Ne visi gali laukti eilėse
 
„Yra daug akių ligų, kurių atveju ilgas laukimas gali turėti rimtų pasekmių“, – sako V.J.Balčiūnienė.
 
Kiek galima laukti, priklauso nuo ligos. Sergant katarakta, konsultacijos ir operacijos laukti galima ir ilgiau, tačiau sergant glaukoma, diabetine retinopatija, esant tinklainės plyšimams ar atšokimui, kraujavimui stiklakūnyje, ar kai kuriems akių uždegimams gydymo reikia greičiau.
 
Profesorė pastebi, kad net ir specializuotose ligoninėse pacientai kartais laukia per ilgai. Pavyzdžiui, sergant diabetine retinopatija ar amžine makulos degeneracija konsultacijos gali reikėti maždaug per mėnesį, tačiau pacientai laukia ir kelis.
 
Kodėl delsti negalima?
 
Prof. V.J.Balčiūnienė pabrėžia, kad konsultacija per 14 dienų nėra tas pats, kas neatidėliotina skubi pagalba. Staiga praradus regėjimą ar pajutus stiprų akių skausmą, reikia vykti į skubiosios pagalbos skyrių – tokiais atvejais žmogų būtina apžiūrėti nedelsiant.
 
„Mes nemanome, kad 14 dienų yra skubi pagalba“, – aiškina gydytoja. Pasak jos, tai skubesnė pagalba tiems, kurie negali laukti kelių mėnesių, tačiau jų būklė nereikalauja apžiūros tą pačią akimirką.
 
Per dvi savaites turėtų būti konsultuojami pacientai, kuriems staiga pablogėjo regėjimas, atsirado dvejinimasis ar nustatytas padidėjęs akispūdis. Vaikams svarbūs ir tam tikri regos pokyčiai, o skubesnės konsultacijos gali reikėti ir po operacijų ar neišnešiotiems naujagimiams.
 
Regėjimą atkurti ne visada pavyksta
 
Vienas pavyzdžių – amžinė makulos degeneracija. Dėl šios ligos gali formuotis naujos kraujagyslės, kurios plyšta ir pablogina regėjimą. „Tokiu atveju reikėtų kuo greičiau pradėti gydymą“, – pažymi gydytoja.
 
Pasak jos, kai kuriose klinikose gydymą stengiamasi pradėti per kelias dienas, tačiau kitur pacientai laukia kelis mėnesius. Per tą laiką naujai susiformavusios kraujagyslės gali randėti.
 
„Pristabdyti ligą galima, bet pasiekti pagerėjimo arba išsaugoti regą gali būti per vėlu“, – perspėja oftalmologė. Panaši rizika kyla ir uždelsus gydyti diabetinę retinopatiją ar tinklainės atšokimą.
 
Vien nauja tvarka eilių nesumažins
 
Nors Lietuvoje oftalmologų, skaičiuojant vienam gyventojui, yra palyginti daug, gydymo įstaigose jų trūksta. Pasak prof. V.J.Balčiūnienės, dalis specialistų renkasi privatų sektorių dėl didesnių atlyginimų.
 
Eiles, gydytojos manymu, padėtų trumpinti ir geresnis pirminės grandies darbas. Šeimos gydytojai gali patikrinti regos aštrumą, pamatuoti akispūdį ir įvertinti, ar būtina oftalmologo konsultacija. „Labiausiai eilės trumpėtų, jeigu šeimos gydytojai padarytų tai, kas jiems priklauso“, – sako profesorė.
 
Eiles gali ilginti ir pakartotinės konsultacijos, kai pacientas, jau apžiūrėtas skubiosios pagalbos skyriuje, vėl siunčiamas pas specialistą skubos tvarka.
 
Profesorės vertinimu, nuo lapkričio 1-osios įsigaliosianti tvarka gali padėti greičiau nustatyti, kuriems pacientams konsultacijos reikia anksčiau, tačiau eilių problemos neišspręs: „Eilių tokiu būdu čia niekas nesumažins – tik šiek tiek greičiau bus atkreiptas dėmesys, kurie žmonės turėtų skubiau gauti konsultaciją“, – sako ji.
 
Lietuvos akių gydytojų draugija siūlymus dėl regos sveikatos problemų yra siuntusi ir buvusiai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, ir rugsėjo pradžioje naujajam ministrui Linui Kukuraičiui. Pasak prof. V.J.Balčiūnienės, atsakymo iš pastarojo draugija iki šiol nesulaukė.
 
