Situacija keičiasi
 
M.Ošmianskienė akcentuoja, kad šiandien žmonių su negalia įdarbinimo perspektyvos yra visiškai kitokios nei tada, kai ji tapo neįgali ir pradėjo darbo paieškas.
 
„2003-iaisais, kai baigiau universitetą, nuotolinio darbo galimybės buvo ribotos. Pačioje pradžioje, kai apskritai buvo fiziškai per sunku kur nors išeiti iš namų, o vežimėliu dar nesinaudojau, pradėjau ieškoti užsakymų pagal autorines darbo sutartis. Tuomet atrodė, kad visos durys man yra uždarytos. Vėliau, atsiradus daugiau sisteminių pokyčių, pavyko pirmą kartą oficialiai įsidarbinti. Tokia buvo mano karjeros kelio pradžia“, – prisiminė veikli moteris.
 
Samdo ne negalią, o žinias
 
M.Ošmianskienė įvardija du svarbius aspektus, susijusius su žmonių su negalia įdarbinimu ir darbo paieškomis. Pirmasis yra fizinis aplinkos prieinamumas ir specialių komunikacijos priemonių poreikis. Darbdavys turi būti labai supratingas ir sukurti darbuotojams palankią aplinką. Kitas aspektas – tai tokių asmenų kompetencijos. M.Ošmianskienė akcentuoja, kad svarbu, kaip žmogus save pozicionuoja.
 

„Nesvarbu, kad tu turi negalią, tu vis tiek irgi turi ką pasiūlyti darbdaviui, kodėl tave turi samdyti, nes ne negalią samdo darbdaviai, o tavo žinias“, – aiškina buvusi Seimo narė, žmonių su negalia teisių ekspertė Monika Ošmianskienė.

 
Kaip pagrindinę problemą, kodėl žmonės su negalia neranda darbo, M.Ošmianskienė įvardija švietimo ir išsilavinimo trūkumą. „Jeigu žmonės turi ką duoti, darbą susirasti gal ir yra sunkiau negu sveikam žmogui, bet tikrai įmanoma, jei mes nekalbame apie intelekto negalią“, – teigia žmonių su negalia teisių gynėja, pridurdama, kad pastaruoju atveju itin reikalinga papildoma valstybės parama ir supratingumas.
 
Nuo ko pradėti norint rasti darbą?
 
M.Ošmianskienė asmenims, turintiems negalią ir norintiems susirasti darbą, pataria pirmiausia pagalvoti apie tai, ką jie gali pasiūlyti darbo rinkai ir kokį darbą norėtų dirbti. „Reikia pačiam gerai žinoti, kokio darbo ir kodėl noriu, žinoti, ar turiu tam reikalingų kompetencijų, o jeigu neturiu, tuomet reikia mokytis“, – tikina buvusi Seimo narė, pridurdama, kad šiais laikais mokytis reikia visą gyvenimą kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo to, ar jis turi negalią, ar ne. Pasaulis keičiasi labai greitai ir to, ko išmokome prieš 20 metų, nebepakanka.
 
M.Ošmianskienė akcentuoja, kad svarbu tinkamai paruošti gyvenimo aprašymą (CV). Ji primena, kad asmenys su negalia gali kreiptis į tam tikras nevyriausybines organizacijas, kurios padės ne tik parašyti CV, bet ir pasiruošti būsimam darbo pokalbiui. Specialistė teigia, kad žmonėms su negalia svarbu įgyti tam tikrų lyderystės įgūdžių, nes jie dažniau gyvena atskirtyje, turi mažiau ryšių, mažiau patirties, dėl to jiems tikrai yra sunkiau ateiti ir save parduoti darbdaviui.
 
„Siūlyčiau su kuo nors pasitarti, peržiūrėti patį CV, gerai pagalvoti apie patį darbo pokalbį, apie ką kalbėsiu ir kaip motyvuosiu darbdavį priimti mane, o ne ką nors kitą. Galbūt aš ko nors nemoku, bet esu stipriai nusiteikęs mokytis ir stengtis. Tai būtina aiškiai įvardyti darbo pokalbyje“, – pažėrė patarimų žmonių su negalia teisių ekspertė. 
 
