VU profesoriaus V.Šikšnio stipendija – medicinos pažangos link

Emilis Jakštys
2024-04-12
Vardine biochemiko profesoriaus Virginijaus Šikšnio stipendija apdovanotos dvi Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doktorantės: Laurita Klimkaitė bei Kamilė Mikalauskaitė. Jų moksliniai darbai padeda geriau suprasti neurodegeneracines ligas ir hospitalines infekcijas. „Jauniesiems mokslininkams vardinė stipendija yra didelė paskata, kad jų pastangos ir darbas nenuėjo veltui“, – pastebi VU GMC direktorius profesorius Daumantas Matulis.
VU profesoriaus V.Šikšnio stipendija – medicinos pažangos link
Profesorius Virginijus Šikšnys su šių metų savo vardo stipendijos laureatėmis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantėmis Kamilė Mikalauskaite (centre) ir Laurita Klimkaite.

Lietuvos mokslo šviesuolis
 
„Virginijus Šikšnys yra vienas genų redagavimo įrankių (CRISPR-Cas9 – red. past.) atradėjų. Pasaulyje tai yra plačiai pripažintas atradimas. Jo taikymo svarba – nepaprastai didelė. Virginijaus Šikšnio atradimas tiek fundamentaliu, tiek pritaikymo požiūriu, be jokios abejonės, yra svarbiausias Lietuvoje. Džiaugiamės, kad jo vardu pavadinta ši stipendija“, – mintimis su savaitraščiu dalijosi prof. D.Matulis.
 
Jis pastebi, kad mokslininkų darbas kupinas konkurencijos ir sunkumų. Jie dirba stropiai, atkakliai ir sąžiningai. „Nuostabu, kada jaunieji mokslininkai yra pastebimi, įvertinami. Vardinė stipendija yra didelė paskata, kad jų pastangos ir darbas nenuėjo veltui. Be to, šitaip populiariname gyvybės mokslus. Primename Virginijaus Šikšnio vardą, primename ką doktorantai pasiekė, kokie yra jų atradimai“, – pasakojo direktorius.

 
Pretenduoti į vardinę stipendiją gali trečiosios studijų pakopos (doktorantūros) studentai iš viso pasaulio. Profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendija skiriama jauniesiems mokslininkams už išskirtinius ir tarptautiniu mastu pripažintus mokslinio darbo rezultatus. Vardinę stipendiją remia Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Kaip žinia, pats biochemikas prof. V.Šikšnys vos netapo pirmuoju Lietuvos mokslininku, laimėjusiu Nobelio premiją. Deja, išradėjas nusileido kitoms dviem laureatėms iš užsienio dr.Emmanuelle Charpentier bei dr. Jennifer A. Doudna.  
 
Mokslinės karjeros perspektyvos
 
VU GMC direktorius pastebi, jog prestižinės stipendijos ne tik kelia mokslininko pasitikėjimą savimi, bet ir padeda tolesnėje akademinėje karjeroje. „Jaunasis mokslininkas, kuris gavo konkurencinę stipendiją, turi tam tikrą privalumą savo CV. Toks įrašas gali padėti ieškant tarptautinio postdoko (po doktorantūros studijų – red. past.), galbūt rašant paraiškas Europos ar pasaulio fondams. Šie visada klausia ir įvertina: o ką tu tokio ypatingo pasiekei? Kuo esi išskirtinis? Turime vilties, kad mūsų jaunimui tokios stipendijos padės siekti aukštesnių tikslų“, – sako prof. D.Matulis.
Jis pastebi, kad vardinės stipendijos laureačių darbai sulaukė tikrai nemažo užsienio kolegų dėmesio ir pripažinimo.
 

„Visi Gyvybės mokslų centre vykstantys tyrimai yra tarptautinio lygio ir svarbos. Visada rašome darbo rezultatus į tarptautinius mokslo žurnalus. Vardinių stipendijų laureačių darbai – ypač aukšto lygio, spausdinami labiau pripažintuose žurnaluose. Šiuo atveju tarptautiškumo aspektas dar ryškesnis“, – jaunųjų kolegų pasiekimus vertina VU GMC direktorius profesorius Daumantas Matulis.         

 
VU vicerektorė Edita Sužiedelienė taip pat džiaugiasi jaunaisiais stipriausio Lietuvos universiteto doktorantais, o būsimiesiems mokslininkams siunčia nuoširdžius žodžius. „Palinkėčiau dar studijų metais pradėti įgyvendinti mokslinį smalsumą. Nebijoti jau studijų pradžioje įsilieti į mokslines grupes. Surasti įdomią tematiką gyvybės mokslų srityje. Nebijoti pretenduoti gauti šią stipendiją. Galbūt daliai atrodo, kad dar per mažai pasiekta. Dažnai tas kuklumas yra nepamatuotas“, – drąsina vicerektorė. 
 