„Mes, Lietuvos akių gydytojų bendruomenė, šiuo atveju – labiausiai valdyba, turime pasiūlymų ir žinome priemonių, kaip būtų galima spręsti šias problemas“, – pabrėžia gydytoja. Draugija tikisi dialogo su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl akių ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos gerinimo.
 
Nauja tvarka – tik skubiais atvejais
 
SAM teigimu, nuo lapkričio 1 d. tam tikrais atvejais akių ligų gydytojo konsultacija turi būti suteikta per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo. Ši tvarka taikoma pacientams, kuriems nustatytas reikšmingai padidėjęs akispūdis, staiga pablogėjo regėjimas, atsirado regos iškraipymų ar dvejinimasis, taip pat esant žvairumui, kai kuriems ūmiems akių vokų ir junginės uždegimams ar įtariant pooperacines komplikacijas.
 
Vaikams skubi konsultacija skiriama, nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą ar plaukiojančius akių judesius. Per 14 dienų taip pat turi būti atliekama nustatytus kriterijus atitinkančių neišnešiotų naujagimių patikra dėl retinopatijos.
Užtikrinti, kad pacientai galėtų užsiregistruoti ir patekti pas akių ligų gydytoją
per nustatytą terminą, privalo šias paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos. SAM pabrėžia, kad tvarka pakeista, atsižvelgus į gydytojų specialistų pastabas, nes tam tikromis akių ligomis sergantys pacientai negali laukti konsultacijų kelis mėnesius.

---

 
Trys klausimai politikui
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė.
 
- Kaip vertinate oftalmologijos paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
 
- Puikiai suprantame, kad netekus regos ar klausos, pasikeičia gyvenimo kokybė, todėl laiku gydyti akių ligas yra ypač svarbu. Kai važinėju po regionus, dažnai girdžiu ir matau, kokios yra neadekvačios eilės. Nemanau, kad ministras pusę metų lauktų vizito pas gydytoją. Suprantu, kad žmonės gali apsilankyti pas gydytoją privačiai, bet ne visi tam turi finansų.
 
- Kaip manote ar naujoji tvarka iš esmės pagerins situaciją?
 
- Popierinė tvarka yra tik popierinė tvarka. Niekas neatsiranda per minutę. Čia visa sistema yra sugriuvusi. Finansavimo nėra. Viešosiose gydymo įstaigose pacientai vaikšto ir filmuoja tuščius koridorius.
Kodėl nėra specialistų? Viešosios įstaigos susiskaičiuoja pinigėlius, kiek gali per dieną priimti pacientų, – tiek ir priima. Nėra taip, kad gydytojas nedirba, nes nenori. Viskas yra skaičiuojama. Jeigu nebus didinamas finansavimas paslaugoms, jeigu nebus padidinti paslaugų įkainiai, nieko nelaimėsim. Galim reikalauti, kad pacientas pas gydytoją turėtų patekti per 14 ar 15 dienų. Bet jau reikalavom pateikti keturių mėnesių grafikus, kad matytume, kokios eilės yra pas gydytojus. Deja, niekas nepasikeitė.
Pradžioje gal ir buvo: „O, čia mes susitvarkėm“, bet niekas nepagalvojo, kad gydytojai serga, išeina atostogų ar turi kokių nors bėdų. Kur tada tie pacientai surašyti būna? Galime daug ko reikalauti ant popieriaus, bet sistemiškai nieko pakeisti negalime. Čia tik popierinė tvarka.
 
- Kokių konkrečių veiksmų, jūsų nuomone, reikėtų, kad pacientai laiku patektų pas oftalmologus ir išvengtų pavėluotos diagnostikos pasekmių?
 
- Visų pirma reikia didesnio finansavimo ir adekvačių įkainių. Tikrai nereikia milijardų kaip kitoms sritis, bet kažkodėl visų vyriausybių per 30 metų požiūris toks, kad gal kaip nors ta sveikata. Na, nebus kaip nors. Žmonės daug metų negauna paslaugų. Didžiųjų miestų gyventojai vienokią ar kitokią paslaugą kažkaip gauna, o regione? O Šilalėje? O Rietave? Būna, kad ir nesulaukia, apanka.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!