Svarbiausi lietuviškumo kriterijai
Pernai metų „Lietuviškiausio vaistinio augalo“ rinkimuose farmacijos ekspertai sutarė dėl bendrų objektyvių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti renkamas toks augalas. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės, lietuviškiausias augalas turi atitikti tokius kriterijus: būti paplitęs ir auginamas Lietuvoje; visuomenėje gerai žinomas ir atpažįstamas; vartojami augaliniai vaistiniai preparatai; vaistinė augalinė žaliava yra saugi, kokybiška, aprašyta Pasaulio sveikatos organizacijos monografijoje, atliktos klinikinės studijos, moksliniais tyrimais patvirtintas veiksmingumas sveikatai; istorinis aspektas - tai Lietuvos augalas, ne įvežtinis.
 
Antruosiuose iš eilės rinkimuose balsus vaistiniams augalams atidavė vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkai, o rezultatus įvertino bei patvirtino atitikimą iškeltiems kriterijams garbi komisija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja profesorė habil. dr.Ona Ragažinskienė, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius docentas dr. Tauras Antanas Mekas, taip pat „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė.
 
Komisija, išklausiusi vaistininkų argumentus apie pasirinktus augalus ir atsižvelgdama į kriterijus, paskelbė „Lietuviškiausių vaistinių augalų“ penketuką, o jo viršuje atsidūrė ir pirmąją vietą kone vienbalsiai užsitikrino didžioji dilgėlė. „Vaistininkai pasirinko mylimiausius augalus: dilgėlę, čiobrelį, ąžuolą, ramunę. Siūlome lietuviškiausiu augalu tituluoti dilgėlę pirmiausia dėl to, kad lietuviai - nuo mažo iki didelio - ją puikiai žino. Šis vaistinis augalas neprarado populiarumo, buvo naudojamas tiek liaudies medicinoje, tiek dabar“, - sakė K.Staivė.
 
Dilgėlė - ne tik rauti ir mesti
„Pandemijos metu dilgėlė tikrai neturėtų būti užmiršta, ypač pavasarį, kuomet organizmas būna kiek nusilpęs ir norisi jį pastiprinti. Tuomet puikiai tinka dilgėlės lapai, turintys savyje daug vitaminų bei mikroelementų. Ją tinka vartoti esant mažakraujystei, avitaminozei. Tad šį pavasarį visi, kurie nori pasirūpinti savo organizmu, nepraeikite pro dilgėlę“, - pasakoja vaistininkė.
 
Pasak LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorės dr. Nijolės Savickienės, tiek visuomenė, tiek farmacijos specialistai vertina dilgėlių arbatą ir kitus preparatus. Šio augalo antžeminė dalis ir šaknys turi specifinius vartojimo ypatumus: „Antžeminė dalis daugiau skiriama kaip uždegimą mažinanti priemonė, vitamininė žaliava. O požeminė dalis – šaknys, Europos vaistų agentūros duomenimis, daugiau orientuota į urologinę dalį, gerybinę prostatos hiperplaziją, veikia diuretiškai, paremia inkstų funkciją.“ Tad, specialistų manymu, laikyti dilgėlę tik piktžole, ją rauti ir mesti yra neteisinga bei gana neišmanėliška. Tačiau, norint didžiosios dilgėlės prisirinkti patiems, patartina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
 
„Didžioji dilgėlė - itin vertingas augalas, tiesa, jų rinkti bet kur tikrai negalima. Dilgėlė – augalas nitrofilas, auga musingose vietose, pamiškėse, kur seniau galėjo būti išpiltos šiukšlės. Tokiose vietose dilgėlių rinkti nereikėtų, geriau rinktis ekologiškas vietas, švarias. Nuo to priklauso dilgėlės saugumas ir vaistinės medžiagos kokybė“, - pasakoja O.Ragažinskienė.
Tie augalai, kurie turi plaukelius, kaip ir dilgėlė, gali sukaupti pakankamai didelę sunkiųjų metalų koncentraciją. Tad iš jos pagaminta arbata, kaip vaistinis preparatas, turi praeiti tam tikras patikras, įvertinančias sunkiųjų metalų kiekį kiekvienoje dilgėlių arbatos pakuotėje.
 