Darbo erdvių pritaikymas
 
Pasak M.Ošmianskienės, modernūs biurų pastatai dažniausiai yra daugiau ar mažiau pritaikyti asmenims, turintiems negalią. Ekspertė atkreipia dėmesį į tai, jog kitokio pobūdžio darbą atliekantys žmonės dažnai lieka tarsi nematomi.
„Pavyzdžiui, – sako ji, – vilkiko vairuotoju galėtų būti žmogus, judantis vežimėlio pagalba, bet tam reikia pritaikytos transporto priemonės ir mokymų, kad galėtų išsilaikyti teises. Mano žiniomis, šiandien Lietuvoje tokios galimybės, berods, nėra, nors žmonių, norinčių tą daryti, yra.“ Ekspertė priduria, kad gamybinėse įmonėse, fabrikuose taip pat trūksta specifinio technikos pritaikymo.
 
Ką turėtų žinoti darbdaviai
 
M.Ošmianskienė akcentuoja, kad darbdavys, priimdamas žmogų su negalia, pirmiausiai turi žinoti negalios pobūdį, nes egzistuoja skirtingi aspektai, kuriuos reikėtų pritaikyti. Svarbu užtikrinti, kad toks asmuo galėtų lengvai patekti į patalpą, įrengti asmenims su negalia pritaikytą santechnikos mazgą. Silpnesniems žmonės gali reikėti daugiau nuotolinio darbo. Jeigu pati ieškotų darbo, M.Ošmianskienė sako, kad jos atveju būtina sąlyga būtų ta, kad šalia jos galėtų dirbti jos vyras, kuris yra jos asmeninis asistentas.
 
Prieš priimdami į darbą intelekto negalią turintį asmenį darbdaviai turėtų paruošti kolektyvą, nes tokiam darbuotojui reikia daugiau supratingumo, globos. Pasak pašnekovės, kartais tokie asmenys gali pasielgti nelabai praktiškai, pavyzdžiui, tam tikru metu nustoti vaikščioti į darbą. Bet jeigu darbdavys supranta, kad tai yra ligos sukelti jo elgsenos veiksniai ir jeigu darbo pobūdis leidžia turėti tokį darbuotoją, tai norėtųsi paskatinti daugiau tokių žmonių priimti, nes, manoma, kad tai yra labiausiai paraštėse palikti žmonės.
 
Technologijų įtaka karjerai
 
Buvusi Seimo narė sutinka, kad technologijos padeda asmenims su negalia padaryti sėkmingą karjerą. Žmonių su negalia padėtį ypač pagerino atsiradusi galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Jos teigimu, galimybę dirbti nuotoliu taip pat vertina ir asmenų su negalia artimieji, kurie turi pareigą rūpintis šeimos nariu.
 
M.Ošmianskienė išskiria akluosius ir silpnaregius, kuriems pažangios technologijos leidžia itin daug: tiek būti savarankiškesniems, pradedant navigacija mieste, baigiant netgi paveikslėlių „matymu“, nes jie gali nufotografuoti vaizdą ir pateikti jį dirbtiniam intelektui, kuris jį perskaitys. „Šiandien neregiai gali daug, jei jie naudojasi technologijomis“, – pabrėžia ekspertė.

---

 
Komentaras
 
„Lietuvos sveikata“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą su klausimu, ar asmenys su negalia turi daug galimybių įsidarbinti.
 
Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. buvo registruota 12,4 tūkst. klientų su negalia. Tarnyba akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar klientas yra su negalia ar be jos, „įsidarbinti trukdo nepakankamas išsilavinimas, lūkesčių neatitikimas“. Daugiausiai darbo vietų yra didmiesčiuose, o darbo ieškančių žmonių – nutolusiuose regionuose.
 
„Ieškodami darbo žmonės su negalia susiduria su keliais esminiais, tarpusavyje susijusiais iššūkiais. Pirmiausia, ankstesnės patirtys tiesiogiai lemia aktyvumą darbo paieškose ir gebėjimą išlikti darbo rinkoje. Tai patvirtina, kad žmonių su negalia įsidarbinimo problemos yra ne pavienės, o sisteminės, reikalaujančios kompleksinių sprendimų. Darbo rinkoje registruojamas ribotas skaičius darbo vietų, kurios yra realiai pritaikytos asmenims su negalia. O jei jų yra, dažnai jos neatitinka asmenų fizinių galimybių, sveikatos būklės ar reikalingų darbo sąlygų“, – nurodo Užimtumo tarnyba.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: