu paciento sveikatos būklė leidžia ir nėra būtinybės jį stebėti visą parą, galime pasiūlyti kitą kelią – dieną suteikti jam reikalingą diagnostiką ir gydymą, o vakare leisti grįžti į savo aplinką. Pacientui tai suteikia ne tik daugiau komforto, bet ir saugumo – jis žino, kad gydymas nenutrūko ir kada turi sugrįžti“, – sako R.Nutautienė.
 
Dienos stacionaras svarbus ir pacientams, kurių aktyvus gydymas Vidaus ligų skyriuje jau baigtas, tačiau medikų priežiūros poreikis dar išlieka. Tokiu atveju išrašymas iš ligoninės nereiškia, kad žmogus paliekamas toliau rūpintis savo sveikata vienas – dalis gydymo, tyrimų ar būklės stebėjimo gali būti tęsiama dienos stacionare.
 
Kai gydymo ligoninėje nereikia
 
Ne kiekvienam pacientui reikalingas stacionarinis ar intervencinis gydymas. Kai žmogaus būklė yra stabili, tačiau būtina gydytojo specialisto konsultacija, išsamesnis ištyrimas, gydymo koregavimas ar tolesnė sveikatos būklės stebėsena, jo kelias LSMU Kauno ligoninėje gali būti tęsiamas ambulatorinėje grandyje.
 
Šias paslaugas LSMU Kauno ligoninėje užtikrina Konsultacinės medicinos centras, kuriame sutelktos įvairių sričių gydytojų specialistų konsultacijos ir diagnostikos galimybės. Čia pacientui gali būti atliekami reikalingi tyrimai, tikslinama diagnozė, vertinami jau atliktų tyrimų rezultatai, skiriamas ar koreguojamas gydymas ir numatoma tolesnė priežiūra.
 
Ambulatorinė pagalba svarbi ne tik pacientams, kuriems hospitalizacijos apskritai neprireikia. Ji tampa ir natūralia gydymo tąsa po stacionaro ar dienos stacionaro. Stabilizavus paciento būklę, gydytojo specialisto priežiūros poreikis dažnai išlieka – reikia įvertinti gydymo rezultatus, atlikti kontrolinius tyrimus, stebėti ligos eigą ar prireikus koreguoti paskirtą gydymą.
 
Todėl siekiama, kad pacientas iš vieno gydymo etapo į kitą pereitų turėdamas aiškų planą: žinotų, kokio gydytojo specialisto konsultacija jam reikalinga, kada turi atvykti kontrolei, kokius tyrimus atlikti ir kaip iki tol tęsti paskirtą gydymą. Tokiu būdu ambulatorinė grandis leidžia tęsti paciento priežiūrą tuomet, kai ligoninės palatos nebereikia, tačiau gydytojo specialisto dėmesys ir sveikatos būklės stebėsena išlieka būtini.



Visos grandys – vienas paciento kelias
 
Skubi pagalba, stacionarinis gydymas, dienos stacionaras ir ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos LSMU Kauno ligoninėje atlieka skirtingas funkcijas, tačiau pacientui jos turi veikti kaip viena, tarpusavyje susijusi sistema.
 
„Turėti visas reikalingas paslaugas vienoje ligoninėje yra svarbu, tačiau vien to nepakanka. Mūsų tikslas – jas sujungti taip, kad pacientas jaustų gydymo tęstinumą. Baigiantis vienam gydymo etapui turime jau žinoti, koks bus kitas: ar žmogui reikalingas stacionarinis gydymas, dienos stacionaras, gydytojo specialisto konsultacija, tolesnė stebėsena ar prevencinės priemonės. Pacientas neturi pats klaidžioti tarp skirtingų grandžių ir ieškoti, kur jam kreiptis toliau. Jis turi išeiti žinodamas savo tolesnį kelią“, – sako LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
 
Pasak ligoninės vadovės, toks požiūris ypač svarbus pacientams, sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis, kuriems vienkartinės konsultacijos ar vieno gydymo epizodo dažnai nepakanka. Jų sveikatos būklė gali keistis, todėl kartu turi keistis ir teikiamos pagalbos intensyvumas.
 
Vienam žmogui kelias gali prasidėti Skubios pagalbos skyriuje ir tęstis Vidaus ligų skyriuje, vėliau – dienos stacionare, o galiausiai – ambulatorinėje gydytojo specialisto priežiūroje. Kitam po ištyrimo Skubios pagalbos skyriuje hospitalizacijos neprireiks ir jo priežiūra galės būti tęsiama ambulatoriškai. Trečiam po stacionarinio gydymo dar kurį laiką reikės dienos stacionaro paslaugų ir tik vėliau – ambulatorinės kontrolės.
 
„Svarbiausia, kad keičiantis pagalbos formai pacientas nebūtų pamestas. Žmogui neturėtų rūpėti, kur baigiasi vieno padalinio ir prasideda kito atsakomybė. Tai mūsų, kaip ligoninės, užduotis – suderinti šias grandis. Pacientui turi būti aišku, kas juo rūpinasi šiandien ir kas rūpinsis rytoj“, – pabrėžia prof. dr. D.Žaliaduonytė.
 
Todėl paciento kelias LSMU Kauno ligoninėje nėra atskirų apsilankymų ar paslaugų seka. Tai tęstinis procesas, kuriame pagalbos forma keičiasi kartu su žmogaus sveikatos būkle – nuo skubios pagalbos ir stacionarinio gydymo iki dienos stacionaro bei ambulatorinės priežiūros.