Mokė taisyklingai išsišnypšti
 
Šventinė ceremonija po daugiau nei trijų dešimtmečių JAV šiemet pirmą kartą persikėlė į Europą. Jautriausiu jos momentu tapo po mirties įteikta medicinos premija. Ją pelnė japonas Tokuji Unno, pirmasis otorinolaringologijos profesorius Asahikavos medicinos universitete Hokaide. Mokslininkas mirė 2022 m., sulaukęs 89-erių, tad premiją jo vardu atsiėmė mokinys Miki Takahara, dabar vadovaujantis tai pačiai universiteto katedrai.
 
Apdovanotas darbas pasirodė dar 1977 m. ir vadinosi „Kaip šnypšti nosį – aerodinaminis nosies šnypštimo tyrimas“. Profesorius matavo, kaip šnypščiant juda oras, ir nustatė, kad efektyviau šnypšti po vieną šnervę. Jis taip pat įrodė, kad net stiprus šnypštimas tiesiogiai ausų nepaveikia. Tyrėjas patarė prieš šnypščiant trumpai įkvėpti, kiek įmanoma ilgiau sulaikyti kvapą ir tada šnypšti gana stipriai.
 
M.Takahara mokytoją prisiminė kaip nosies fiziologijos ir oro srautų tyrimų pradininką, kurio smalsumas neapsiribojo viena sritimi.
„Jis tyrė viską: įprastą kvėpavimą, kosulį, taip pat balsą“, – pasakojo M.Takahara.
Profesoriaus atminimą pagerbė ir scenoje stovėję Nobelio premijos laureatai – jie visi kartu išsišnypštė nosis.
 
Savanoriškai lipo ant gyvačių
 
Biologijos premiją pelnęs brazilas Joãas Miguelis Alvesas-Nunesas dėl mokslo rizikavo savo kailiu. Jis tyrinėjo žararakas – vienas nuodingiausių Pietų Amerikos gyvačių. Ant kiekvienos iš 116 gyvačių mokslininkas atsargiai užlipo po 30 kartų, iš viso daugiau nei 40 tūkst. kartų. Nuo įkandimų jį saugojo aukšti, virš kelių siekiantys odiniai batai su putplasčio apsauga, ir nė vienai žararakai nepavyko jų prakąsti.
 
Paaiškėjo, kad dažniau kanda jaunesnės ir mažesnės gyvatės, o dažniausiai puolama dieną ir šiltu oru. Mokslininko teigimu, šie duomenys padės tiksliau numatyti pavojaus zonas ir iš anksto pasirūpinti priešnuodžių atsargomis.
 
Atsiimdamas premiją 28-erių tyrėjas nepamiršo pajuokauti: „Kas gali būti toks kvailas, kad statytų koją tiesiai priešais nuodingą gyvatę? Aš.“
 
Tiesa, vienas bandymas baigėsi skaudžiai. Žararakoms batų prakąsti nepavyko, tačiau atskiro eksperimento metu tai padarė barškuolė. Tada biologas netikėtai sužinojo esąs alergiškas ir gyvačių nuodams, ir priešnuodžiams.
 
Tyrė gyvūnų pasaulį
 
Gyvūnų pasaulyje atsakymų ieškojo dar dvi komandos.
 
Biomechanikos premiją pelnę Oksfordo universiteto mokslininkai sukūrė tikslų mokslinį bučinio apibrėžimą. Pasak jų, bučinys – tai draugiškas tos pačios rūšies individų sąlytis burna į burną, kai juda lūpos ar kitos burnos dalys, bet neperduodamas maistas. Toks apibrėžimas tinka skruzdėlėms, paukščiams, baltiesiems lokiams ir žmonėms. Juo remdamiesi tyrėjai nustatė, kad bučiuojasi visos didžiosios beždžionės, išskyrus rytines gorilas, o pats bučinys galėjo atsirasti dar išnykusių mūsų protėvių laikais – prieš 21,5-16,9 mln. metų.
 
Chemijos premija atiteko mokslininkams, tyrusiems Ramiojo vandenyno tarakoną. Tai vienintelis žinomas tarakonas, kuris nededa kiaušinių, o jauniklius išnešioja savo kūne ir maitina juos į pieną panašia medžiaga. Jauniklių žarnyne šis pienas virsta kristalais, kuriuose energijos daugiau nei tris kartus daugiau nei karvės piene.
 
Paklausti, ar ragavo tarakonų pieno, laureatai atsakė: „Žinoma. Jis saldus – jame 27 proc. cukraus.“
 
Scenoje stovėjusiems Nobelio laureatams tuo metu buvo patiektas pieno, kurio kilmė liko nenurodyta.
 