„Galvojant apie organų, visos struktūros harmoningą funkcionavimą, visus augalinius preparatus turėtume vartoti saikingai ir juos tarpusavyje kaitalioti, nes kiekvienas augalas sukaupia tam tikrą kompleksą biologiškai aktyvių medžiagų, o jų vienu ar kitu atveju reikia ir ligų prevencijai, ir profilaktikai. Tad pavasarį pradėjus su dilgele, vėliau, paisant augalų sezoniškumo, rinkitės, pavyzdžiui, meškinį česnaką. Ir dar viena svarbi taisyklė - verta prisiminti, kad gamtoje surinktus augalus reikia laikyti tik vieną sezoną ir nemanyti, kad užteks keleriems metams“, - sako N.Savickienė.


 
Populiarumas - pagal laikmetį
Prieš metus „Lietuviškiausio vaistinio augalo“ vardas atiteko vaistinei ramunei, o šiais, tokiais keistais metais, kuriuos užgožė pandemija, pasak L.Bielskės, norėjosi išrinkti ne tokį švelnų augalą: „Kaip dzūkai pasakytų - macnesnį.“ Kad vaistinių augalų populiarumui reikšmės turi ir laikas, kuriuo gyvename, net sezonas, pritaria ir vaistininkė K.Staivė. Pasak jos, pandemijos metu gali rūpėti visai kiti augalai ir jų preparatai, nei esant ramiam gyvenimui be koronaviruso. Na, o šaltuoju metu žmonės dažniau dairosi tų vaistinių augalų, kurie gali sumažinti uždegiminius procesus ar karščiavimą, pagerinti psichologinę savijautą. Tad natūralu, kad dar vienas vaistininkų pasirinktas vaistinis augalas, pelnęs antrąją vietą rinkimuose, – mažalapė liepa, o tiksliau, liepžiedžiai.
 
„O kalbant apie dilgėles, tai panašus gydo panašų. Mes per pandemiją tapome taip pat dilgūs. Didžioji dilgėlė - pastovus žmogaus palydovas, ji auga ten, kur žmogus prišiukšlino ir pridirbo. Vadinasi, užglaisto mūsų bėdas“, - filosofavo T.Mekas ir pridūrė, jog vieno vienintelio augalo, kuris būtų panacėja nuo visko, nėra. O kol kas, kad ir kaip to norėtųsi, nėra mokslinių tyrimų, leidžiančių vien tik vaistinių augalų pagalba išsigydyti ir šių dienų prakeiksmą - COVID-19.
 
Šie rinkimai - vienas būdų skatinti moksliniais tyrimais pagrįstą vaistinių augalų vartojimą ir mažinti neigiamą savigydą. „Nerenkame augalų, su kuriais neatlikti jokie klinikiniai tyrimai ar neaiškus jų veikimas. Vaistinis augalas nėra panacėja nuo visko, tačiau klaidinga manyti, kad galima vartoti bet kokius vaistinius augalus ir bet kaip, nes jei ir nepadės, tai nepakenks. Taip nėra. Skatinkime tik atsakingą ir žiniomis, moksliniais tyrimais paremtą, specialistų aprobuotą vaistinių augalų vartojimą“, - sako O.Ragažinskienė.

---

 
Svarbu
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja profesorė habil. dr.Ona Ragažinskienė sako, jog vaistinių augalų rinkimas neturėtų būti painiojamas su žolininkyste: „Geriau vaistažolininkystė, (vaistinių augalų rinkimas), nes kalbame apie vaistinius augalus. Žodis „žolininkas“ atveria kelią burtininkams, įvairiems šarlatanams, norintiems visus gydyti be jokių mokslinių pagrindų. O kabant apie vaistažoles, yra atlikti tyrimai, pagrįstas jų saugumas, efektyvumas ir kokybinis standartas. Viskas prasideda nuo terminologijos.“

---

 
Vaistininkų ir farmacijos atstovų lietuviškiausių vaistinių augalų penketukas
1. Dilgėlė.
2. Liepžiedžiai.
3. Vaistinė ramunė.
4. Plačialapis gyslotis.
5. Valgomasis česnakas.

---

 
Vaistininkų nuomone lietuviškiausio augalo dešimtukas
Mažalapė liepa.
Vaistinė ramunė.
Paprastasis ąžuolas.
Paprastasis čiobrelis.
Vaistinė medetka.
Didžioji dilgėlė.
Kartusis kietis.
Valgomasis česnakas.
Balinis ajeras.
Miškinė mėta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!