Vyriausybė barsto pasitikėjimo taškus

Giedrius Gaidamavičius
2021-04-15
Netinkamai valdoma pandemija, chaotiškas vakcinacijos procesas ir, kaip jau tapo įprasta, bloga komunikacija – nuo tokių ir panašių Vyriausybės adresu skriejusių kritikos salvių po Velykų kilo ne tik oro, bet ir viešosios erdvės temperatūra. Ekspertai ir politikai sutinka – griežtų priemonių pandemijai suvaldyti reikėjo, tačiau klaidų taip pat padarytas.
Vyriausybė barsto pasitikėjimo taškus
Premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas vis dažniau sulaukia kritikos dėl netinkamo pandemijos valdymo.

Pasigedo skiepijimo strategijos
Nepaisant Lietuvoje augančio sergamumo COVID-19, Vyriausybė po Velykų nutarė nepratęsti beveik keturis mėnesius (su kelių savaičių išimtimi kovo viduryje) galiojusio judėjimo tarp savivaldybių ribojimo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog ši priemonė išsisėmė. L.S. kalbintas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Usonis pritarė tokiai ministro nuomonei ir sutiko, kad reikia ieškoti kitų pandemijos valdymo priemonių, kurios būtų grįstos ne tik draudimais.
 
„Man truputį keista, kad augant atvejų skaičiui žmonėms buvo padarytas reveransas“, – sakė dar praėjusią savaitę kalbintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Alvydas Laiškonis. Gydytojas su nerimu laukė savaitgalį planuoto poilsiautojų antplūdžio pajūryje ir prognozavo liūdnus atlaisvinimų padarinius.
A.Laiškonis teigė suprantantis, kad Vyriausybės sprendimus galėjo lemti augantis žmonių nepasitenkinimas, taip pat, taikant griežtas karantino priemones, šiuolaikinės visuomenės keliami žmogaus teisių klausimai: „Ministrui galėčiau pareikšti užuojautą, nes jis yra tarp dviejų ugnių: prekybininkų ir pramonininkų, kurie reikalauja kuo daugiau atvėrimų, bei žmonių.“
 
Testavimas, vakcinavimas ir visuomenės sąmoningumas – veikimą šiomis kryptimis pabrėžė A.Dulkys. Vis dėlto V.Usonis pasigedo valstybės mastu parengtos skiepijimo strategijos. Profesoriaus nuomone, pirmasis jos etapas – informacijos sklaida ir komunikacija – turėjo prasidėti dar rudenį prieš atkeliaujant vakcinai. Kad vakcinacija prasidėjo nuo rizikos grupių skiepijimo, pasak V.Usonio, – teisingas žingsnis, tačiau šis etapas užsitęsė per ilgai. Šiuo metu jau reikėtų pereiti prie visuomenės imuniteto formavimo. „Bet tikrai ne tuo smulkmenišku leidimu ar skirtingų rizikos grupių įvardijimu. Viskas turėtų vykti žymiai lanksčiau“, – įsitikinęs VU profesorius, pridurdamas, jog skiepijimo procese pasigenda tam tikro sisteminio požiūrio, pavyzdžiui, mažesnių kolektyvų skiepijimo, taip suformuojant jų imunitetą.

 

Prof. Alvydas Laiškonis problemų įžvelgė Sveikatos apsaugos ministerijos planuose leisti savarankišką testavimą vaistinėse: „Šie greitieji testai yra netikslūs, jie pridarys daug „košės“.“

 
Problemų, anot profesoriaus, kelia ir mokyklų pradinukams atvėrimas. Daugelyje savivaldybių pradinių klasių mokinių ugdymas leidžiamas jų ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu, tačiau kitur toks periodinis testavimas taikomas. „Sena taisyklė – mokyklose yra visų oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų „perykla“. Kuo daugiau mokyklų atidarysime, tuo daugiau užsikrėtusiųjų turėsime. Vaikai serga besimptomėmis arba lengvomis formomis, parneša į namus virusą, o ten jau serga suaugusieji“, – sako A.Laiškonis.  
 
