ŽIV plitimas pristabdytas: skaistesni negu skaisčiausi?

Deimantė Gruodė
2019-10-17
„Akmuo į mūsų daržą, bet uždrausti ŽIV ir AIDS neišeis. Arba gali slėpti duomenis, kad esame skaistesni negu skaisčiausi, kas problemos tikrai neišsprendžia“, - susirūpinęs kalbėjo premjero patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas. Anot jo, lytiniu keliu ar per švirkščiamuosius narkotikus plintančių užkrečiamųjų ligų prevencijai neužtenka vien padalinti prezervatyvų – į arsenalą reikia įtraukti žymiai daugiau priemonių.
ŽIV plitimas pristabdytas: skaistesni negu skaisčiausi?
Kaip tvirtina pacientų atstovai, gavus greitojo ŽIV testo teigiamą rezultatą laukia ilgas kelias, kurį tenka nueiti vien norint gauti gydymą.

Faktas
ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija iki šių metų birželio diagnozuota 3242 žmonėms: 5 iš 10 ŽIV infekcija užsikrėtė per injekcinių narkotikų vartojimą, ketvirtadalis – per heteroseksualius, dešimtadalis – per homoseksualius santykius. Dar dešimtadalio asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.


Ar situacija tikrai gerėja?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skelbia, jog ŽIV plitimas pristabdytas – pernai naujų atvejų nustatyta žymiai mažiau nei užpernai. Remiantis oficialiais duomenimis, pernai šalyje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito viruso atvejų, kai užpernai šis skaičius siekė net 263. Kas antras šia infekcija užsikrėtė per lytinius santykius. „Neabejotinai ženklią įtaką naujų ŽIV atvejų sumažėjimui turėjo Kalėjimų departamento ir partnerių profilaktinės veiklos pastangos, švietėjiška veikla, pagerėjusios ŽIV infekcijos priežiūros paslaugos“, - buvo giriamasi ULAC pranešime. Ar skelbiama ŽIV sergamumo statistika atspindi realią situaciją šalyje? Pasak Asociacijos „Demetra“ atstovo Kęstučio Rudaičio, nepaisant to, kad statistika skelbia apie žymiai sumažėjusių naujų ŽIV atvejų skaičių, o LPI sergamumas sumažėjo arba išlieka stabilus, realiai jų gali būti žymiai daugiau.

 
„Kai kuriose Europos valstybėse, kur yra aukšti ŽIV ar kitų LPI sergamumo rodikliai, vykdomos profilaktinio ištyrimo, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų programos, jų prieinamumas, išplėsta skiepijimo nuo hepatito A ir B, žmogaus papilomos viruso profilaktikos programos, vystomos paprastesnės ir priimtinesnės ištyrimo, konsultavimo paslaugos bendruomeninėse (ne sveikatos priežiūros) organizacijose“, - sako K.Rudaitis, pridurdamas, kad aukštas sergamumas rodo ne blogą, bet priešingai – realią situaciją ir atsižvelgiant į tai, kuriamos prevencinės priemonės.
Kaip rašoma ECDC sifilio stebėsenos ataskaitoje, sergamumas sifiliu didėja daugelyje ES šalių, ypač tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais, kas greičiausiai yra susiję su rizikingos elgsenos padidėjimu. Taip pat sergamumo didėjimui įtakos gali turėti geresnė diagnostika ir geresnės stebėsenos sistemos šalyse. O kaip su diagnostika ir stebėsena Lietuvoje?
 
„Ištyrimai atrankiniais greitaisiais ŽIV ir kitų LPI testais pasaulyje jau priimtini ir plėtojami eilę metų, nes tokiu būdu pasiekiamos didelę riziką užsikrėsti turinčios tikslinės grupės, kuriems vėliau padedama integruotis į sveikatos priežiūros sistemą. Be kita ko, šalys, kurios rodo aukštus sergamumo rodiklius bei atliktais visuomenės apklausos tyrimais įrodė, kad vien prezervatyvų dalijimas nėra pagrindinė ŽIV ir LPI prevencijos priemonė, todėl plėtojamos kitos ir kompleksinės prevencijos priemonės. Remiantis Lietuvos ŽIV ir LPI epidemiologinės situacijos apžvalgomis, prezervatyvų naudojimas nėra populiarus net ir tarp užsikrėtusiųjų, bet nėra ir lytiškai plintančių infekcijų. Besigydančių ŽIV, kuomet efektyvus gydymas, ir prevencija – didėja nežymiai. Tai panašu į „stručio efektą“, kitaip sakant, atsisakymas susidurti su esama problema ar pripažinti jos buvimą“, - stebisi K.Rudaitis.
„Pateiktiems skaičiams įtaką gali turėti keli veiksniai, vienas jų – diagnostikos prieinamumas. Tam tikroms rizikos grupėms šios galbūt nėra prieinamos. Sakoma, eikite pas šeimos gydytojus, bet reali situacija parodo, kad simptomus pajutę asmenys į juos nesikreipia ir lieka pilkojoje zonoje arba vaikšto į privačias įstaigas, įsitikinę, kad apie jų diagnozę nebus pranešama“, – akcentuoja Asociacijos „Demetra“ medicininių paslaugų koordinatorius Giedrius Likatavičius. Ieškant galimų sprendimo būdų jis siūlo atsigręžti į gerąją kitų šalių patirtį, kurios sėkmingai kovoja su šiomis ligomis ir gali džiaugtis mažėjančiu naujų atvejų skaičiumi.
 
Gydomi, deja, ne visi
„Neabejoju, yra daugiau užsikrėtusiųjų, apie kuriuos mes nežinome“, - interviu metu pripažino ir premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas, čia pats pridurdamas, kad situacija šiuo metu yra kontroliuojama ir valdoma.
 

„Sergantieji ŽIV dažnai būna socialinėje atskirtyje, tad su jais turi dirbti atskiras asmuo. Vienos šalys išbando atvejo vadybininko paslaugas, kuris, pavyzdžiui, kaip probacijos pareigūnas prižiūri, kad užsikrėtęs asmuo ne tik laikytųsi taisyklių ir neprasikalstų, bet taip pat laiku išgertų vaistus. Dėl tuberkuliozės gydymo dalis šalių yra išbandžiusios ne lazdos, bet morkos principą, kuomet vaistų gėrimas skatinamas arba maisto kuponais, arba tiesiogiai duodamais pinigais. Nežinome, kiek žmonių, kurie atsisako gydytis, finansinė paskata lemtų, kad jie sugrįžtų į gydymo procesą“, - svarsto premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas.

 
Kaip tvirtina pacientų atstovai, dar viena problema, jog gavus greitojo ŽIV testo teigiamą rezultatą laukia ilgas kelias, kurį tenka nueiti vien norint gauti gydymą. „Kuomet kreipiamasi ne dėl simptominio gydymo, o tada, kai norima pasikonsultuoti dėl vieno ar kito dalyko, turėtume pereiti į šeimos medicinos lygmenį. Ką šeimos gydytojas galėtų padaryti ir ką pasiūlyti asmeniui, kuris sako: aš turiu lytinius santykius su vyrais arba aš kartais praktikuoju netradicinius santykius ir kaip man, gydytojau, elgtis atsargiau? Bet dažnai kalbėti apie tokius dalykus gali būti didelis tabu“, - sako P.Gradeckas.
Patarėjas beda pirštu į kaimynines šalis, kur veikia specializuoti centrai. Į juos žmonės ateina norėdami pasikonsultuoti vienu ar kitu stigmatizuotu klausimu. „Palaikiau glaudžius santykius su tokiu centru Budapešte. Ten asmenys eina drąsiai žinodami, kad jiems sukuriama draugiška aplinka“, - tokia praktika žavėjosi patarėjas.

 
Pertvarka nepakenks
Gąsdinama, kad sunaikinus ULAC, kuris būtų prijungtas prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kils dar didesnė sergamumo banga ir galimai šoktels ŽIV infekuotų asmenų skaičius. Su tuo visiškai nesutinka P.Gradeckas, anksčiau, beje, dirbęs minėtoje įstaigoje. Anot jo, užkrečiamųjų ligų priežiūra tiesiog būtų atiduodama į vienas rankas.
„Estų pavyzdys rodo, kad pas juos situaciją su ŽIV ir AIDS epidemija, kuri buvo daug didesnė nei Lietuvoje, pavyko sutvarkyti pirmiausia dėl efektyvių vaistų, po to dėl prevencijos įkalinimo įstaigose. O ne dėl to, kad ten, kaip ir Didžioje Britanijoje, egzistuoja viena agentūra. Ne įstaigų reorganizavimai iš tikrųjų daro įtaką vienos ar kitos infekcijos atsiradimui arba išnykimui. Tai puikiai parodo tymų atvejis“, - sakė P.Gradeckas.
 
Premjero patarėjas priminė ir grėsmę tymų atveju, kuomet užkrečiamųjų ligų specialistai, jo žodžiais tariant, turėjo sulaukti daugiausiai kritikos, kadangi pagal gyventojų skaičių turėjome didžiausią tymų protrūkį.

Pasak jo, reikia itin glaudaus bendradarbiavimo tarp institucijų ir atstovaujančiųjų pacientams - bendruomenės irgi turi padėti spręsti problemas.
„Jeigu tokias bendruomenes stigmatizuoji arba nuo jų atsiriboji, sunku tikėtis, kad jos tave palaikys. Įsivaizduoju, jeigu būtų geri institucijos ryšiai su sergančiųjų ŽIV/AIDS bendruomenėmis arba kalėjimų sistema, patys pacientai ir asociacijos kiltų į kovą prieš reorganizavimą. O dabar neoficialiai kartais net girdžiu paplojimų. Matau, kad susipykimas ir susipriešinimas šioje sistemoje nieko gero nedavė.
Be abejo, nereikia nubraukti nuopelnų, kuriuos profesorius Saulius Čaplinskas davė Lietuvai būtent dėl AIDS ir ŽIV. Bet jei būtų mano valia, daugelyje visuomenės sveikatos įstaigų atsigręsčiau į profesionalios, geros atmosferos kūrimą. Galvojame, kad apsistatysime gerais žmonėmis, kurie nekritikuoja, ir tai – įstaigos sėkmė. Priešingai, jei surenki žmones, kurie linkčioja į kiekvieną tavo pasakymą, galvoji, kad esi neklystantis ir greitai užmiegi ant laurų“, - kalbėjo P.Gradeckas.

 
Tarp kitko
ECDC duomenimis, asmuo kreipiasi į sveikatos priežiūros sistemą praėjus maždaug 3 metams nuo galimo užsikrėtimo ŽIV, o tai yra per ilgas laiko tarpas, nes tokiu atveju liga progresuoja, ŽIV infekcija perduodama kitiems, net to nežinant. Europoje, kaip ir Lietuvoje ŽIV diagnozuojama per vėlai. Todėl rekomenduoja plėtoti įrodymais pagrįstą ŽIV, hepatitų ir kitų LPI ištyrimo, gydymo ir prevencijos vykdymą ypač didelę riziką užsikrėsti ŽIV ar kitomis LPI turintiems asmenims; taip pat organizuoti ir įgyvendinti tikslingus mokymus; gerinti duomenų rinkimą ir analizę, siekiant monitoruoti prevencinių programų efektyvumą.
Jungtinių Tautų AIDS programos ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas tikslas – iki 2020 metų pasiekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančiųjų asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų gydomi priešvirusiniais vaistais ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių gydymas būtų efektyvus, t.y. pasiekta neišmatuojama viruso koncentracija. Iki 2030 metų - įveikti AIDS epidemiją.


     

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris