Daugiau paslaugų nuostolio nesumažino
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) analizė rodo: pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, KUL pajamos augo 13,7 proc., o sąnaudos – 17,6 proc. Pusmečio nuostolis padidėjo nuo 1,7 iki 4,9 mln. eurų. Ambulatorinių paslaugų suteikta 8,9 proc. daugiau, dienos chirurgijos ir skubiosios pagalbos – po 21,4 proc.
 
Ligoninės dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas (KU) – iki lapkričio 5-osios laukia patikslinto finansinės padėties gerinimo plano su tarpinių rezultatų vertinimo grafiku. KU rektorius Artūras Razbadauskas „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad paaiškinimų prireikė dėl ligoninės sąnaudų procentinių rodiklių, nesutapusių su VLK duomenimis. Kuriuos rodiklius turėjo omenyje, jis neįvardijo.
 
A.Šimaitis raštu nurodo, kad atsakymo pateikimo metu įsipareigojimai tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų. Kiek jų pradelsta ir koks naujausias veiklos nuostolis, atsakyme nepatikslinta.
 
Vadovas pabrėžia: tikslas iki 2027 metų pabaigos subalansuoti biudžetą reiškia pasiekti nulinį finansinį rezultatą – kad einamosios veiklos pajamos padengtų sąnaudas. Vadinasi, tai nėra pažadas iki šio termino padengti visas susikaupusias skolas.
 
Algos nesumažėtų, bet neaugtų
 
Atsisakiusi pirminio pasiūlymo mažinti atlyginimų pastoviosios dalies koeficientus, skirtumą kompensuojant fiksuota kintamąja dalimi, KUL vadovybė siūlo kitą variantą. Koeficientai išliktų, tačiau 2027 metams būtų fiksuojamas dabartinis atlyginimų skaičiavimo pagrindas, taikant tų pačių metų minimaliosios mėnesinės algos dydžius.
 
KUL darbuotojų profesinės sąjungos ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkas Dainius Burdulis naująjį pasiūlymą laiko žingsniu kompromiso link, tačiau spalio 30 dienos susitikime atstovybė jam nepritarė. Derybos tęsiasi.
 
Darbuotojai netektų pagal dabartinę tvarką numatyto atlyginimų augimo. Atstovybė taip pat siekia garantijos, kad nuo 2028-ųjų atlygis vėl būtų skaičiuojamas pagal tuometę MMA ir išsaugotus koeficientus.
 
„Norime ne pažado, kad po metų vėl kalbėsimės, o konkretaus susitarimo, ką tai reikš darbuotojams“, – sako D.Burdulis.
 
Jo vertinimu, kol kas nepakanka patikrinamos finansinės informacijos siūlomų priemonių būtinybei įvertinti. Jis ragina peržiūrėti administravimo, pirkimų, investicijų ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.
 
KUL nurodo, kad administracijos ir kitų bendrųjų funkcijų specialistų skaičius, palyginti 2025 ir 2026 metų rugsėjį, augo 5,6 proc. Į šią kategoriją patenka ir registratoriai. Peržiūrint šių darbuotojų etatus 2027 metais numatoma sutaupyti apie 184 tūkst. eurų. Kitų priemonių skaičiavimus ligoninė žada pateikti patikslintame plane.
 
Aštuoni milijonai – išvengtas augimas
 
A.Šimaitis patikslina, kad įvardyti 8 mln. eurų reikštų numatomo darbo užmokesčio fondo augimo atsisakymą, o ne dabartinių atlygio išlaidų sumažinimą. Kartu ligoninė šią sumą sieja su metinėmis sutartinėmis pajamomis ir numatomu maždaug 5,5 proc. paslaugų tarifų padidėjimu. Detalaus skaičiavimo atsakyme nėra.
 
Dar 3-4 mln. eurų papildomų pajamų tikimasi gauti iš paslaugų augimo: slaugos, ambulatorinės pagalbos, širdies stimuliatorių ar defibriliatorių implantavimo bei pakeitimo, sąnarių endoprotezavimo ir onkologijos. Prognozė grindžiama ankstesnių metų tendencijomis ir augimo galimybėmis, tačiau papildomos sąnaudos neįvardytos.
 
VLK Įstaigų finansinės analizės skyriaus vedėjas Lukas Žilinskas šią pajamų prognozę vertinti laiko ankstyva: „Kitų metų sutartys dar nėra sudaromos, todėl vertinti kol kas per anksti.“
 
VLK analizėje nurodyta, kad pirmąjį pusmetį darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 87 proc. KUL pajamų, pernai – 83 proc. Pasak L.Žilinsko, tinkamą proporciją įstaiga turėtų įvertinti individualiai, užtikrindama lėšas ir kitoms būtinoms reikmėms.
 
Audito reikalavimas ir vadovo atsakas
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja L.Šukytė-Korsakė ragina nušalinti ligoninės vadovybę ir atlikti išorinį finansinį bei veiklos auditą. Jos vertinimu, pirmiausia būtina matyti visą finansinį vaizdą. Ji taip pat kritikuoja ministerijos priežiūrą.
 
A.Šimaitis teigia, kad dalininkai jam nepateikė įspėjimų, tolesnio vadovavimo klausimas susirinkime nesvarstytas, o siūlymo trauktis ar informacijos apie planuojamą keitimą jis esą negavo.
 
A.Šimaitis teigia, kad administracija atsakinga už ligoninės finansinių problemų sprendimą. Tačiau, jo teigimu, dalis sunkumų kilo dar 2023 metais sujungus tris gydymo įstaigas: naujoji ligoninė perėmė jų finansinius įsipareigojimus ir skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, kurių keitimą ribojo reorganizacijos sąlygos bei teisės aktai. Jo vertinimu, nefinansuotos reformos kaina siekia apie 40 mln. eurų, todėl reikalinga valstybės pagalba. Jis taip pat pabrėžia, kad metinį deficitą pavyko sumažinti nuo 12,5 mln. eurų 2023-iaisiais iki 3,9 mln. eurų 2025-aisiais.
 
Apimtys auga, atidėjimų pasitaiko
 
KUL nurodo, kad per devynis šių metų mėnesius dienos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų suteikta maždaug po 24 proc. daugiau nei pernai. Ligoninė patvirtina laikinai atidėjusi penkias planines neurochirurgines operacijas dėl vėlavusių medicinos priemonių. Jos teigimu, daugumai pacientų operacijos jau atliktos, likusiems suderintas artimiausias laikas, o sutrikimas su finansine padėtimi nesusijęs.
 
Atsakydama į klausimą apie viešai minėtą mamografo gedimą ligoninė nurodo, kad aparatas veikia, kasdien atliekama 20-30 tyrimų. Ankstesnių gedimų datų ir remonto aplinkybių nepateikia. Administracija taip pat neigia spaudimą darbuotojams keisti atlygio sąlygas ir praneša, kad informaciniai lapeliai apie naują pasiūlymą pradėti dalinti lapkričio 3 dieną.
 
Paprašyta laukimo trukmės, atidėtų operacijų ir neužimtų medikų etatų duomenų, KUL daugiausia pateikė paslaugų augimo rodiklius. D.Burdulis paslaugų sutrikimų su deficitu nesieja, nes neturi pakankamai patikrintos informacijos. Jis ragina įvertinti riziką taupant prarasti sunkiai pakeičiamus specialistus.

---

 
Interviu
 
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys: nuostolių plane nebuvo
 
Klaipėdos universiteto ligoninės krikštatėviu vadinamas buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įsitikinęs, kad šios įstaigos finansiniai sunkumai nėra reorganizacijos pasekmė, o ilgus metus nespręstų problemų ir paskutinę akimirką priimtų sprendimų rezultatas.
 
- Jūsų vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai laikotarpiu buvo priimtas sprendimas sujungti tris Klaipėdos gydymo įstaigas į Klaipėdos universiteto ligoninę. Nors reforma buvo pristatoma kaip svarbus žingsnis, stiprinant Vakarų Lietuvos mediciną, ligoninė iki šiol neišbrenda iš milijoninių skolų. Kaip šiandien vertinate šios reformos rezultatus?
 
- Klaipėdos universiteto ligoninės steigimas Vakarų Lietuvoje buvo mūsų Vyriausybės viena iš reformos idėjų. Vilnius universiteto ligoninę turėjo, Kaunas turėjo, o Vakarų Lietuvoje tokios nebuvo. Turėjome tikslą, kad universiteto ligoninė būtų įsteigta ne tik Klaipėdos kraštui, bet visai Vakarų Lietuvai.
 
- Bet reforma įstūmė ligoninę į milijonines skolas.
 
- Ten buvo toks sušalęs uostas sveikatos sistemoje: gydymo įstaigos buvo nemačiusios pertvarkų ne per visą Lietuvos nepriklausomybę, bet ir kokius dvidešimt metų galim sovietmečio pridėti. Kai kurių gydymo įstaigų vadovai, kaip sklido legendos, buvo paskirti dar tada, kai galėjo gyvą Brežnevą matyti.
2022 metais buvo priimti sprendimai, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė, kuri priklausė savivaldybei, iš savivaldybės steigėjo teisių pereitų į Sveikatos apsaugos ministeriją, reiškia, į valstybės rankas.
2023 metų pradžioje į bendrą steigiamąjį posėdį susirinko nauji steigėjai – Klaipėdos universitetas ir valstybės steigėjo teises įgyvendinanti Sveikatos apsaugos ministerija. Ir ten prasidėjo įdomūs dalykai, paaiškėjo, kad 2022 metais, likus keliems mėnesiams iki naujo juridinio asmens veiklos pradžios, Klaipėdos universitetinė ligoninė, jau formaliai nebepavaldi savivaldybei, susiorganizavo Stebėtojų tarybos posėdį.
O Stebėtojų taryba turi tvirtinti darbo užmokesčio klausimus. Vietoj to, kad būtų pakviesti Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, buvo suorganizuotas, mano nuomone, neteisėtas posėdis vien su savivaldybės atstovais. Ir tame posėdyje paskutiniais savo egzistencijos mėnesiais buvo priimti sprendimai dėl darbo užmokesčio. Išsididino darbo užmokestį tiek, kiek absoliučiai neleido jokios finansinės galimybės.
 
- Kaip vertinti tokį žingsnį? Pasirūpino darbuotojais ar pakišo kiaulę būsimai ligoninei?
 
- Tai atitinka mažiausiai Brežnevo laikų elgesį, kada viskas buvo „vsio zakono“ (viskas teisėta – liet.). Kaip sakoma, jūra buvo iki kelių. Jeigu neklystu, maždaug po vieną milijoną eurų per mėnesį atsirado kaštų dėl to neteisėtai padidinto darbo užmokesčio. Įsivaizduokit – po milijoną eurų per mėnesį tiksi!
Bet ši priežastis buvo ne vienintelė.
- Kokia kita priežastis?
- Kai susirinkom į pirmuosius posėdžius ir pradėjom žiūrėti, kaip gyvena tos įstaigos, paaiškėjo, kad Klaipėdos gydymo įstaigos net ir kvotų nevykdė Valstybinei ligonių kasai.
Dabar gydymo įstaigos visos kovoja, kad būtų apmokėtos viršsutartinės paslaugos, visi vykdo sutartis šimtu procentų ir nori daugiau. Tai kaip ligoninė gali turėti gerus rezultatus, jeigu jų vadovai tuo metu dirbo taip, kad net neįvykdydavo ligonių kasų sutarčių?
 
- Dar priežasčių matėte?
 
- Iš viešai prieinamos informacijos vėliau supratau, kad pati ligoninė, negana to, kad paveldėjo kai kurių darbuotojų visiškai nepagrįstą ir neteisėtai paskirtą darbo užmokestį, ir toliau viliojo darbuotojus.
Girdėjau iš kitų gydymo įstaigų vadovų, kad buvo siūlomi visiškai nerealūs atlyginimai, gerokai didesni negu Kauno klinikose ar Santarose, vien tam, kad žmones prisiviliotų.
Ir dar noriu priminti dėl tos neteisėtos Stebėtojų tarybos istorijos. Tame posėdyje dalyvavo Klaipėdos savivaldybės atstovai. Mes davėme pavedimą Klaipėdos universiteto ligoninės vadovams kreiptis į STT.
 
- Bet tyrimas nebuvo pradėtas.
 
- Buvau labai nustebęs. Kiek prisimenu, STT atsakyme, kodėl nepradeda ikiteisminio tyrimo, buvo parašyta, kad Klaipėdos universiteto ligoninė nebendradarbiauja ir neteikia dokumentų.
 
- Bet dokumentų STT neteikė jau jūsų paskirti vadovai.
 
- Būdamas ministru spėjau suorganizuoti kreipimąsi į prokuratūrą, bet kuo viskas baigėsi, nežinau, nes jau nebedirbau.
 
- Kaip vertinote naujai paskirtos vadovybės atsisakymą bendradarbiauti su teisėsauga, negi jie dangstė buvusius vadovus? Juk atrodė, kad visi norėjo išsiaiškinti situaciją.
 
- Tikėjausi, kad prokuratūra išsiaiškins, kas ką dangstė ir kodėl taip atsitiko. Bet trejus metus kalbant apie augančius nuostolius, kai viešumoje buvo sakoma, kad tai reorganizacijos kaštai, norėčiau priminti faktus. Kai rengėme reorganizacijos planą, tokių nuostolių jame nebuvo. Tai nebuvo reorganizacijos kaštai. Tai buvo neteisėti buvusių juridinių asmenų vadovų ir savivaldybės sprendimai.
Įsivaizduokime pačią logiką. Tarkime, Klaipėdos universiteto ligoninė nebūtų buvusi įsteigta, tuomet visos šitos skolos būtų gulėjusios ant Klaipėdos universitetinės ligoninės.
 
- Bet vis tiek jos turbūt būtų buvusios mažesnės?
 
- Lietuvoje taip jau įprasta: kai tik viešajame sektoriuje kokią nors įstaigą reorganizuoja, jos vadovai paskutiniais mėnesiais priima keistų sprendimų. Ką čia daugiau vertinti? Viskas kaip ant delno.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!