Ribojimus reikėjo švelninti anksčiau
Kalbinti Seimo nariai sutiko – Vyriausybės taikytos pandemijos valdymo priemonės buvo reikalingos. Tačiau parlamentarų nuomonės išsiskyrė dėl jų taikymo laiko.
Konservatorė Jurgita Sėjonienė įsitikinusi – atsižvelgiant situaciją gruodžio viduryje, griežtų pandemijos priemonių įvedimas buvo neišvengiamas, o ilgas jų taikymas padėjo tinkamai suvaldyti situaciją ir pasiruošti vakcinacijai. 
Seimo narė teigė, jog Vyriausybės sprendimo panaikinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimų negalima vertinti vienareikšmiškai. „Turime įvertinti, kad buvo didelis spaudimas iš visuomenės ir politikų dėl tų suvaržymų“, – sakė J.Sėjonienė, kartu įsitikinusi, kad šylant orui ir spartėjant vakcinacijai, ribojimų švelninimas pasiteisins.
 

Valdantiesiems priklausančios Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad judėjimas tarp savivaldybių galėjo būti atlaisvintas jau anksčiau: „Manau, kad visokių priemonių arsenalas turėjo būti išbandytas. Klausimas – kaip jas keisti. (...) Bet suprantu – ekspertai iš vienos pusės pataria, o iš kitos pusės Vyriausybės atsakomybė neleidžia imtis greitų veiksmų.“

 
Didesnę pandemijos valdymo klaidą E.Gentvilas įžvelgė ankstesnės Vyriausybės veiksmuose. „Pernai nuo spalio mėnesio, kai eksponentiškai pradėjo augti susirgimų skaičius, tikrai reikėjo imtis kokių nors priemonių, bet artėjantys rinkimai atvedė prie ramybės būsenos – jokių sprendimų“, – mano liberalas.
Opozicinių socialdemokratų atstovė Orinta Leiputė sako, kad pandemijos valdymo priemonės ir su jomis susiję ribojimai turėjo būti taikomi lokaliniu principu: „Turėjo būti priemonių taikymo diferencijavimas, galimybė pasirinkti savivaldybėms savarankiškai spręsti, kokius taikyti ribojimus pagal tos dienos situaciją.“
 
Seimo narė įsitikinusi, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimas nebebuvo efektyvus, o jo panaikinimas įtakos veikiausiai neturės. Efekto neduoda ir prekybos ribojimai – čia priemonės taip pat turėtų būti taikomos lokaliniu principu. „Galbūt masiškai atsipalaiduoti tikrai nereikia (...) Bet labiau reikėtų dėmesį kreipti į tas savivaldybes, kur yra didesni (užsikrėtusiųjų – red. past.) skaičiai, o kur mažesni, leisti šiek tiek atpalaiduoti gyvenimą“, – kalbėjo socialdemkoratė. 
 
(Ne)sėkminga vakcinacija
Vyriausybei kritikos netrūksta ir dėl vakcinavimo tvarkos bei prioritetų. Bene aktyviausiai sureagavo prioritetinių grupių sąraše kol kas paskutiniai esantys policijos pareigūnai. Nepatenkinti situacija, praėjusią savaitę po Vyriausybės langais jie surengė protestą.  

„Suinteresuotų grupių visada yra daug. Viskas priklauso ne tik nuo realių prioritetų, tam tikrų grupių patiriamų rizikų, bet ir nuo to, kaip jos garsiai išreiškia poziciją“, – situaciją komentavo J.Sėjonienė.
 
Seimo narė įsitikinusi, jog vakcinacija vyksta sėkmingai, o Sveikatos apsaugos ministerija koordinuodama procesą padarė „pakankamai nemažai nuolaidų“ – taip pat ir judant prioritetų grupių sąrašu. Konservatorių atstovė sako, kad laisvesnis visų norinčiųjų skiepijimas galėtų vykti tik gavus daugiau vakcinų.
Socialdemokratė O.Leiputė mano, kad vakcinacijos procesas galėtų vykti intensyviau. „Turėtų būti daugiau mobilių komandų, kurios vyktų į nutolusias gyvenamąsias vietas ar didelius kolektyvus. Lygiai taip pat reikėtų pasižiūrėti į šimto darbuotojų (kolektyvus – red. past.) ar turgaus prekeivius, kurių dar didesnis skaičius yra, ir važiuoti skiepyti, kol žmonės sutinka ir to nori“, – sako Seimo narė. 
 
Per daug išankstinių lūkesčių
Komunikacija – sritis, už kurią Vyriausybės adresu skrieja daugiausia kritikos salvių. Paskutinis su komunikacija susijęs nesusipratimas kilo praėjusią savaitę, Ministrų kabinetui atšaukus planus atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, reaguojant į augantį sergamumą koronavirusu. Tai sukėlė prekybininkų, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų pasipiktinimą. Šiems vilčių suteikė Vyriausybės posėdžio dieną nuskambėjęs Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pažadas svarstyti visos prekybos atnaujinimo klausimą.

 
Panaši situacija susiklostė ir vasario pradžioje, A.Dulkiui paskelbus apie Vyriausybei numatomą teikti siūlymą leisti dirbti atskirą įėjimą turinčioms ne būtinųjų prekių parduotuvėms ir grožio salonams. Visgi po Ekspertų tarybos siūlymo šis klausimas į darbotvarkę nebuvo įtraukas, o premjerė Ingrida Šimonytė feisbuke turėjo atsiprašyti už sukeltus lūkesčius.
 
Kad komunikacinių klaidų būta, pripažino ir valdančiosios koalicijos atstovai. Liberalas E.Gentvilas sutiko, kad daugelį komunikacinių klaidų iš anksto sukeltais lūkesčiais padarė politikai – tarp jų ir Ministrų kabineto atstovai: „Ir Vyriausybės atstovų pasisakymai, sukelti ir nerealizuoti lūkesčiai kartais tapdavo komunikacine krize.“
Darnios komunikacijos pasigendanti O.Leiputė mano, kad tai yra silpniausia Vyriausybės grandis. Politikės teigimu, net jei Ekspertų tarybos nuomonė skiriasi, visuomenę turėtų pasiekti galutinis ir sutartas sprendimas: „Ekspertai turėtų patarinėti, o Vyriausybės sprendimas turėtų „išeiti“ vieningas. (...) Dabar sukelti lūkesčiai virsta į didžiulį nepasitenkinimą ir pyktį.“

 
Komentaras
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius:

- Vyriausybei trūksta vieningos ir nuoseklios komunikacijos linijos, dėl ko įvyksta visiškas „jovalas“ – kiekviena ministerija pateikia savo argumentus. Jau nekalbu apie ekspertus ar Seimo narius, kurie turi savas versijas. Susidaro ne darnus choras, o balsų kakofonija, dėl ko viešoje erdvėje atsirandanti nuomonių įvairovė tampa neigiamo visuomenės požiūrio į grėsmės suvaldymą priežastimi.
 
Krizinės situacijos metu reikia sudaryti aiškią komunikacinę struktūrą su komanda, kuri turėtų valdyti tai, kas yra pasakojama. Negali būti taip, kad „išeina“ kelios skirtingos viena kitai prieštaraujančios žinios. Žinoma, kartais įvyksta nenumatytų ar sunkiai prognozuojamų atvejų, kai situacija keičiasi. Bet kaita negali būti nuolatinė būsena, kai kasdien sužinome vis naują informaciją. Tuomet geriau informaciją pateikti vėliau, bet kad ji būtų nuosekli ir išbaigta, o ne keletą kartų pildoma, kai visuomenė nebesupranta, kuri iš pateiktų versijų yra paskutinė.
Vyriausybė neturėtų duoti nepagrįstų ir neužtikrintų pažadų. Turi būti nustatyta aiški sprendimų priėmimo data, iki kurios nebūtų pasakyta, ką ruošiamasi padaryti, nesileidžiant į svarstymus. Priešingu atveju, ne tik pažadai, bet ir bet kokia kalba ar sprendimai tampa abejotini.     

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica