Lietuviška etiketė dar nereiškia lietuviško medaus
 
Vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra medaus kilmės šalis. Ji parodo, kur bitės surinko medų, o ne kur jis buvo supakuotas ar kur registruota jį parduodanti įmonė.
 
Todėl ant stiklainio esanti Lietuvos vėliava, lietuviškas prekės ženklas ar Lietuvoje registruoto pakuotojo adresas savaime nepatvirtina, kad medus surinktas mūsų šalyje.
 
Nuo 2026 m. birželio 14 d. Europos Sąjungoje taikomi išsamesni medaus mišinių kilmės ženklinimo reikalavimai. Ant naujai pagal šiuos reikalavimus ženklinamų mišinių turi būti nurodytos visos kilmės šalys ir jų procentinės dalys mažėjančia tvarka. Pavyzdžiui, „Lietuva 70 %, Ukraina 30 %“.
 
Tai suteikia pirkėjams galimybę aiškiau suprasti, iš kur atkeliauja medus. Vis dėlto prekyboje dar gali būti anksčiau paženklintų produktų, kuriems taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.
 
Ką iš tiesų patvirtina kokybės ženklai?
 
Ant medaus pakuočių galima rasti įvairių užrašų apie natūralumą, tradicijas ar ypatingą kokybę. Tačiau žodžiai „kaimiškas“, „vietinis“, „tikras“ ar „aukščiausios kokybės“ savaime nereiškia, kad produktas sertifikuotas.
 
Sertifikuotą ekologišką medų galima atpažinti iš Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo, vadinamojo žaliojo lapelio, ir kontrolės įstaigos kodo. Lietuvoje VšĮ „Ekoagros“ kodas yra LT-EKO-001. Toks ženklinimas patvirtina, kad produktas atitinka ekologinės gamybos reikalavimus ir jo gamyba yra kontroliuojama.
 
Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) sertifikuotas medus gali būti ženklinamas ženklais „Nacionalinė kokybė Lietuva“ arba „Kokybė“. Jie patvirtina, kad produktas atitinka nustatytus kokybės reikalavimus, kurių laikymąsi tikrina sertifikavimo įstaiga.
 
Kokia nauda vartotojui? Sertifikavimas leidžia remtis ne vien gamintojo pažadais. Pirkėjas gauna papildomą, nepriklausomai tikrinamą informaciją apie produkto gamybą. Tačiau ekologinis ir NKP sertifikavimas yra skirtingos sistemos, todėl vienas ženklas nepakeičia kito.
 
Ar užtenka žinoti medaus rūšį?
 
Grikių, liepų, rapsų ar miško medus gali skirtis spalva, aromatu ir skoniu. Tačiau augalinę medaus kilmę ne visada galima patikimai nustatyti vien pažvelgus į stiklainį ar paragavus.
 
Jeigu medus vadinamas konkretaus augalo vardu, jis turi atitikti tokiai botaninei kilmei keliamus reikalavimus. Vertinamos ne tik juslinės savybės, bet prireikus ir laboratorinių tyrimų duomenys.
 
Pirkėjui verta atskirti produkto pavadinimą nuo reklaminių apibūdinimų. Pavyzdžiui, žodžiai „pievų aromatas“ ar „vasaros skonis“ nėra tas pats, kas nustatyta medaus botaninė kilmė.
 
Ką dar patikrinti prieš perkant?
 
Be kilmės šalies ir kokybės ženklų, medaus etiketėje svarbu rasti produkto pavadinimą, grynąjį kiekį, už informaciją apie produktą atsakingo subjekto pavadinimą ir adresą, minimalaus tinkamumo vartoti terminą bei partiją leidžiančius atsekti duomenis.
 
Užrašas „Geriausias iki“ nurodo laiką, iki kurio tinkamai laikomas medus turėtų išlaikyti jam būdingas savybes. Partijos duomenys leidžia atsekti konkretų produktą, jeigu kiltų klausimų dėl jo kokybės ar saugos.
 
Taip pat verta žinoti, kad grynam medui atskiro sudedamųjų dalių sąrašo paprastai nereikia. Tačiau jeigu į medų įdėta uogų, prieskonių ar kitų ingredientų, tai jau kitas maisto gaminys, kurio sudėtis turi būti tinkamai nurodyta.
 
Galiausiai svarbu nepamiršti, kad net ir sertifikuoto gamintojo ne visi produktai būtinai yra sertifikuoti. Todėl norint įsitikinti konkretaus medaus statusu verta patikrinti, ar jis įtrauktas į galiojantį sertifikatą.
 
Medaus etiketę geriausia vertinti kaip visumą: kilmės nuoroda pasako, kur medus surinktas, gamintojo duomenys leidžia žinoti, kas atsakingas už produktą, o oficialūs kokybės ženklai ir sertifikatai suteikia papildomą informaciją apie gamybos reikalavimų laikymąsi.
Daugiau apie medaus ženklinimą, kokybės sistemas ir sertifikuotus Lietuvos bitininkus galima sužinoti svetainėje www.medauskultura.lt.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!