Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, kartu su Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriumi Gyčiu Bendoriumi ir savivaldybės vadovais apsilankęs Druskininkų ligoninėje, susipažino ne tik su atnaujintais skyriais, moderniomis gydymo technologijomis ir augančiomis paslaugų apimtimis, bet ir su klausimais, aktualiais daugeliui šalies regioninių gydymo įstaigų – nuo paslaugų finansavimo ir viešųjų pirkimų iki pacientų nukreipimo, ilgalaikės priežiūros pertvarkos bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.
 
Druskininkų ligoninėje dirba 273 darbuotojai, per metus aptarnaujama daugiau kaip 54 tūkst. pacientų ir suteikiama beveik 93 tūkst. ambulatorinių paslaugų. Tačiau, kaip ne kartą buvo akcentuota susitikime, regioninės ligoninės reikšmę nusako ne vien veiklos apimtys. Svarbu ir tai, kokias paslaugas ji gali suteikti vietoje, kiek pacientų dėl gydymo nebereikia siųsti į didžiuosius medicinos centrus ir kaip efektyviai panaudojami turimi sveikatos sistemos ištekliai.
 
„Keliaujant per regionus aiškiai matyti, kokią įtaką gydymo įstaigai daro geras vadovas: iššūkiai visur gana panašūs, tačiau įstaigų situacija dažnai ženkliai skiriasi. Druskininkų ligoninė tikrai turi kuo džiaugtis ir didžiuotis“, – po vizito sakė ministras.
 
Per šešerius metus ligoninėje dienos chirurgijos paslaugų padaugėjo 79 proc., o dienos stacionaro paslaugų – nuo 53 iki daugiau kaip trijų tūkstančių. Tuo pat metu aktyviojo gydymo hospitalizacijų sumažėjo 20 proc. Tokie pokyčiai atspindi ir nacionalinės sveikatos sistemos kryptį – daugiau diagnostikos bei gydymo paslaugų suteikti ambulatoriškai ir pacientų neguldyti į ligoninę ilgiau, nei būtina.
 
Per paskutinį penkmetį ligoninė įgyvendino trylika investicinių projektų, kurių bendra vertė siekia 4,88 mln. eurų. Tačiau, direktorės Evelinos Raulušaitienės teigimu, investicijas reikia vertinti ne pagal tai, kiek įrangos nupirkta, o pagal tai, ką jos duoda pacientui: ar jis trumpiau laukia, ar gali gauti daugiau gydymo galimybių ir saugią pagalbą arčiau namų. Tam, anot vadovės, būtina profesionali komanda, nuoseklus veiklos planavimas ir savivaldybės bei valstybės palaikymas.


 
Skubioji pagalba – ne tik vietiniams
 
Vizitas prasidėjo Skubiosios pagalbos skyriuje, kuriame pernai suteikta daugiau kaip 22,5 tūkst. paslaugų. Per šešerius metus jų apimtis išaugo 32 proc., o maždaug kas trečias pacientas atvyksta iš kitos savivaldybės ar užsienio.
 
Druskininkų, kaip kurorto, specifika lemia, kad ligoninės aptarnaujamų žmonių skaičius gerokai viršija nuolatinių gyventojų skaičių. Čia pagalba teikiama ne tik miesto ir aplinkinių savivaldybių gyventojams, bet ir poilsiautojams, sanatorijų bei reabilitacijos įstaigų pacientams. Susitikime pabrėžta, kad vertinant skubiosios pagalbos poreikį ir finansavimą svarbu atsižvelgti į faktinius pacientų srautus.
 
Ministrui pristatytos ir skyriuje taikomos telemedicinos galimybės. Nuotolinės konsultacijos su aukštesnio lygio specialistais leidžia operatyviai įvertinti tyrimų rezultatus, priimti sprendimus dėl gydymo ir nustatyti, kada pacientą būtina pervežti į kitą gydymo įstaigą.
 
Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Arnas Šeškevičius pabrėžė, kad tokio bendradarbiavimo esmė – galimybė reikiamus sprendimus priimti vietoje, išvengiant pervežimų tais atvejais, kai jie nesuteiktų papildomos naudos pacientui.
 
Augant paslaugų poreikiui numatyta ir Skubiosios pagalbos skyriaus plėtra. Pastačius daugiau kaip 300 kv. m priestatą, bendras skyriaus plotas sieks apie 700 kv. m. Tai leis geriau atskirti pacientų srautus, užtikrinti saugesnes gydymo sąlygas ir efektyviau organizuoti pagalbą. Vis dėlto infrastruktūros plėtra neišsprendžia visų klausimų – ligoninės vadovai atkreipė dėmesį ir į būtinybę užtikrinti tvarų skubiosios pagalbos finansavimą, atitinkantį realias paslaugų apimtis.
 
Technologijas papildo komanda
 
Vienas reikšmingiausių pastarųjų metų ligoninės investicinių projektų – modernizuotas Intensyviosios terapijos skyrius. Ministras susipažino su atnaujinta skyriaus infrastruktūra ir geresnėmis pacientų gydymo sąlygomis. Įrengtos erdvios, atskiros palatos, kuriose užtikrinamas pacientų privatumas, mažesnė infekcijų rizika ir sudaromos palankesnės sąlygos pacientams kuo anksčiau pradėti judėti bei atgauti jėgas. Atnaujinta aplinka leidžia užtikrinti saugesnį gydymą ir geresnes sąlygas tiek pacientams, tiek juos prižiūrintiems medicinos darbuotojams.
 
Moderni centrinė stebėsenos sistema leidžia personalui realiu laiku stebėti pacientų gyvybinius rodiklius, dirbtinės plaučių ventiliacijos parametrus ir vaistų infuzijos įrangos veikimą. Tačiau, kaip pasakojo skyriaus vedėjas A.Šeškevičius, intensyviosios terapijos galimybes lemia ne vien medicininė įranga.
 
Kiekvieną rytą specialistai kartu aptaria sudėtingiausius klinikinius atvejus, vertina pacientų būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo. Prireikus konsultuojamasi su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikais. Toks bendradarbiavimas leidžia regioninėje ligoninėje pasitelkti tretinio lygio specialistų kompetencijas ir užtikrinti gydymo tęstinumą.
 
„Šiandien mūsų skyriaus diagnostikos ir gydymo galimybės daugeliu aspektų prilygsta tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoms“, – sakė A.Šeškevičius.
 
Kalbėdamas apie skyriaus darbą, vedėjas ypatingą dėmesį skyrė slaugytojoms, kurios visą parą stebi sunkios būklės pacientus, pirmosios pastebi jų būklės pokyčius ir vykdo sudėtingas gydymo procedūras.
„Tai mūsų didžiosios rankos. Be jų nieko nebūtų“, – pabrėžė gydytojas.
 
Pasak jo, toliau skyriuje numatoma plėtoti medicininės dokumentacijos skaitmenizavimą, infekcijų prevenciją ir racionalų antibiotikų vartojimą.
 


Operacijų daugėja, eilės trumpėja
 
Chirurgijos skyriuje ministrą pasitiko jo vedėjas Vytautas Kvedaras. Dvi ligoninės operacinės dirba nuo ankstyvo ryto iki vakaro, prireikus – ir savaitgaliais. Čia atliekamos ortopedinės-traumatologinės, urologinės, bendrosios chirurgijos ir kitos operacijos.
 
Pastaraisiais metais chirurgija tapo viena sparčiausiai augančių ligoninės veiklos sričių. Per dvejus metus operacijų skaičius išaugo 38 proc. ir 2025 metais pasiekė 1 506. Iš jų 859 atliktos dienos chirurgijos sąlygomis, o 510 sudarė sąnarių endoprotezavimo operacijos. Šiemet šios srities apimtys augo toliau.
 
Vis dėlto pacientams svarbiausias rodiklis – kiek laiko tenka laukti reikalingos operacijos. Druskininkų ligoninėje nuo ortopedo konsultacijos iki operacijos dažniausiai praeina apie mėnesį. VLK skelbtais duomenimis, kompensuojamojo kelio sąnario endoprotezo čia laukti nereikėjo, kai ilgiausias laukimo laikas šalyje – 29 mėnesiai.
 
Spalį ligoninėje pradėtos ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos naudojant robotinę sistemą – pirmąją tokio pobūdžio technologiją Lietuvos viešojo sektoriaus gydymo įstaigose. Ji leidžia chirurgui operacijos metu sudaryti individualų paciento sąnario trimatį modelį, tiksliau suplanuoti implanto padėtį ir atlikti kaulo pjūvius. Klinikiniai sprendimai ir toliau lieka operuojančio gydytojo atsakomybė.
 
Ligoninės specialistai pabrėžė, kad technologijų diegimas svarbus tiek, kiek jis prisideda prie gydymo kokybės ir prieinamumo. Ne mažiau reikšmingas ir nuoseklus paciento kelias po operacijos – nuo ankstyvosios reabilitacijos ligoninėje iki tolesnio gydymo kurorte veikiančiose reabilitacijos įstaigose.
 
Tačiau didėjančios paslaugų apimtys atskleidžia ir finansavimo modelio ribas. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius ligoninė suteikė paslaugų už 114 proc. sutartinės sumos. Didžiausi viršijimai fiksuoti sąnarių endoprotezavimo, specialistų konsultacijų ir dienos paslaugų srityse.
 
Susitikime keltas klausimas, kaip suderinti gydymo įstaigų galimybes suteikti daugiau paslaugų su jų apmokėjimo mechanizmais. Mat didesnis pacientų srautas ir trumpesnės eilės ne visuomet reiškia, kad už visas faktiškai suteiktas paslaugas bus visiškai atsiskaityta.
 
Slaugai svarbus tęstinumas
 
Aptariant ilgalaikės priežiūros pertvarką, ligoninės direktorė atkreipė dėmesį į nemažėjantį slaugos paslaugų poreikį. Dalis pacientų yra sunkios būklės, serga onkologinėmis ligomis arba jiems reikalinga paliatyvioji pagalba. Tokiais atvejais itin svarbus ne tik medicininis gydymas, bet ir nenutrūkstamas sveikatos bei socialinių paslaugų teikimas.
 
L.Kukuraitis pripažino, kad numatomi pokyčiai sieks stiprinti esamas paslaugas ir geriau susieti sveikatos priežiūrą su socialine pagalba. Ligoninės atstovai akcentavo, kad kuriant naują modelį būtina įvertinti realius sunkiausių pacientų poreikius ir užtikrinti, jog pasikeitusi paslaugų organizavimo tvarka nesukurtų papildomų administracinių kliūčių tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
 
Investicijas stabdo pirkimai
 
Daug klausimų kelia ir viešieji pirkimai. Šiemet ligoninės vykdomų pirkimų vertė padvigubėjo, tačiau dalies investicijų įgyvendinimą stabdo išaugusios rangos darbų kainos ir teisiniai ginčai.
 
Vienas pavyzdžių – Skubiosios pagalbos infrastruktūros rekonstrukcijos projektas, kuriam pagal 2023 metų kainas buvo numatyta 1,43 mln. eurų. Du rangos konkursai neįvyko, nes pateikti pasiūlymai siekė 3-3,6 mln. eurų. Tokia situacija, pasak ligoninės vadovų, rodo, kad prieš kelerius metus suplanuotas projektų finansavimas ne visuomet atitinka dabartines rinkos sąlygas.
 
Dar sudėtingesnė situacija susiklostė perkant kompiuterinį tomografą. Dabartinis aparatas naudojamas daugiau kaip dešimtmetį, o naujam įsigyti pagal infrastruktūros modernizavimo projektą buvo numatyta 420 tūkst. eurų. Tačiau pirkimo procedūras sustabdė ginčas dėl medicinos įrangoje integruotos programinės įrangos kibernetinio saugumo reikalavimų.
 
Ligoninė vadovavosi 2025 metais Viešųjų pirkimų tarnybos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbta pozicija dėl saugumo reikalavimų taikymo ir įrangos sudedamosioms dalims. Tiekėjui apskundus pirkimo sąlygas, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškų klausimų kilo ir perkant biopsijoms reikalingą echoskopą.
 
Direktorės pavaduotojas Renaldas Viščinis atkreipė dėmesį į situaciją, kai gydymo įstaiga, siekdama laikytis atsakingų institucijų išaiškinimų, susiduria su teisminių ginčų rizika, o jų netaikydama gali sulaukti finansinių korekcijų.
 
Pavyzdžiui, 25 proc. korekcija nuo 420 tūkst. eurų vertės pirkimo sudarytų 105 tūkst. eurų. Ar tokia korekcija būtų taikoma, priklausytų nuo konkretaus teisinio vertinimo, tačiau pati rizika gydymo įstaigai yra reikšminga.
 
„Nacionaliniam saugumui svarbūs reikalavimai turi būti aiškiai apibrėžti ir vienodai suprantami perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams bei kontrolės institucijoms. Priešingu atveju teisinio neapibrėžtumo pasekmės tenka gydymo įstaigai, o pacientams reikalingos diagnostikos įrangos atnaujinimas užsitęsia“, – teigė R.Viščinis.
 
Ministras pripažino, kad panašios problemos aktualios ir universitetinėms ligoninėms. Anot jo, prireikus galėtų būti svarstomi teisės aktų pakeitimai.


 
Ar racionalus insulto pacientų kelias?
 
Susitikime aptartas ir insultą patyrusių pacientų gydymo kelias. Ligoninės specialistai atkreipė dėmesį, kad centralizuotas paslaugų organizavimas, nors ir būtinas užtikrinant specializuotą pagalbą, ne visais atvejais leidžia išvengti papildomų pacientų pervežimų.
 
Pagal galiojančią tvarką pacientai, kuriems įtariamas ūminis galvos smegenų insultas, siunčiami į klasterio centrą – Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę, kur atliekama diagnostika ir sprendžiama dėl specializuoto gydymo. Jeigu nustatoma, kad trombolizė ar trombektomija nereikalinga, beveik visi pacientai grąžinami tolesniam gydymui į Druskininkų ligoninę.
 
Per septynis šių metų mėnesius iš Alytaus į Druskininkų ligoninę grąžintas 21 insultą patyręs pacientas. Devyni jų iš pradžių buvo atvykę į Druskininkų ligoninę ir iš jos pervežti į Alytų, o aštuoni į Druskininkus sugrįžo per 24 valandas.
 
Druskininkų medikai pabrėžė nekvestionuojantys insulto klasterio svarbos – jo tikslas užtikrinti, kad pacientai, kuriems būtinos skubios intervencijos, kuo greičiau patektų į specializuotą centrą. Tačiau, jų vertinimu, verta peržiūrėti situacijas, kai po diagnostikos pacientas grąžinamas į ligoninę, turinčią specialistus ir infrastruktūrą tolesniam jo gydymui.
 
Klausimų kelia ir reabilitacijos prieinamumas po insulto. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad po insulto reabilitacija turi prasidėti laiku ir vykti nenutrūkstamai – tik taip pacientas gali atgauti prarastas funkcijas.
 
VLK direktorius G.Bendorius priminė, kad insulto klasterio sistema pirmiausia sukurta siekiant nepraleisti pacientų, kuriems būtinas skubus specializuotas gydymas. Vis dėlto jis pripažino, kad kai kuriuos paslaugų organizavimo ir reglamentavimo aspektus verta įvertinti iš naujo, atsižvelgiant į gydytojų kompetencijas ir praktines pacientų gydymo aplinkybes.
 
Ministras L.Kukuraitis pažadėjo įvertinti insulto klasterio veikimo tvarką ir išsiaiškinti, ar dabartinis pacientų nukreipimo tarp gydymo įstaigų modelis užtikrina racionalų sveikatos sistemos išteklių naudojimą bei geriausiai atitinka pacientų interesus.
 
Pasienio ligoninė krizių akivaizdoje
 
Aptartas ir Druskininkų ligoninės vaidmuo valstybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms kontekste. Pasienio regione veikianti gydymo įstaiga teikia skubiąją ir stacionarinę pagalbą ne tik Druskininkų, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojams. Be to, kurorte vienu metu gali būti daugiau kaip 8 tūkst. poilsiautojų, veikia sanatorijos, reabilitacijos ir socialinės globos įstaigos.
 
Ligoninės vadovai atkreipė dėmesį, kad vertinant gydymo įstaigų reikšmę nacionaliniuose krizių valdymo planuose svarbu atsižvelgti ne vien į jų dydį ar administracinį statusą, bet ir į geografiją, turimus medicininius pajėgumus bei realius pacientų srautus.
 
Druskininkų ligoninė jau yra sukaupusi darbo ekstremaliomis sąlygomis patirties. COVID-19 pandemijos metu ji veikė kaip atraminė ligoninė Vilniaus regione, o migrantų krizės laikotarpiu prisidėjo prie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo.
 
Šiandien įstaigoje išplėtoti skubiosios pagalbos, chirurgijos, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos pajėgumai. Krizės atveju jie leistų daliai pacientų būtinąją pagalbą suteikti vietoje, mažintų priklausomybę nuo pervežimų į didžiuosius centrus ir prisidėtų prie bendro sveikatos sistemos apkrovos valdymo.
 
Kartu ligoninė vertina investicijų poreikį energetiniam savarankiškumui, infrastruktūros saugumui ir nepertraukiamam medicinos paslaugų teikimui užtikrinti. Ministras pripažino šių klausimų svarbą ir siūlė ieškoti papildomų finansavimo galimybių.


 
Rezultatus kuria komanda
 
Vizito pabaigoje L.Kukuraitis pasidžiaugė Druskininkų ligoninės pasiekimais, pabrėždamas, kad už jų slypi nuoseklus darbas ir dėmesys žmogui. Pasak ministro, pacientui svarbi ne tik suteikiama medicinos pagalba, bet ir tai, kaip jis sutinkamas, kokį dėmesį bei pagarbą jaučia gydymo įstaigoje. Šiuo požiūriu Druskininkų ligoninę jis įvardijo kaip pavyzdį kitoms įstaigoms.
 
„Žinau, kaip nelengva, kai remontams tenka skirti trečdalį biudžeto, o iš to reikia sukurti stebuklus. Tačiau jūs juos sukuriate. Gera matyti, kad kolektyvas didžiuojasi savo darbu. Dėkoju, kad rūpinatės gydytojais ir visu medicinos personalu – būtent iš to gimsta ir rūpestis pacientu“, – kalbėjo ministras.
 
Atskirą padėką ministras skyrė ligoninės direktorei E.Raulušaitienei, pabrėždamas, kad įstaigos veikla ir pasiekti rezultatai pastebimi nacionaliniu lygmeniu.
 
Druskininkų ligoninės veiklos pokyčius patvirtina ir kokybės vertinimai – įstaiga patenka į geriausiųjų rajono lygmens ligoninių trejetuką pagal pasiektų kokybės ir efektyvumo rodiklių skaičių.