VU Medicinos fakultetas: nuotolinės studijos – dar viena galimybė tobulėti

Giedrius Gaidamavičius
2021-04-30
Daugiau nei dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovai konstatuoja – prie COVID-19 pandemijos metu kilusių iššūkių prisitaikyta sėkmingai. Naujos nuotolinio mokymosi galimybės, visapusiškas praktinis ugdymas, tarptautinė bendruomenė, mainų programos, mokslinė veikla bei kylantis modernus Mokslo centras – visa tai laukia būsimų fakulteto studentų.
VU Medicinos fakultetas: nuotolinės studijos – dar viena galimybė tobulėti

Komentaras
VU MF dekanas, profesorius Algirdas Utkus:

- Pandemija pakoregavo studijų procesą fakultete, buvo apribotas kontaktinis darbas. Nepaisant to, dėstymas vyko sėkmingai. Pandemijos metu fakultete įvyko keletas reikšmingų studijų tarptautiškumo iniciatyvų. Organizuoti virtualūs dėstytojų iš užsienio vizitai, jų kursai integruoti į fakultete dėstomus dalykus. Paskaitas skaitė dėstytojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos, Naujosios Zelandijos, Švedijos. Be to, per šį laikotarpį atnaujinome visas fakultete vykdomas studijų programas. Parengta ir nauja programa – optometrija. Ją vykdyti planuojama nuo naujų mokslo metų.
 
Rudens semestro metu įvedus karantiną visų dalykų mokomąją medžiagą teko kelti į virtualią mokymosi aplinką, o studijų veiklos tęstos tik nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik laboratorijose atliekamiems nepertraukiamiems individualiems tyrimams, kurie yra būtini rengiant baigiamuosius darbus. Pandemijos metu nenutrūko ir disertacijų rengimas bei gynimas.
Svarbus su pandemija susijęs dalykas – mūsų bendruomenės narių savanoriška veikla. Pernai savanoriavo didžioji dalis mūsų fakulteto studentų.
 
Kontaktinio ir praktinio mokymosi stygių kompensuoja ir nuotolinių studijų procesą palengvina mūsų įsigytos specialios virtualaus mokymosi platformos. Taigi, iššūkiai dideli, bet manau, kad tiek studentai, tiek dėstytojai puikiai susitvarkė su pandemijos sukelta situacija bei sėkmingai perėjo prie nuotolinio mokymosi. Kadangi vakcinacijos apimtys didėja, labai tikiuosi, kad rudenį galėsime sugrįžti į „gyvą“ mokymąsi ir per pandemijos metus patirtos netektys įgyjant praktinius gebėjimus bus kompensuotos.
 
Šiuo metu vykdomas svarbus projektas – vasario mėnesį pradėta Mokslo centro statyba. Tikimės, kad po dviejų metų turėsime mokslo centrą su moderniomis tyrimams pritaikytomis laboratorijomis bei mokymuisi pritaikytomis erdvėmis. Manau, kad centro atsiradimas pagerins tiek studijų, tiek mokslo kokybę.
Jaunus žmones norėčiau paakinti klausytis savo širdies balso. Jei žmogus pasižymi meile kitam, empatija, altruizmu, noru keisti pasaulį, nestokoja motyvacijos, yra atkaklus, pastabus, psichologiškai atsparus bei geba planuoti laiką, manau, kad nėra geresnės profesijos nei medikas. Kalbu plačiąja prasme – ne tik apie medicinos, bet ir apie kineziterapijos, ergoterapijos, odontologijos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos ir kitas programas.



 

Studijų programos
VU MF studentai šiemet bus priimami į šias ikidiplominių studijų programas:
 
Vientisosios:
Medicina (lietuvių ir anglų k.),
Odontologija (lietuvių ir anglų k.),
Farmacija.
 
Bakalauro:
Ergoterapija,
Kineziterapija,
Slauga,
Visuomenės sveikata,
Optometrija (nauja studijų programa).
 
Magistro:
Išplėstinės praktikos slauga,
Medicinos biologija,
Medicinos genetika,
Menų terapija (jungtinė VU MF ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos programa),
Reabilitacija,
Sistemų biologija (anglų k.),
Visuomenės sveikata.
 
