- Balandžio 26-ąją vyko Černobylio atominės elektrinės (AE) 40-ųjų metinių minėjimas. Šia proga norėčiau paklausti, ar Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi tokio masto katastrofoms?
 
- Tiesa, Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko jau prieš 40 metų. Pasaulyje stengiamasi stiprinti radiacinę saugą, puoselėti radiacinės saugos kultūrą. Nuo to laiko Lietuvoje pasirengimas panašiems incidentams taip pat vis labiau stiprinamas. Mūsų šalis uždarė Ignalinos atominę elektrinę, kuri turėjo lygiai tokį patį reaktorių kaip ir Černobylio atominė elektrinė.
Šiuo metu Astravo atominė elektrinė yra įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Astravo atominė elektrinė yra netoli, vos už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Galimai avarijai, be abejo, yra ruošiamasi. Tam yra parengti įvairūs planai, vyksta pratybos ir specialūs mokymai. Visi jau turbūt žino, kad žmonėms, gyvenantiems 100 kilometrų spinduliu, nemokamai dalijamos kalio jodido tabletės. Mes, kaip Radiacinės saugos centras, taip pat visą laiką stebime Astravo atominės elektrinės padėtį, tai yra turime ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklą – stoteles, kurios tankiai išdėstytos būtent palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
 
- Kokia situacija dėl Astravo AE. Ar yra kokių incidentų? Ar ten ramu?
 
- Mes kiekvieną dieną vykdome prognozes ir analizes. Stengiamės nustatyti į kurią pusę, įvykus sprogimui, judėtų radioaktyvūs debesys ir radioaktyvios dulkės. Daromos prognozės su tam tikrais specialiais įrankiais ir programomis. Be to, ruošiantis galimai avarijai, bendradarbiaujama su kitomis institucijomis, su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
 
- Radiacinės saugos centras pristato mobiliąją programėlę, kuri leidžia gyventojams realiuoju laiku stebėti radiologinę situaciją Lietuvos teritorijoje ir patogiai gauti patikimos informacijos tiesiai į savo telefoną. Koks tas radiacinis fonas Lietuvoje? Ar mums yra ko baimintis?
 
- Mobilioji programėlė leidžia kiekvienam ją atsisiuntusiam piliečiui pažiūrėti, koks yra Lietuvos radiacinis fonas. Reikia paminėti, kad Lietuvos radiacinis fonas yra nepakitęs. Gyventojai šiuo metu yra saugūs. Jokio radiacinio pavojaus nėra. Tai įprastas gamtinis radiacinis fonas, būdingas Lietuvai, ir nė vienoje šalies vietovėje jis nėra reikšmingai padidėjęs.
 
- Kas lemia, kad vienur ta radiacija yra didesnė?
 
- Radiacinį foną lemia įvairūs gamtiniai veiksniai. Didžiąją jo dalį sudaro žemėje esantys gamtiniai radionuklidai ir jų skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, taip pat kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemės paviršių. Radiacinio fono lygis skirtingose vietovėse gali skirtis dėl geologinės sandaros, dirvožemio sudėties ar aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, sustiprėjęs vėjas ar krituliai gali laikinai padidinti radiacinį foną, nes aplinkoje persiskirsto arba nusėda ore esančios radioaktyviosios dalelės. Lietuvoje, kaip lygumų krašte, radiacinis fonas paprastai nėra didelis, tačiau kitose, ypač kalnuotose vietovėse, jis gali būti didesnis dėl uolienose esančių gamtinių radioaktyviųjų medžiagų.
 
- Ar pašonėje vykstantis karas daro įtaką Lietuvos radiaciniam fonui?
 
- Nedaro. Atsisiuntę mobiliąją programėlę galite ir patys pamatyti, kad Lietuvoje radiacinis fonas nėra padidėjęs. Nepastebėta, kad radiacinis fonas būtų padidėjęs nei teritorijose, esančiose netoli Zaporižios atominės elektrinės ar uždarytos Černobylio atominės elektrinės, kur buvo pažeistas sarkofagas, nei tuo labiau Lietuvoje, kuri yra kelių šimtų kilometrų atstumu nuo šių objektų. Dėl tokių didelių atstumų tiesioginio pavojaus mums nėra.
 
- Esate minėjęs, kad šiais laikais sunku rasti gerų specialistų. Tad kyla natūralus klausimas, ar bus kam dirbti ateityje Radiacinės saugos centre?
 
- Šiuo metu specialistų mes turime pakankamai, o kaip bus ateityje, sunku prognozuoti. Tai yra įdomi ir perspektyvi sritis, tad tikrai tikiuosi, kad žmonių, norinčių ją studijuoti, atsiras.
 
- Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Radiacinės saugos centras?
 
- Radiacinės saugos centras, kaip tikriausiai daugelis valstybinių įstaigų, susiduria su įvairiais iššūkiais dėl per mažo finansavimo ir darbo užmokesčio. Taip pat trūksta lėšų įrangai įsigyti. Kita vertus, šios problemos vienaip ar kitaip yra sprendžiamos ir į tuos poreikius bandoma atsižvelgti. Vienas dalykų, kuriuos norėtume daugiau akcentuoti, yra visuomenės informavimas ir švietimas. Siekiame informuoti visuomenę apie Radiacinės saugos centrą, jo veiklą ir svarbą saugant žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, taip pat gilinti žmonių žinias apie radiacinę saugą, galimus pavojus bei apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemones.
 
- Prie ko dabar dirbate?
 
- Būtent plačiajai visuomenei ir yra skirta mobilioji programėlė. Taip pat dėmesio skiriame laboratorinių pajėgumų stiprinimui, stebėsenai, analizei, duomenų apdorojimui ir prognozavimui. Kaip jau minėjau interviu pradžioje, ne paskutinėje vietoje yra ir pasirengimas avarijoms. Viena iš pagrindinių Radiacinės saugos centro, kaip reguliuojančios institucijos, funkcijų yra veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir radiacinės saugos reikalavimų laikymosi patikrinimai. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai plačiai naudojami medicinoje, pramonėje ir mokslo įstaigose, todėl labai svarbu užtikrinti, kad ši veikla būtų vykdoma laikantis radiacinės saugos reikalavimų.

---

 
Trumpa dosjė

2000 m. baigė informologijos studijas Vilniaus universitete.
2002 m. įgijo komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete.
2005 m. įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį Mykolo Riomerio universitete.
Penkiolika metų ėjo skirtingas pareigas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente, kur buvo atsakingas už informacines sistemas, stebėseną ir informacijos analizę.
2016–2024 m. valstybiniam studijų fondui.
Nuo 2024 m. iki šiol dirba Radiacinės saugos centro direktoriumi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!