„Kalbant apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, reikia suprasti, kad tai nėra vien medicininis ar techninis klausimas. Tai klausimas apie žmogų, jo galimybę susilaukti vaikų, valstybės atsakomybę ir mūsų požiūrį į šeimą ir vaikus šiandieninėje visuomenėje“, – ketvirtadienį Seime sakė parlamento vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė.
 
„Ne visiems pavyksta susilaukti vaikų savaime. Nevaisingumas yra medicininė problema, kuri gali paliesti įvairaus amžiaus, sveikatos ir skirtingų gyvenimo aplinkybių žmones. Šiems žmonėms reikia ne moralizavimo, ne papildomų biurokratinių kliūčių, o medicininės pagalbos ir supratimo“, – pabrėžė ji.
 
Seimo narė pažymėjo, kad nevaisingumas nėra žmogaus kaltė, todėl galimybė gauti reikalingą gydymą neturėtų priklausyti nuo to, ar žmogus yra susituokęs. Kita vertus, ji akcentavo, jog projektas nesuteikia galimybės pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti tos pačios lyties poroms.
 
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Eimantas Kirkutis savo ruožtu tikino, kad nauja tvarka būtent atveria kelią tokiai galimybei.
 
„Tai tiesiai šviesiai yra homoseksualių porų vaikų turėjimo klausimas. Kaip su dviem–trimis punktais sugadina visą įstatymo esmę ir visą gerą mintį. Nevaisingos moterys, čia buvo tribūnoje pasakyta, neįmanoma ištirti nevaisingumo, jeigu nėra gyvenimo poroje tarp vyro ir moters. Kaip daktarai priims (sprendimą – BNS), kad tu tikrai esi nevaisingas, nevaisinga, jeigu nėra poros?“ – klausė parlamentaras.
 
Jo teigimu, nauju įstatymu kuriama ne vaiko gerovė, o negerovė, nes suteikia galimybę vienišoms moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą ir tokiu būdu vaikui turėti tik vieną iš tėvų.
 
Pagal projektą, pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems arba jos neįregistravusiems vyrui ir moteriai, taip pat moteriai, nesančiai poroje.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymu išbrauktas anksčiau Vyriausybės nustatytas reikalavimas nesusituokusiai porai įrodyti, kad kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus.
 
Anot projekto, paslaugą gautų tik diagnozuotą nevaisingumą turintys asmenys, taip pat jeigu dirbtinis apvaisinimas padėtų išvengti sunkios vaiko negalios, gresiančios ligos. Be to, moteris turėtų būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką.
 
Dabar pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.
Pagal projektą, embriono donorystė bus leidžiama, tik jei embrionas laikomas lytinių ląstelių banke ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jo konservavimo dienos ir donorai tam pasirašė sutikimą.
 
Kaip ir galiojančiame įstatyme, lytinių ląstelių banke embrionai dvejus metus bus laikomi valstybės biudžeto lėšomis, o po to – poros ar moters, nesančios poroje, lėšomis. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis ir toliau galės būti laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų.
Naujos redakcijos įstatyme išlieka ir surogatinės motinystės draudimas.
 
Sveikatos reikalų komitete svarstant pakeitimus, pasiektas sutarimas dėl finansavimo paankstinimo – lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis turėtų būti pradedamas kompensuoti jau nuo 2027-ųjų, o ne 2029 metų.
 
Socialdemokratė Modesta Petrauskaitė, agituodama balsuoti už projektą, ketvirtadienį sakė, kad jis aktualus apie 150 tūkst. moterų, kurioms diagnozuotas nevaisingumas.
 
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica savo ruožtu teigė, kad projektas neatspindi geriausių vaiko interesų, nes skatina vaikų gimimą nepilnose šeimose.
 
Naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos Seimas ėmėsi dar balandį po to, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
 
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragino parlamentą priimti reikiamus įstatymus. Anot jo, tuomet būtų galima diskutuoti dėl dabartinių kompensavimo galimybių plėtros.
 
Ministerijos duomenimis, per septynerius metus nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu iki šiol galiojusia tvarka, leidusia procedūrą susituokusioms poroms, gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Iki naujo įstatymo priėmimo ministerija leidžia gydymo įstaigoms toliau teikti paslaugas.