Nuotolinis mokymasis – naujos galimybės
VU MF studijų prodekanė profesorė Vaiva Hendrixson neslepia – COVID-19 pandemija nepagailėjo iššūkių ir paskatino keistis. Į studijų procesą teko pažvelgti kūrybiškai, ieškoti inovatyvių dėstymo metodų, išnaudoti nuotolinio virtualaus mokymosi įrankius. Naujų sprendimų reikėjo ieškoti ir ugdant praktinius, ypač klinikinius gebėjimus, nuo kurių neatsiejamos sveikatos priežiūros studijos.
 
Nepaisant kilusių iššūkių, vienam didžiausių Vilniaus universiteto padalinių pavyko persiorientuoti. Visa studijoms reikalinga medžiaga bei paskaitų įrašai keliami į virtualias mokymosi platformas, o studentai juos gali peržiūrėti jiems patogiu metu. Sėkmingai persiorientuoti padėjo dar prieš pandemiją turėtas įdirbis ugdymui pasitelkti šiuolaikines inovacijas.
 
„Džiaugiamės, kad jau iki karantino paskelbimo dalis mūsų dėstytojų studijų procese sėkmingai naudojo virtualią mokymosi aplinką, buvo parengę vaizdo paskaitas, tad jiems buvo nesunku persiorientuoti“, – sakė V.Hendrixson, įsitikinusi, kad naudotis virtualaus mokymosi privalumais studentai galės ir pasibaigus pandemijai.
Atsižvelgiant į pandemijos iššūkius, pritaikytas ir praktinių gebėjimų ugdymas. Dar praėjusį pavasarį įdiegta virtualių pacientų platforma, daug investuota į praktiniam mokymuisi reikalingas technologijas.
 

„Fakultetas daug investavo į naujų simuliacinių įrankių ir programų pirkimą, virtualių laboratorijų ir mokymo kursų diegimą, duomenų bazių atnaujinimą, naujų leidinių įsigijimą. Tikime, kad šios išlaidos pasiteisins ir sudarys sąlygas studijas vykdyti dar sklandžiau ir sėkmingiau“, – kalbėjo VU MF studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson.

 

Tikimasi, jog rudenį fakulteto bendruomenė sugrįš į auditorijas ir studijos vyks „gyvai“. Tačiau V.Hendrixson sako, kad dėl ateities svarstantys abiturientai neturėtų baimintis ir nuotolinio mokymosi – tai ne kliūtis, o naujos galimybės.
„Pacientas kompiuteryje, žinoma, visiškai nepakeis paciento palatoje, tačiau būsimų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumas apima ne tik specialiuosius manualinius gebėjimus atlikti tam tikras procedūras. Ne mažiau svarbūs ir kiti profesiniai įgūdžiai, kurių puikiai galime išmokyti nuotoliniu būdu – tarpusavio komunikacija, darbas komandoje, klinikinis mąstymas, krizinių situacijų valdymas. Beje, šiandien ypač aktualus sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą rodantis gebėjimas – konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu. Nuotolinių studijų metu kaip tik tokia patirtis ir įgyjama“, – teigia V.Hendrixson.
 
Daugybė praktikos galimybių
Bet kokiu atveju VU MF studentai prie medicinos „gyvai“ prisiliečia dar pirmuosiuose studijų kursuose. Daugelio studijų programų pirmojo kurso planuose numatyti gaivinimo įgūdžiai, kuriuos, pasak fakulteto atstovų, turėtų įgyti ne tik studijuojantieji mediciną.  
 
Papildomas galimybes praktiškai prisiliesti prie medicinos suteikė ir COVID-19 pandemija. VU MF Komunikacijos skyriaus vadovės Linos Kocienės teigimu, pandemijos metu didžiosiose Vilniaus ir visos Lietuvos gydymo įstaigose, taip pat visuomenės sveikatos biuruose bei mobiliuosiuose punktuose savanoriavo dauguma fakulteto studentų. Tai neabejotinai prisidėjo prie būsimų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumo ugdymo.
 
„Nuoširdžiai tikime, kad empatija ir noras padėti kitiems, būsimajam sveikatos specialistui yra natūralūs, iš širdies, rūpesčio aplinkiniais ir noro dovanoti žinias kylantys jausmai. Taip mokydamiesi ir taikydami žinias bei įgūdžius ne tik paskaitose, bet ir gyvenime mūsų studentai ruošiasi tapti savo sričių profesionalais“, – sako L.Kocienė. 
 