Pažanga gydant Alzheimerį
 

Vardinė biochemiko prof. V.Šikšnio stipendija teikiama trejetą metų. Ne vienam prestižinio vardinio apdovanojimo laureatui artimi su Alzheimerio liga susiję tyrimai. Praėjusių metų laureatė Monika Šimoliūnienė tyrinėjo su Parkinsono ir Alzheimerio ligomis susijusius baltymus. Šių metų nugalėtoja K.Mikalauskaitė tyrė amiloidinių baltymų agregacijos ypatybes. Agregacijos procesas siejamas su neurodegeneracinių ligų atsiradimu.
 
Vardinės premijos laureatė kartu su kolegomis siekia atrasti junginius, galėsiančius padėti sustabdyti Alzheimerio ir Parkinsono ligų formavimąsi. Ji išleido ne vieną mokslinę publikaciją. Dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kur būsimoji laureatė pristatė atliekamų tyrimų rezultatus, sėmėsi išminties iš patyrusių Lietuvos bei užsienio mokslininkų. Tiesa, prestižinis apdovanojimas doktorantės ant laurų neužmigdys. „Gauta vardinė premija pradžiugino, tačiau kartu tai – didžiulė atsakomybė“, – „VU naujienoms“ komentavo K.Mikalauskaitė.
 
Prof. D.Matulis pastebi, jog šiuolaikinis mokslas ir medicina gydant Alzheimerio ligą nėra toli pažengę. Tad jaunųjų mokslininkų tyrimai įgauna ypatingą vertę. „Patys Alzheimerio ligos mechanizmai suprantami gana ribotai. Nors šiuo metu yra vaistų, bet pats gydymo procesas yra sudėtingas. Kyla daug fundamentalių klausimų, kuriuos reikia gerai suprasti. Šie doktorantų tyrimai – tai žingsneliai geresnio gydymo ir gilesnio ligos supratimo link“, – doktorantų darbus įvertina profesorius.      

 
E.Sužiedelienė pastebi, kad mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su medicinos sektoriaus aktualijomis. „Gyvybės mokslų tyrimai, kurie galėtų būti pritaikomi medicinos ir sveikatos srityje yra vieni aktualiausių. Nieko nuostabaus, kad ir jaunųjų mokslininkų darbai sulaukia didelio susidomėjimo. Šie tyrimai yra vertinami, jais domisi pasaulio kolegos“, – savaitraščiui pasakojo 2018 m. geriausia GMC dėstytoja išrinkta pašnekovė. 


 
Kova su hospitalinėmis infekcijomis
 
VU vicerektorė pastebi, kad kitos laureatės L.Klimkaitės tyrimai nemažiau aktualūs medicinos sektoriui. Jaunoji mokslininkė analizavo antibiotikams atsparių patogeniškų mikroorganizmų reiškinį. „Pasaulyje ligoninės susiduria su augančia problema. Gydymo įstaigose įvyksta vadinamos hospitalinės infekcijos, kurias sukelia mikroorganizmai, bakterijos, atsparios antibiotikams. Taigi, vykdomi doktorantų tyrimai aktualūs ne tik kaip fundamentiniai moksliniai tyrimai, bet turi ir taikomąja vertę“, – jaunosios kolegos darbo vertę pabrėžia E.Sužiedelienė.   
 
L.Klimkaitė stengiasi išsiaiškinti, kokiais būdais galima atskirti pavojingas ir nepavojingas bakterijas. Ji analizuoja, kokios patogenų savybės lemia jų gebėjimą sukelti infekcijas. Jaunoji mokslininkė sako laimėti premijos nesitikėjusi. Ji džiaugiasi, kad ilgalaikės mokslinės pastangos atnešė garbingą mokslo bendruomenės pripažinimą. „Bendradarbiaudami su medikais ir fizikais ištyrėme nemažai įdomių patogeninių bakterijų savybių. Smagu, kad įdirbis ir ateities vizija šioje srityje buvo įvertinti“, – „VU naujienoms“ teigė jaunoji mokslininkė.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

    Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

    Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, o visiškai neseniai išleistos Šiaurės šalių mity...
    Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

    Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

    45-erių metų statybų inžinieriaus-statybininko darbo stažą sukaupusiam kauniečiui Mykolui Drižiui gerybinė prostatos hiperplazija ...

    Budinti vaistinė


    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...
    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...

    razinka


    Sveika šeima


    Kūrenate krosnis – labiausiai degs plaučiai

    „Pacientams gali būti netikėta, kad kietosios dalelės gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus ar plaučius, bet ir kitus organus (inkstus, širdį, kepenis). Tokiu būdu yra sukeliami organų pažeidimai, o kai kuriais atvejais ateityje gali išsivystyti ir pažeisto organo vėžys“, – sako Vilniaus universiteto li...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Revoliucinis atradimas biologijoje – obeliskai

    Tarptautinė mokslininkų grupė atskleidė sensacingą atradimą – obeliskus, naują biologinę struktūrą, kuri gali būti senesnė už pačią gyvybę. Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis – viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kam dalinsime PSDF?
    Helga Marija Kauzonė Kam dalinsime PSDF?
    Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?
    Vaistinių asociacija ir farmacijos darbuotojų profsąjungos Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?

    Naujas numeris