„Mūsų ligoninės plėtra nėra atsitiktinė. Nuosekliai stipriname specialistų komandą, investuojame į įrangą, plečiame paslaugas ir ieškome būdų, kaip pacientams užtikrinti kuo sklandesnį gydymo kelią. Ortopedija – vienas geriausių šios strategijos pavyzdžių“, – sako Druskininkų ligoninės vadovė Evelina Raulušaitienė.

 
Tikslo link ėjo kryptingai
 
„Robotinė sistema Druskininkuose? Ar jie tikrai neprisifantazavo? Ar ne per daug gerai čia skamba?“ – pirmąsias aplinkinių reakcijas prisimena ir šypteli ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė. Iki tol tokia robotinė endoprotezavimo sistema Lietuvoje buvo naudojama vos vienoje privačioje gydymo įstaigoje. Dabar ją savo operacinėse taiko ir Druskininkų ligoninės chirurgai.
 
Endoprotezavimo operacijų skaičius Druskininkuose pastaraisiais metais nuosekliai auga. Kad pacientams nereikėtų ilgai laukti, ligoninė išplėtė operacijų grafiką planinės operacijos atliekamos ir savaitgaliais. Tokį darbo ritmą, pasak vadovės, leidžia išlaikyti ne vien chirurgų skaičius, bet ir pasirengusi operacinių, anesteziologijos bei slaugos komanda.
 
„Kai turime pacientų, specialistų ir galime organizuoti darbą, kodėl turėtume stabdyti operacijas vien dėl to, kad atėjo savaitgalis? Žinoma, tam reikia visos komandos susitelkimo ir gerai sudėliotų grafikų“, – pasakoja E.Raulušaitienė.
 
Praėjusią savaitę Druskininkų ligoninėje pradėtos kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, naudojant „Johnson & Johnson MedTech“ robotinę sistemą VELYS™. Naują technologinį etapą gydymo įstaiga pasitinka šiemet jau atlikusi daugiau kaip 700 sąnarių endoprotezavimo operacijų. Šis skaičius rodo ne tik išaugusį darbo krūvį, bet ir tai, kad regioninė ligoninė gali tapti pasirinkimu pacientams iš gerokai platesnės teritorijos.
 
E.Raulušaitienė pasakoja, jog kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijoms į Druskininkus atvyksta pacientai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų. Robotinės chirurgijos pradžia, anot jos, nebuvo atskiras projektas: pirmiausia stiprinta ortopedų komanda, didintos operacijų apimtys ir ieškota būdų geriau organizuoti gydymą.
 
Tiesa, prieš priimdama sprendimą įstaigos vadovė sako vertinusi, ar ligoninė bus pajėgi naują technologiją pritaikyti kasdieniame darbe. Skaičiuotas pacientų srautas, specialistų pasirengimas, finansinės galimybės ir tai, kaip robotinė chirurgija derės su kitų operacinių veikla. Planuojama per dieną robotine sistema atlikti dvi tris operacijas, nemažinant kitų operacijų apimčių. „Pamatėme skaičius ir įvertinome, kad galime techniką atremti finansiškai“, – sprendimą apibendrina E.Raulušaitienė.


 
Robotinė sistema – daugiau tikslumo traumatologams
 
Įdiegta robotinė sistema VELYS™ padeda chirurgui individualiai suplanuoti kelio sąnario endoprotezavimo operaciją, įvertinti paciento anatominius ypatumus, sąnario judesių amplitudę ir minkštųjų audinių pusiausvyrą.
 
Vienas svarbiausių technologijos išskirtinumų – galimybė atlikti tikslius kaulo pjūvius, nenaudojant tradicinių pjovimo blokų. Sistema realiuoju laiku stebi kaulo padėtį ir padeda išlaikyti suplanuotą pjūklo judėjimo kryptį, net jei operacijos metu kaulo padėtis šiek tiek pasikeičia.
 
Visus medicininius sprendimus priima ir operacijos eigą kontroliuoja gydytojas ortopedas traumatologas. Robotinė sistema veikia kaip pažangus chirurgo darbo įrankis, suteikiantis papildomos informacijos ir padedantis tiksliai įgyvendinti operacijos planą.
 
Prieš pradėdami taikyti naująją technologiją trys iš penkių Druskininkų ligoninėje operuojančių ortopedų traumatologų baigė specializuotus robotinės chirurgijos mokymus Šveicarijoje ir įgijo atitinkamus sertifikatus. Likę du komandos gydytojai į analogiškus mokymus vyks šį mėnesį.
 
Pirmąsias operacijas su pastarąja technologija atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas Pranciškus Bakutis tikina, jog pažangios naujovės integracija į Druskininkų ligoninę jo nestebina.
 

„Jei robotinė sistema būtų atsiradusi staiga, „iš niekur“, gal ir nustebtume, tačiau čia dirbdamas penktus ar šeštus metus matau, kiek daug dėl naujovių diegimo stengiasi ir administracija, ir visas kolektyvas. Tad tai, kad žengiame didelį žingsnį į priekį, yra mūsų darbo rezultatas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Pranciškus Bakutis.

 
„Darbus planavome kartu nuo pat pradžių. Pirmiausia į užsienį vykome gyvai stebėti operacijų, kurios atliekamos su šia sistema. Parvežus naujienas, direktorė, administracija susidomėjo – gal vertėtų pabandyti įdiegti ir pas mus? Nieko nelaukdami ėmėme bandyti gamintojų siūlomus robotus – pasirinkome labiausiai mus tenkinantį“, – apie ištakas, kaip įstaigoje atsidūrė robotizuota techninė aparatūra, pasakoja gydytojas P.Bakutis, stovėdamas prie operacinės durų. Ką tik sėkmingai jis atliko pirmąją operaciją su robotine sistema, netrukus laukia antroji. 
 
„Nesijaudinu. Praėjau intensyvų mokymų kursą Šveicarijoje, tad esu pasiruošęs. Robotinė technika viso labo dar vienas papildomas instrumentas mūsų darbe, kadangi didžioji operacijos dalis atliekama gydytojų rankomis“, – subtilybes dėsto gydytojas traumatologas.
 
Didžiausia robotinės sistemos vertė galimybė operaciją dar tiksliau pritaikyti konkrečiam pacientui.
 
„Pacientams paaiškiname, kaip su robotu vykdoma operacija, kuo ji skiriasi. Šiandien vienai pacientei sakiau, jog mes patys visą operaciją kontroliuojame, galime koreguoti įvairius parametrus, taip pat kaip ir be robotinės chirurgijos turime tam tikrus anatominius orientyrus, kuriais remdamiesi atliekame operaciją. Tačiau su robotine sistema turime papildomą stabilumą, kas operuojant kelio sąnarį yra itin svarbu. Robotas mums padiktuoja operaciją, kad išvengtume galimų rizikų. Kelio sąnario endoprotezavimas reikalauja itin tikslaus implanto pozicionavimo, tinkamo sąnario stabilumo ir minkštųjų audinių pusiausvyros. Kiekvieno paciento anatomija skirtinga, todėl siekiame ne tik pakeisti susidėvėjusį sąnarį, bet ir kuo tiksliau atkurti jo funkciją. Robotinė sistema leidžia operacijos metu gauti objektyvius duomenis apie sąnario anatomiją ir judesius, individualiai suplanuoti implanto padėtį bei kaulo pjūvius. Vienas svarbiausių jos pranašumų – galimybė realiuoju laiku stebėti kaulo padėtį ir tiksliai įgyvendinti suplanuotą pjūvio trajektoriją. Mūsų išklausę pacientai tik džiaugiasi“, – pasakoja gydytojas traumatologas.
 
P.Bakutis neslepia: kad gydymo įstaiga žengia koja kojon su naujovėmis, jauniems specialistams ypač svarbu. Tai kaip reikiant išplečia specialistų kompetencijas.
 
„Smagu gyventi tokioje aplinkoje, galėti dirbti su naujomis technologijomis, kurių nėra net dažnoje didesnėje ligoninėje“, – Druskininkų ligoninės privalumus pabrėžia pašnekovas.
 
Paklaustas, ar kolegos, dirbantys kitose įstaigose, klausinėja apie įsigytą technologiją, P.Bakutis šypsosi: „Tikrai taip. Jiems smalsu, kaip sistema veikia. Džiaugiasi, kad pagaliau ir Lietuvoje tai turime. O mes džiaugiamės rodydami pavyzdį. Tikiuosi tuo užsikrės ir daugiau ligoninių, kad daugiau gydytojų ortopedų ši technologija būtų prieinama. Išloš visi – tiek pacientai, tiek medikai“, – įsitikinęs jaunas specialistas.
 

Tądien kolegai asistavęs gydytojas ortopedas traumatologas Kipras Medišauskas teigė, jog renkantis darbovietę naujovių kriterijus yra svarbus. Druskininkų ligoninė šiuo aspektu – priešakinėje linijoje. Mat dirbančiuosius su robotine technika Lietuvoje, ko gero, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

 
Daugiau kaip 700 operacijų per nepilnus metus
 
2025 metais Druskininkų ligoninėje atlikta 510 kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijų – 342 kelio ir 168 klubo. Spalio 13-ąją šių metų operacijų skaičius pasiekė 703: iš jų 444 kelio ir 259 klubo sąnarių operacijos. Tai beveik 38 proc. daugiau nei per visus 2025 metus.
 
Praėjusiais metais pagal kelio sąnario endoprotezavimo operacijų skaičių Druskininkų ligoninė užėmė ketvirtąją vietą tarp Lietuvos valstybinių gydymo įstaigų.
 
Reikšminga ir pacientų geografija. 2026 metais daugiausia sąnarių endoprotezavimo operacijų atlikta pacientams iš Panevėžio savivaldybės – 94, Druskininkų – 74, Alytaus – 73, Kauno – 70, Varėnos – 49, Vilniaus – 47 ir Lazdijų – 46. Pacientai atvyksta ir iš kitų šalies savivaldybių. Tokį pasirinkimą lemia ne vien geografinis artumas. Pacientams svarbi specialistų kompetencija, paslaugų prieinamumas ir kitų žmonių gydymo patirtys.


 
Pacientai patenka be ilgų eilių
 
Vienas svarbiausių Druskininkų ligoninės ortopedijos paslaugų pranašumų galimybė planinę operaciją pasiūlyti per palyginti trumpą laiką.
 
Valstybinės ligonių kasos 2026 metų spalio duomenys atskleidžia ryškų skirtumą tarp gydymo įstaigų: kai kur kompensuojamojo kelio sąnario endoprotezo laukiama gan ilgai, pavyzdžiui, Panevėžyje iki 29 mėnesių. Druskininkų ligoninėje kompensuojamojo kelio sąnario endoprotezo laukimo eilės nėra. Šiuo metu nuo gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos iki sąnario endoprotezavimo operacijos įprastai praeina apie mėnesį. Konkretus terminas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, pasirengimo operacijai ir operacijų grafiko.
 
„Būna, paskambiname pacientui ir pasakome, kad operaciją galime atlikti jau po mėnesio, o žmogus kitame telefono gale pradeda verkti. Sako: negaliu patikėti, tiek metų laukiau, o dabar viskas taip greitai. Tokios akimirkos primena, kad kalbame ne vien apie operacijų skaičius. Kalbame apie žmones, kurie nori gyventi be skausmo“, – pasakoja E.Raulušaitienė.
 
Augant operacijų apimtims, svarbu ne tik turėti pakankamai chirurgų, bet ir užtikrinti sklandų visų gydymo grandžių darbą. „Mums svarbu pacientą lydėti per visą gydymo kelią nuo pirmojo skambučio, konsultacijos ir pasirengimo operacijai iki reabilitacijos. Kad žmogus žinotų, kas jo laukia, kur kreiptis ir jaustų, jog juo rūpinamasi. Už kiekvienos sėkmingos operacijos stovi ne vien chirurgas, o visa ligoninės komanda“, – sako E.Raulušaitienė.
 
Kad šis kelias būtų kuo aiškesnis, tarpusavyje turi derėti registratūros, konsultacinės poliklinikos, diagnostikos, operacinių, ir kitų skyrių darbas. Toks darbo organizavimas, pasak direktorės, svarbus ir patiems specialistams: didesnės operacijų apimtys suteikia galimybių kaupti patirtį, o mokymai bei naujos technologijos profesiškai augti. Tai vienas būdų regioninėje ligoninėje ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti gydytojus.
 
Druskininkų ligoninės plėtra, anot E.Raulušaitienės, prasidėjo ne nuo robotinės sistemos: „Prieš kelerius metus pirmiausia galvojome, kaip sustiprinti ortopedijos sritį. Robotinė sistema atsirado tada, kai jau turėjome komandą, patirtį ir operacijų apimtis, leidžiančias žengti toliau.“
 
„Mūsų ligoninės plėtra nėra atsitiktinė. Nuosekliai stipriname specialistų komandą, investuojame į įrangą, plečiame paslaugas ir ieškome būdų, kaip pacientams užtikrinti kuo sklandesnį gydymo kelią. Ortopedija – vienas geriausių šios strategijos pavyzdžių. Šiandien jau matome konkrečius rezultatus, tačiau didėjant operacijų apimtims svarbu toliau stiprinti operacinių infrastruktūrą, atnaujinti įrangą ir sudaryti sąlygas specialistams tobulėti. Tam reikalingos ir valstybės investicijos“, – sako Druskininkų ligoninės vadovė Evelina Raulušaitienė.
 
Robotinė sistema šioje istorijoje labiausiai matomas pokytis. Tačiau ligoninės vadovė didžiausiu laimėjimu vadina ne pačią technologiją, o komandą ir sukurtą darbo modelį, leidžiantį naujoves paversti kasdiene pagalba pacientams.
 
„Norėtųsi, kad vertindami regionines ligonines matytume ne tik tai, ko jos negali atlikti, bet ir tai, ką jau daro gerai. Jei čia galime operuoti pacientus iš visos Lietuvos ir padėti jiems greičiau sulaukti gydymo, verta galvoti, kaip tokias galimybes stiprinti. Tai investicija ne vien į Druskininkų ligoninę, pirmiausia – į pacientų galimybę laiku gauti pagalbą“, – pabrėžia E.Raulušaitienė.