Tačiau savanorystė – ne vienintelė VU MF studentams siūloma praktikos galimybė. Praktika numatyta visose studijų programose. Būsimieji medikai šeštame, o odontologai penktame studijų kursuose atlieka bendrąją praktiką – internatūrą, o studijuojantys kitose programose – profesinę praktiką.
L.Kocienės teigimu, fakultetas šiuo metu turi sutartis su daugiau nei 60 studentus įsipareigojusių priimti sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat socialinių ir jaunimo centrų. Farmacijos studentams artimiausiu metu žadama siūlyti atlikti praktiką VU vaistinėje.
 

„Žinoma, šiuo metu ne visus planus galime įgyvendinti, bet net ir pandemijos laikotarpiu, siekiame, kad vyresnių ir baigiamųjų kursų studentai turėtų galimybę atlikti būtinąsias praktikas „gyvai“. Dažnai susiduriame su įvairiais iššūkiais, tačiau fakulteto administracija ir dėstytojai kartais daro neįmanomus dalykus, kad užtikrintų studentų kompetencijų tobulėjimą ir apsaugotų jų sveikatą“, – teigia VU MF Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė.

 
Praktikos galimybės neapsiriboja vien Lietuva – studijuojantys VU MF praktinius įgūdžius gali tobulinti užsienio šalyse. Medicinos vientisųjų studijų programos studentai profesinę praktiką gali atlikti Vokietijoje, Izraelyje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose – fakultetas turi sutarčių tinklą su šiose šalyse esančiomis ligoninėmis. Be to, visų studijų programų studentai atlikti tarptautinę praktiką gali pagal „Erasmus“ programą.
 

Norint įgyti praktinių įgūdžių, VU MF rengiamiems būsimiems sveikatos priežiūros specialistams nebūtina vykti į užsienį ar laukti studijų programoje numatyto praktikai skirto laiko. Studentai bet kada gali atlikti savanorišką papildomą praktiką – užtenka pasirašyti dvišalę sutartį su priimančia institucija, įmone ar organizacija.
Žinoma, studijuojant tikrai nebūtina nuolat sėdėti prie vadovėlių ar leisto laiko laboratorijose. VU MF studentai – didžiulės universiteto bendruomenės dalis, todėl jie save realizuoti gali daugybėje neakademinių veiklų – nuo keliolikos sporto šakų (gimnastikos, dziudo ir sambo, fechtavimosi, futbolo, krepšinio, šaudymo, plaukimo ir kt.) iki kultūros ir meno kolektyvų (orkestrai, šokio ir dainų ansambliai, chorai, teatras).  


 
Vienas tarptautiškiausių fakultetų
VU MF – ne tik vienas didžiausių, bet ir vienas tarptautiškiausių universiteto padalinių. Šiuo metu čia studijuoja daugiau nei 500 studentų iš užsienio šalių (Vokietijos, Skandinavijos šalių, Izraelio, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Jemeno ir kt.), kurie sudaro beveik penktadalį fakulteto studentų bendruomenės. Be to, apie 50 studijuojančiųjų kasmet atvyksta pagal tarptautines mainų programas. Iš užsienio atvykę studentai sėkmingai integruojasi ir tampa visaverte fakulteto bendruomenės dalimi.
 
„Džiaugiamės, kad užsieniečius pozityviai priima lietuviai studentai. Būtent jų tarpusavio bendravime ir vyksta tikrieji tarpkultūriniai mainai“, – įsitikinusi L.Kocienė.
Pasinaudoti „Erasmus“ tarptautinių mainų programos galimybėmis, išvykti į užsienį ir įgyti studijų kitų šalių aukštosiose mokyklose patirties taip pat gali ir VU MF studentai iš Lietuvos.
 
Mokslinės veikla ir finansinės paskatos
Mokslinė veikla, tyrimai, atradimai ir galimybė mažais žingsneliais prisidėti prie ateities kūrimo – dar viena pasirinkimų kupina erdvė, kurioje save gali realizuoti VU MF studentai.
Fakultete veikiantis Studentų mokslinės veiklos tinklas (SMVT) jungia 35, platų temų spektrą apimančias, studentų mokslines grupes, o jo veikloje dalyvauja apie 1400 studentų. Kasmet rengiama tinklo konferencija, kurios metu pristatomi ir išrenkami geriausi studentų moksliniai darbai.
Dar viena mokslinės veiklos forma – studijuojančiųjų iniciatyva, dažnai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentais, organizuojamos jungtinės studentų mokyklos.
Moksline veikla susidomėję studentai taip pat gali pretenduoti į Lietuvos mokslo tarybos skelbiamus kvietimus dalyvauti finansuojamose vasaros praktikose arba atlikti tyrimus semestro metu.  
 

„Sėkmės atveju studentas savarankiškai su mokslinio vadovo pagalba įgyvendina tyrimo idėją, nesėkmės atveju įgyja vertingų žinių apie projekto paraiškos rengimą, gauna ekspertų pastabas. Dalyvavimas šiose veiklose dažnai tampa tvirtu pagrindu tolesnei mokslinei veiklai“, – pasakojo VU MF Mokslo, inovacijų ir doktorantūros skyriaus vadovė Laura Sabaliauskienė. 

 
Už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje, aukštus studijų ir akademinius rezultatus, taip pat aktyvią neakademinę veiklą studentai gali tikėtis finansinių paskatų – skatinamųjų ir vardinių stipendijų. Studijuojantieji gali pretenduoti į vieną kartą per metus skiriamas VU MF vardines stipendijas, privačių asmenų įsteigtas vardines stipendijas (Sophie Valentina Ambroza premiją bei Džono ir Idos Valauskų stipendiją), taip pat Lietuvos mokslų akademijos skiriamą Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus vardo stipendiją.
 
Rezidentai išlaikė pandemijos egzaminą
Bakalauro studijas baigę studentai mokslus gali tęsti VU MF magistrantūros studijų programose. Įgijus magistro laipsnį arba baigus vientisąsias studijas galima rinktis vieną iš trijų fakultete vykdomų doktorantūros studijų krypčių: mediciną, visuomenės sveikatą arba odontologiją. Šiuo metu VU MF studijuoja beveik 150 doktorantų – tai vienas didžiausių skaičių universitete.
 
Baigusieji vientisąsias medicinos arba odontologijos programas studijas gali tęsti rezidentūroje. Fakultetas siūlo 63 rezidentūros programas, kuriose nuolat studijuoja apie 800 įvairių specialybių gydytojų rezidentų.
VU MF Podiplominių studijų prodekano profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, COVID-19 pandemijos padariniai neaplenkė ir rezidentūros studijų – atsirado daugiau nuotolinio mokymosi, bendravimą seminaruose teko perkelti į virtualią erdvę.
 
Vis dėlto tai neužkirto kelio nuo rezidentūros studijų neatsiejamam praktiniam mokymuisi. Gydytojai rezidentai itin ekstremaliomis sąlygomis aktyviai dirba ligoninėse ir prisideda prie COVID-19 pasekmių likvidavimo.
V.Kasiulevičius VU MF rengiamais gydytojais rezidentais didžiuojasi ir konstatuoja – pandemijos išbandymą jie išlaikė puikiai.
 

„Daugelis gydytojų rezidentų dirbo pasiaukojamai ir tikrai tebėra viena su pandemija padedančių susitvarkyti atraminių jėgų. Noriu jiems padėkoti už tą milžinišką indėlį. Žinoma, jie susiduria su įtampa ir tokiais išbandymais, kurių turbūt neteko patirti ankstesnėms kartoms. Tikiuosi, kad šis išbandymas gydytojus rezidentus užgrūdins ir jie taps dar geresniais gydytojais“, – įsitikinęs VU MF Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. 

 
Šiuo metu vykdoma keletas svarbių projektų, kurie ateityje turėtų pagerinti gydytojų rezidentų mokymosi sąlygas. Vienas jų – kuriamas simuliacijų centras su specialia įranga, kuri būsimiems gydytojams padės lengviau prisitaikyti realioje aplinkoje. Taip pat vykdomi su gydytojų tobulinimu susiję pakopinių kompetencijų projektai, kuriais numatoma atnaujinti visas rezidentūros programas nuo IT iki kasdieninių komunikacinių sprendimų, apimančių rezidento ir jo vadovo bendravimą.
„Norime harmonizuoti procesą, užtikrinti tolygų mokymą ir padaryti jį efektyvesnį, kad gydytojai rezidentai gautų kuo daugiau klinikinių įgūdžių ir kad kuo greičiau juos galėtų taikyti praktikoje“, – sako V.Kasiulevičius. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

    Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica