- Profesinės sąjungos duomenimis, darbo ginčų komisijos net 17 kartų stojo VMVT darbuotojų pusėn. Ar žinote apie šią situaciją?
 
- Tikslaus skaičiaus nežinau, bet situaciją žinau: esu gavęs anoniminių skundų, susitikome ir su darbuotojų profesine sąjunga. Šiandien valstybės tarnyboje, o ypač veterinarijos tarnyboje, darbuotojų trūkumas didžiulis – jei neklystu, laisvų etatų yra 30-40 procentų. Tokioje aplinkoje kyla nesusikalbėjimų, kurie ir priveda prie situacijų, apie kurias klausiate. Tai tikrai neramina.
Žmonės už tikrai žemą atlyginimą vykdo atsakingas funkcijas – nuo pažymėjimų išdavimo iki įvairiausių patikrų, funkcijos persidengia, krūvis milžiniškas. Dėl to jie ir palieka darbą, o labiausiai gaila patyrusių specialistų.
 
- Su tarnybos vadove kalbėjotės asmeniškai?
 
- Su vadove kalbėjo šią sritį kuruojanti viceministrė: būtina siekti dialogo, atliepti darbuotojų iškeltas problemas ir, svarbiausia, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Situaciją ji perdavė man. Kitais formatais su vadovybe bendraujame nuolat, o dėl šių dalykų kol kas laukiame grįžtamojo ryšio. Manau, artimiausiu metu bus proga susitikti ir man – aptarti situaciją ir įvertinti, ar pokytis, apie kurį kalbėta, iš tiesų vyksta. Kiek suprantu, vadovė mus girdi. Dabar laukiame, kad būtų ne tik girdėjimas, bet ir veiksmai, vedantys į sprendimus.
 
- Pernai rugsėjį, dar būdamas Seimo narys, sakėte sunkiai įsivaizduojantis, kad pakeitus vadovą kas nors pasikeistų. Vis dar taip manote?
 
- Situacija tikrai sudėtinga. Pasitikėjimo kreditas priklauso nuo to, kaip vertiname institucijos padėtį per pastaruosius penkerius metus: reformas, batalijas, galbūt ir tam tikras politines nuostatas. Pats esu veterinaras, tad gerai suprantu tarnybos istoriją, nemalonius epizodus, korupcijos skandalus. Esu susitikęs ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba – ten VMVT buvo minima tarp pažangiųjų institucijų, kurios skrupulingai ir pavyzdingai diegia sistemas ir tvarko procesus.
Vis dėlto procesai ir dokumentai svarbu, bet svarbūs ir žmonės. Mano užduotis – nedaryti radikalių sprendimų. Juolab kad vadovės kadencija beveik sutampa su mūsiške: staigus sprendimas likus pusantrų ar dvejiems metams efekto tikriausiai neduotų. Vadovė puikiai žino situaciją viduje, žino savo sprendimus ir kaip juos įgyvendinti. Norime padėti, kad institucija stiprėtų, kad atsirastų pasitikėjimas ir atvirumas su kolektyvu, kad neliktų iki šiol matyto susipriešinimo ir susiskaldymo. Kaip pavyks ir kokias išvadas padarysime, matysime artimiausią pusmetį.
 
- Kaip valstybė gali užtikrinti maisto saugą, kai trūksta tiek specialistų?
 
- Būtent tam kitų metų biudžete numatėme daugiau nei 1,2 milijono eurų. Tai gyvybiškai svarbu, nes tarp maisto saugos ir žmonių sveikatos galima dėti lygybės ženklą. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netrūksta pranešimų apie sustabdytus nesaugius, užkratais užterštus maisto produktus – vadinasi, funkcija kol kas vykdoma, ir tuo, kaip sistema veikia, esame patenkinti. Tačiau nesinorėtų sulaukti dienos, kai išgirstume apie žmonių sveikatai padarytą žalą, sunkias ligas ar net netektis dėl to, kad sistema neveikė. Todėl papildomas lėšas pirmiausia skiriame darbuotojų atlyginimams – tai esminė motyvacija dirbti tarnyboje.
 
- Pasienio postuose dabar tikrinama visų tranzitinių grūdų iš rusijos ir Baltarusijos kilmė. Ar ten pakanka žmonių, kai specialistai išeina?
 
- Kol kas nerimo žinučių, kad žmonių trūktų, negavome. Tačiau funkcijos plečiasi: artimiausiu metu bus tikrinami ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai, kontrolė stiprės, tad darbo akivaizdžiai daugės. Mūsų lūkestis aiškus – jei krūviai didėja, tai turi virsti ir finansine grąža darbuotojams: adekvačiu atlyginimu ir motyvacija.
 
- Ministerija buvo užsakiusi VMVT auditą. Išvados turėjo būti parengtos iki spalio 1-osios. Ar jau turite rezultatus?
 
- Audito įmonė paprašė šiek tiek pratęsti terminą – dėl politinės kaitos ministerijoje kai kurie klausimai užtruko. Terminą pratęsėme, ir, jei neklystu, išvadas bei rekomendacijas turėtume gauti lapkritį. Jas tikrai vertinsime atidžiai.
 
- Tarnyba pavaldi Vyriausybei. Kokią įtaką ministerija jai realiai turi? Ar tokia schema pasiteisina?
 
- Iš dalies pasiteisina, iš dalies – ne. Pats buvau šalininkas, kad tarnyba, kurios veikla apima kelių ministerijų laukus, būtų prie Vyriausybės. Maisto sauga ir žmonių sveikata persidengia su Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijomis, gyvūnų gerovė ir laukiniai gyvūnai – su Aplinkos ministerijos, dalis funkcijų tenka ir Vidaus reikalų ministerijai. Ministras negali tiesiogiai daryti poveikio tokiai institucijai, ir tai lemia jos nepriklausomumą.
Būkime realistai: kai išspręsime darbuotojų ir vadovybės santykių bei finansinius klausimus, tai bus puikiai veikianti sistema. Ji buvo laikoma pavyzdine – tarnybos ekspertai ją pristatydavo ir padėdavo ją diegti kitose ES ir trečiosiose šalyse. Svarbiausia, kad tarnyba nepriklauso nuo to, koks ministras, ir negali tapti įrankiu susidoroti su ūkininkais ar gamintojais. Žinome, kad bandymų būta – kai kurie ministrai norėdavo sau palankesnio vadovo. Todėl nepriklausomumą laikau organizacijos stiprybe.
Politikos formuotojų darbas – kad teisės aktai ir taisyklės būtų realiai įgyvendinami, o sankcija ar baudos dydis nepriklausytų nuo specialisto nuomonės ar žmogiškojo faktoriaus. Iš verslo, maisto perdirbėjų ir ūkininkų girdime, kad menkaverčiai pažeidimai kartais tampa veiklos stabdymo ar net bankroto priežastimi. Reikia aiškios reglamentacijos ir aiškiai apibrėžtų ribų, kad nekiltų noro ir nebūtų galimybės paveikti nei tikrintojo, nei tikrinamojo.
 
- Vadinasi, pačią sistemą vertinate palankiai. O kaip asmeniškai vertinate tarnybos vadovybę – ar susitvarko?
 
- Iššūkių yra, neslėpsiu – kai kurie dalykai manęs netenkina. Todėl ir norime atvirumo, kad susipriešinimas būtų sprendžiamas dialogu. Suprantame, kad pokyčiai įstaigose, kur atlyginimas ne visada motyvuoja imtis naujų funkcijų ar didesnio krūvio, dažnai sutinkami priešiškai. Mūsų pozicija aiški: jei žmogui prisideda funkcijų, už jas turi būti sumokėta, jos turi būti apibrėžtos, adekvačios ir ne perteklinės – ir negali tapti dingstimi bet kada sumažinti atlyginimą ar net atleisti darbuotoją.
Manau, nemažai tiesos yra profsąjungos bei nepatenkintų darbuotojų pareiškimuose ir skunduose. Bet tiesos yra ir vadovybės pusėje – ji nori, kad organizacija dirbtų efektyviai. Finansiniai rodikliai nuoseklūs: rinkliavomis, leidimais ir kitomis įmokomis tarnyba kasmet valstybei surenka apie 10 milijonų eurų, didelių nuokrypių nėra. Kartu svarbu, kad tikrinamos įmonės nepatirtų perteklinių reikalavimų ir spaudimo – nusiskundimų sulaukiame ir iš verslo. Veikla turi būti subalansuota ir orientuota pirmiausia į visuomenės sveikatą, į pagalbą verslui ir ūkininkams, o ne į baudimą. O organizacijos viduje turi būti susitelkimas ir bendras tikslas, ne susiskaldymas ir asmeninių interesų kėlimas aukščiau įstaigos.
Norėtųsi sugrįžti į laikus, kai veterinarijos tarnyba buvo gerbiama institucija, turėjo Vyriausybės, Seimo ir verslo palaikymą. Ūkininkai su ilgesiu prisimena, kaip tarnyba kompetentingai patardavo, konsultuodavo, kaip geranoriškai bendradarbiaudavo. Mūsų tikslas – sugrąžinti įstaigai tą vardą. Tikimės, kad ir vadovybė stengsis grįžti prie konsultavimo, pagalbos ir susitelkimo viduje – tada visuomenė iš tarnybos gaus didžiausią naudą.

---

 
Dosjė

Išsilavinimas:
2006 m. – Lietuvos veterinarijos akademija, veterinarijos gydytojas.
2012 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis.
Darbo patirtis:
2003-2006 m. – Nacionalinės jaunimo ir studentų agentūros valdybos pirmininkas.
2006-2010 m. – LSMU Veterinarijos akademijos Karjeros centro vadovas.
2016-2019 m. – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
2016 m. iki dabar – Seimo narys.
2019- 2020 m. – aplinkos ministras.
2024-2025 m. – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Nuo 2026 m. liepos 14 d. – žemės ūkio ministras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!