Gydymo įstaigų vadovams neramu
 
„Nerimas. Klausant prognozių, skaičiai gal ir suteikia vilties, bet saugiai nesijaučiu. Reikia sulaukti sutarčių projektų, o tada prognozuoti, kas mūsų laukia kitais metais“, – su „Lietuvos sveikata“ dalinasi Jurbarko ligoninės vadovė Rūta Lukšienė, praėjusią savaitę dalyvavusi Lietuvos ligoninių asociacijos surengtoje konferencijoje Seime.
 
„Važiuodama į posėdį bijojau. Atrodė, turėtų mane prie sienos pastatyti ir sušaudyti už tai, kad galbūt blogai vadovauju. Mūsų įstaiga yra minusinė. Trūksta specialistų. Darbas nesklandus“, – nuogąstavo Regioninės Telšių ligoninės vadovė Jovita Seiliuvienė. Įtampa atslūgsta kone pusei vadovų prasitarus, kad finansinė situacija jų įstaigose – ne ką geresnė.
 
„Pabendravusi su kitų gydymo įstaigų vadovais supratau, kad Lietuvos kontekste mūsų ligoninė laikosi visai neblogai. Dirbame, kaip ir visi“, – sako J.Seiliuvienė.

SAM valdyseną perėmusios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius medikų bendruomenę ramina: „Įstaigoms kylantis nerimas suprantamas – ne vienos jų finansinė situacija gana sudėtinga. Demokratai ne kartą yra kalbėję apie būtinybę išlaikyti reikalingiausias paslaugas kuo arčiau žmonių gyvenamosios vietos. Sveikatos priežiūros tinklas buvo pakankamai skaudžiai retinamas praėjusios kadencijos metu. Mes renkamės kitą kelią – numatomas bazinis finansavimas svarbiausioms paslaugoms, kuris, tikėtina, leis ligoninėms kvėpuoti lengviau, o žmonėms sulaukti pagalbos prie namų“, – atliepdamas ligoninių vadovų nerimą „Lietuvos sveikatai“ teigė V.Sinkevičius.

 
Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau planuoja ateinančius gydymo įstaigų finansinius metus. „Paslaugų įkainis išaugo“, – išdidžiai pristatė VLK atstovė Tatjana Golubajeva, konferencijoje guldžiusi naująjį sveikatos paslaugų finansavimo modelį.
 
Prognozuojama, kad 2027 metais pajamos iš viso turėtų sudaryti 4 863 mln. eurų ir, palyginti su 2026-ųjų metų planu, turėtų didėti iki 554 mln. eurų arba beveik 13 proc. Dalis pajamų – daugiau kaip 103 mln. – keliauja į PSDF rezervą. Jei prireiks apmokėti viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, planuojama jas panaudoti.
 
„Sutartis ligoninių vadovams planuojame atsiųsti lapkričio gale, kad per gruodį šios būtų įvertintos, o sausio pradžioje jau būtų pasirašytos“, – gydymo įstaigų vadovus informavo T.Golubajeva.
 
V.Sinkevičius „Lietuvos sveikatai“ patikina, kad gydymo įstaigos kitų metų sutartims galės skirti pakankamai laiko – jas derinti ir apie jas diskutuoti: „Šiemet keičiama ilgametė praktika ir kitų metų sutartys derinamos dar metams neprasidėjus. Tai leis vadovams geriau planuoti veiklą, padidins prognozuojamumą.“
 
Nors apie valstybės biudžeto projektą V.Sinkevičius pasisakė griežtai: demokratai tokio biudžeto netvirtins, pastarojo laikysena dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) palanki.
 
„PSDF biudžetas iš esmės tenkina demokratus. Ministras tikrai pasistengė, kad finansavimas sveikatos priežiūros sistemai augtų. Kitų metų PSDF biudžetu prioritetizuojamas viešasis sektorius – jo stiprinimas yra kritiškai svarbus, didinant valstybės atsparumą ir pasirengimą grėsmėms. Kaupti rezervą yra svarbu, to nekvestionuojame, tačiau galime kalbėtis apie jo dydį, lankstumą bei panaudojimo galimybes. Planuojama, kad kitąmet dalis PSDF rezervo gali būti panaudota viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, tai svarbi žinia siekiant, kad teikiamos paslaugos geriau atitiktų gyventojų poreikį“, – šviesiai kitų metų gydymo įstaigų veiklą piešė politikas.
 
Nors ateinančių metų finansavimo projektas gydymo įstaigoms žada neregėtus turtus, o ir VLK atstovė tikino turinti vilčių, kad kiti metai gydymo įstaigoms bus geresni, jų vadovai atsargūs. Džiūgauti dėl išaugusio biudžeto sveikatos sektoriui pagrindo nėra.
 
Štai R.Lukšienė skaičiuoja: kad kitąmet galėtų išgyventi, Jurbarko ligoninei reikėtų ne mažiau kaip 10 proc. šiųmetės sutarties padidėjimo.
 
„Biudžeto padidėjimą vertiname atsargiai. Taip, skaičiai gražiai atrodo, bet įvertinus infliaciją nelabai kas iš jų išeina“, – sako ji.
 

Kaišiadorių sveikatos centro direktorius Linas Vitkus antrina, jog 13 procentų biudžeto padidėjimą suvalgys infliacija. „Faktiškai liekame toje pačioje situacijoje, kurioje ir buvome. Skaičiai rodo – iš esmės biudžeto padidėjimas kompensuoja visų kitų išlaidų padidėjimą. Bendra ekonominė situacija lieka nepakitusi“, – pristatytus skaičius analizuoja L.Vitkus.

 
Kad situacija – ne iš lengvųjų, kolegoms pritaria ir Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
 
„Neturime įrodymų, kad bus tenkinami viešųjų įstaigų lūkesčiai. Tiesiog turime tikėti, kad į mūsų kalbas bus atsižvelgta. Susitikimas prieš sutarčių pasirašymą yra kaip užvirtinimas ir galutinių taškų sudėliojimas. Bet mes nežinome, kokius gausime sutarčių projektus.
 
Pirmi metai, kai turime didelius pokyčius. Labiausiai neramina infliacija. Per ketverius metus Lietuvoje ji oficialiai pasiekė 20 procentų. O įkainis dėl infliacijos nė karto nebuvo indeksuotas.
 
Vis dėlto infliacija lygi gydymo kokybei – medikamentai, eksploatacinės išlaidos, tyrimai. Šios papildomai 20 procentų išaugusios išlaidos gula ant gydymo įstaigos pečių. Įkainius indeksuodavo tik darbo užmokesčiui, ir tai ne pilnai. Įstaigos per penkerių metų reformą efektyvino savo veiklą ir rezervo infliacijai kompensuoti nebeturi. Kai klausiama, kodėl įstaigos yra nuostolingos – atsakymas čia pat. Prieš keturis Patologiniai tyrimai dabar kainuoja dešimt kartų brangiau nei prieš ketverius metus“, – akcentus deda R.Mažeika.


 
Ragina telktis alternatyvų finansavimą
 
Galimybę išdėstyti poziciją dėl naujos apmokėjimo tvarkos Lietuvos ligoninių asociacija jau turėjo bent kelis kartus, į Sveikatos apsaugos ministeriją nuvykusi pasikalbėti gyvai. Tad dabar beliko sulaukti verdikto. Kad ir koks būtų sprendimas, valdžios galvas jie ragina numatyti bent kelis žingsnius į priekį.
 
„Daugiau oficialių susitikimų su ministru iki sutarčių pasirašymo jau nebeturėsime. Tad liko tik sulauki sutarčių. O tada jau bus naujas pokalbis, kaip turėsime gyventi. Perspektyvos sudėtingos“, – akistaton su realybe stoja Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
 
Nerimą kelia ir Europos politinis laukas, kuris turi tiesioginę įtaką Lietuvos sveikatos biudžetui.
 
„Yra daug baimės. Pažiūrėkime, kokia bendra politinė situacija, kaip bankrutuoja gamyklos. Tad stebuklų sveikatos sistemoje neįvyks. Nebus taip, kad šalies biudžetas bus atskiras nuo sveikatos apsaugos biudžeto. Grėsmė sveikatos apsaugai yra didžiulė. Pasižiūrėkite, kas vyksta Europoje. Ar neturėsime didžiulio euro devalvavimo? Ką darysime? Šiandien galime džiaugtis, o rytoj verkti“, – įspėja G.Ramanauskas.
 
Vadovams atsipalaiduoti neleidžia ir kylantis minimalus darbo užmokestis.
„Automatiškai jis kils visiems sveikatos sektoriaus dalyviams. Turėtume dėl to visi susikalbėti, o ne daryti iš to „šou miau“. Kas iš to, kad stabilizuojami ateinantys metai. O kas bus vėliau?“ – esminius klausimus su „Lietuvos sveikata“ aptaria asociacijos prezidentas, ragindamas diskutuoti apie sveikatos sistemos finansavimo alternatyvas – papildomą sveikatos draudimo fondą. 
 
Lietuvos ligoninių asociacija teikia pasiūlymą parengti kaupiamojo solidaraus papildomo sveikatos draudimo įstatymą. Pastarojo tikslas – sudaryti galimybę asmenims ir darbdaviams savanoriškai kaupti lėšas sveikatos sąskaitose, skirtose asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių nekompensuoja arba tik iš dalies kompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
 
Laukia rezidentų
 
Ne mažiau jaudulio ligoninių vadovams kelianti tema – ar bus kas gydo šalies pacientus? Ypač įtempta situacija regionuose.
 
„Dabartines realijas, kurios yra žinomos jau daugelį metų, atliepia studentai. Dar 2022 metais Sveikatos apsaugos ministerija konstatavo faktą, kad yra dvi Lietuvos: didmiesčiai ir regionai. Kai buvo aptarinėjamas Vyriausybės nutarimas dėl medicinos rezidentūros vykdymo, pateikta statistika skelbė, kad ne didmiesčiuose praktiką atlieka šiek tiek daugiau nei trys procentai LSMU rezidentų, Vilniaus universiteto – šiek tiek daugiau kaip vienas procentas“, – skaičiais kalbėjo Šalčininkų ligonės vadovė Valentina Vaitkienė.
 
Lietuvos rajono ligoninių ir sveikatos centrų asociacija siūlo grįžti prie Vyriausybės nutarimo įpareigoti rezidentūros ciklus atlikti ne universiteto ligoninėse ir ne didmiesčiuose.
 
Į tai sureagavo Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Jos lūpose – bejėgystė: „Girdime visas puses: tiek studentus, tiek rajonų merus, kurie sako, kad, siekiant pritraukti medikus, neturi pinigų konkuruoti tarp savivaldybių. Suprantu, kaip jaučiasi studentai. Teisingumo nėra. Su medicinos praktikos įstatymu ir buvo bandoma ieškoti sutarimo. Su jaunaisiais medikais turėjome karštą diskusiją. Suprantame jų nenorą įsipareigoti, girdime jų nuogąstavimus. Kokius sprendimus priimt? Ką daryti regionams? Gero ir visiems optimalaus sprendimo nerasime.“
 
Iš konferencijos besiskirstantys vadovai šnabždėjosi: nors prieš akis – sveikatos apsaugos sistemos pinigų paskirstymas ir kitų metų pacientų gydymo strategija, jų neapleidžia jausmas, lyg eilinį kartą būtų pasišnekėję apie tą patį.
 
„Bet, kaip sakoma, belskis ir bus atidaryta...“ – šypteli L.Vitkus, neprarasdamas vilties, kad kalbos neliks bevaisės.