Kelnaitėmis tyrė dirvožemį
 
Linksmiausią šou scenoje surengė dirvožemio mokslo premijos laureatai: Ciuricho universiteto profesorius Marcelis van der Heijdenas, Franzas Benderis iš žemės ūkio tyrimų centro „Agroscope“, mokslo žurnalistas Atlantas Bieri ir piliečių mokslo projektų organizatorė Pia Viviani.
 
2021 m. tyrimų centras išsiuntė po dvejas naujas baltas medvilnines kelnaites tūkstančiui šveicarų, kurie jas užkasė soduose, laukuose ir pievose. Po dviejų mėnesių savanoriai kelnaites atkasė, nufotografavo ir kartu su žemės mėginiu išsiuntė į laboratoriją. Greičiausiai jos suiro privačiuose soduose, o ilgiausiai išsilaikė vejose. Vėliau tokių kelnaičių buvo užkasta daugiau nei 25 šalyse.
 
Kelnaitės pasirinktos neatsitiktinai: medvilnė dirvožemyje suyra, o elastinė juosta išlieka, todėl ją lengva rasti. Kuo daugiau audinio „suvalgo“ mikroorganizmai, tuo gyvybingesnė žemė.
 
Profesorius M.van der Heijdenas pasakojo, kad komanda norėjo į eksperimentą įtraukti kuo daugiau žmonių. „Todėl sąmoningai pasirinkome kiek provokuojantį ir humoristinį kampą“, – sakė M.van der Heijdenas.
 
Toks pat nuotaikingas buvo ir jų pasirodymas ceremonijoje: premiją tyrėjai atsiėmė dainuodami dainą apie užkastas kelnaites ir mėtydami jas – greičiausiai naujas – tiesiai į salę. F.Benderis priminė Leonardo da Vinci pastebėjimą, kad žmonės geriau pažįsta dangaus kūnų judėjimą nei žemę po savo kojomis.
 
Atskleidė žmogiškas silpnybes
 
Dvi premijos atiteko tyrimams apie žmogaus prigimties trūkumus.
Ekonomikos premija įteikta Kalifornijos universiteto psichologams, kurie septyniais tyrimais parodė, kad aukštesnės socialinės padėties žmonės dažniau elgiasi neetiškai. Pavyzdžiui, jie dažniau linkę pasiimti saldainių iš vaikams skirto indelio, meluoti apie kauliukų metimo rezultatus, nepraleisti kitų automobilių sankryžose, o godumą laiko teigiama savybe.
 
Taikos premiją pelnė mokslininkai, nustatę, kad žmonės itin vertina draugus, kurie negailestingai elgiasi su jų nemėgstamais asmenimis.
 
„Ypač vertiname draugus, kurie mielai įdurtų mūsų buvusiajam į akį“, – juokavo viena tyrimo autorių, evoliucinė psichologė Keelah Williams.
 
Ieško ir praktiškų sprendimų
 
Kiti apdovanoti darbai sprendžia visiškai žemiškas problemas. Fizikos premiją gavo tyrėjai, sukūrę pisuarą, į kurį atsimušęs šlapimas nesitaško į šalis. Jie nustatė „stebuklingą“ kampą: jei srovė atsimuša į paviršių 30 laipsnių ar mažesniu kampu, purslų beveik nelieka.
 
Įkvėpimo mokslininkai sėmėsi iš šunų, kurie, kilstelėję koją prie medžio, instinktyviai sumažina srovės kampą, ir iš spiralinės nautilo – jūrų moliusko – kriauklės. Išsprendę lygtis, jie sukūrė du pisuarus – „Gausybės ragą" ir „Nautilą", kurie bandymuose taškėsi vos 1,4 proc. tiek, kiek įprastas pisuaras.
 
Technologijų premija atiteko Monrealio McGillo universiteto mokslininkams, kurie uodo patelės straublelį pavertė itin tiksliu 3D spausdintuvo antgaliu. Juo pavyko išspausdinti perpus plonesnes linijas nei geriausiais komerciniais antgaliais ir net mikroskopinius karkasus su gyvomis ląstelėmis. Šį metodą tyrėjai pavadino „nekrospausdinimu“ ir tikisi, kad ateityje jis pravers medicinoje.
 
Tai įdomu
 
Šiemet kiekvienas laimėtojas gavo statulėlę ir dešimties trilijonų Zimbabvės dolerių banknotą, kurio tikroji vertė – vos keturi JAV centai. Kita ceremonija vyks 2027 m. rugsėjo 5 d. Antverpene, Belgijoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!