- Numanote, kada pagaliau bus suvaldytas koronavirusas?
- Į šį klausimą niekas negali atsakyti. Jis jau yra valdomas. Jeigu pamėgintume suvokti milijardą gyventojų Kinijoje arba keliasdešimt milijonų aplink Seulą – įsivaizduokite, koks ten gyventojų tankis ir kokios yra galimybės virusui sklisti. Žmonių ir prekių judėjimas, didžiulis transporto intensyvumas, milžiniški oro uostai, geležinkelių mazgai, kur infekciją suvaldyti be galo sudėtinga. Europoje gi didžiausias viruso mazgelis yra Italijoje. Bet nereikia kelti panikos.
Vienas dalykas yra vidurinė Azija, jos kulinarinė tradicija ir higiena. Visai kas kita – Europos Sąjunga, kur absoliučiai kiti standartai, kiti reikalavimai, kita kontrolė. Infekcijos valdymo prasme turime didžiulius pajėgumus. Europos Sąjunga šį kartą demonstruoja itin solidarius veiksmus ir situacijos valdymas išties akivaizdus: kol kas, kaip matote, Europoje yra tik pavienių atvejų sklaida. Lietuvoje vienas, Estijoje vienas, Švedijoje du... Iš esmės problema yra lėktuvai, keleiviai, judėjimas.
 
- Visgi pasaulis apimtas nerimo. Ne išimtis ir Lietuva, kur iššluotos medicininės kaukės, parduotuvių lentynose graibstomi makaronai, ryžiai, konservai ir kiti mažiau gendantys produktai.
- Visų pirma žmonės imlūs gandams. Pasižiūrėkite, kiek socialiniuose tinkluose yra vadinamųjų rizikos arba baimės pardavėjų. Kažkas parašė, kad Kinijoje valdžia nesusitvarko, dar baisiau – kad čia iš laboratorijų atėjęs bakteriologinis ar karinis ginklas, tuomet žmonės ir šluoja parduotuvių lentynas. Negali jų kaltinti. Žmogus sėdi internete, peržiūri nuotraukas, dar perskaito kokią nors interpretaciją ir žiūrėk, jau vos ne mokslininkas. Šiandien Lietuvoje turite du milijonus mokslininkų. Jie visi epidemiologai! Staiga priėmė sprendimą, kad epidemija tokia baisi, jog reikia bėgti pirkti miltų, kruopų, konservų... Pajuokausiu: jie įsitikinę, kad su tomis kruopomis išliks gyvi. Bet jeigu neišliks, reikia nusipirkti ir laidojimo priemonių. Nes gal bus eilės kapuose, o ką gali žinoti, gal staiga užsiims visus kolumbariumus. Kur tada dėsies?..
 
- Ką tos kruopos, kai kurie bijo kelti koją į spektaklius ar renginius...
- Visų pirma, jeigu jau yra kokie nors židiniai, turi būti zonavimas, kitaip tariant, rizikų žemėlapiai. Štai šiandien Šiauliuose ir Kauno oro uoste bei šioje kelio atkarpoje jau galima zonuoti, nes atskrido, važiavo ir komunikato virusu užsikrėtęs žmogus. Tada reikia įvertinti, kur yra vadinamieji silpnieji taškai: tai - slaugos ligoninės, senelių namai, kariuomenė, kalėjimai, prekybos centrai, oro uostai. Tai yra tos vietos, kur tikimybė užsikrėsti žymiai didesnė. Be to, jūs eidami į spektaklį turite įvertinti, kaip jaučiatės, ar nesloguojate. Jei prastai jautiesi, neik. Bet jeigu esi visiškai sveikas, puikiai žinai, kad plauni rankas, nesisveikini su kiekvienu, kalbiesi per atstumą, jeigu ką, gali užsidėti medicininę kaukę ar ją pasiūlyti kitam ir ramiausiai gali žiūrėti spektaklį. Rekomendacija yra dėl didelių renginių. Nebent spektaklio žiūrėti susirinktų septyniolika tūkstančių žiūrovų... Juk dabar gauti hepatito, tuberkuliozės, tymų, raudonukės, kiaulytės ar pagaliau sezoninio gripo virusą daug didesnė galimybė. Kol kas rizikos lygis užsikrėsti Lietuvoje koronavirusu yra žemas. Jeigu per visą Europos Sąjungą yra apie aštuoni šimtai atvejų penkiems šimtams milijonų gyventojų, ko jūs bijote. Kas kita, jeigu tarnybos neveiktų. Vietoj to, kad bėgtum pirkti konservų arba kruopų, pirmiausiai atsakyk į klausimą, kiek kartų per dieną plauni rankas, ar nustojai sveikintis be reikalo, ar turi medicininę kaukę ar moki nusičiaudėti į alkūnę. Šios priemonės aštuoniasdešimt procentų sėkmės suvaldant minėto viruso, kaip ir sezoninio gripo, plitimą. O pats virusas nėra iš baisiųjų, jis tiesiog naujas.
 
- Bet žmonės nuo jo visgi miršta...
- Palaukite! Nuo gripo pernai mirė trisdešimt septyni tūkstančių Europos Sąjungos piliečių. O kiek mirė nuo atviros tuberkuliozės, kuri yra atspari antibiotikams? Rizika „pasigauti“ pastarąsias infekcijas kur kas didesnė.
Ar iš tikrųjų nuo koronaviruso mirštama? Atsakymas: devyniasdešimt procentų sergančiųjų pasveiksta, dešimt susiduria su komplikacijomis. Todėl, kad jie turi gretutinių ligų. Cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, obstrukcinė plaučių liga, alergijos, insultas – mirštama nuo šių ligų. Bet ne nuo koronaviruso. Tad šiuo atveju pats virusas nėra toks mirtinas, kaip, pavyzdžiui, Ebola.
Be to, vakcina nuo šio viruso tikrai bus. Ji jau išrasta. Dabar yra klinikinių tyrimų laikas. Taip pat antivirusinis gydymas, kuris irgi yra efektyvus, atrodo, greičiausiai irgi bus pritaikytas. Tad į klausimą, ar mes suvaldysime šį virusą, mano atsakymas aiškus - tikrai taip.
 
- Lietuva paskelbė, kad yra gerai pasiruošusi šį virusą suvaldyti. Tikite tuo?
- Galiu pasidžiaugti Šiaulių atveju. Moteris yra šaunuolė! Atskrido, pajuto nemalonius simptomus ir iš karto prisistatė medikams. Ji parodė puikų pavyzdį, po to šiauliečiai teisingai sureagavo. Kur matau silpną vietą: infekcijos protrūkis prasidėjo pernai gruodį, bet iki vasario Lietuvoje buvo tylu. Nes tai vyksta kažkur toli... Komunikacijos prasme atsibudome vėlokai. O kada pradėta komunikuoti hipertrofuotai, su gąsdinimais, tai dalį žmonių išprovokavo bėgti į parduotuves. Beje, komunikacijos trūko ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Gal reikėjo ministrui nebūti per ilgai komandiruotėje. Gal premjerui irgi nereikėjo atostogauti tuo laiku. Bet tai - detalės. Ačiū Dievui, viskas kuo toliau, tuo labiau suvaldoma.
 
Keli biografijos štrichai:
Politikos veikėjas, istorikas, kardiochirurgas.
1975 m. Kauno universiteto medicinos gydytojo specialybės diplomas.
1984 m. Vilniaus universiteto istorijos magistro laipsnis.
1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys.
1990-1992 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautorius.
1999–2000 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas. Nuo 2014 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas
2001–2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
2012–2014 m. Sveikatos apsaugos ministras.
1992-2004 m., 2008-2014 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.
2014 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentas.
2014 -2019 m pabaigos – už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!