Molėtuose dideli pasikeitimai: nuo liepos pirmąsias dienas skaičiuoja rajono sveikatos centras, kuomet funkciniu būdu buvo sujungta vietos ligoninė bei pirminis sveikatos priežiūros centras. Už ką tik įsteigtos įstaigos vairo stojo jaunas šeimos gydytojas Vaidas Mickevičius, iš sostinės sugrįžęs dirbti į gimtąjį miestą. „Esu tik laikinasis vadovas. Vėliau bus rengiamas konkursas nuolatinei pozicijai užimti“, – patikslina pašnekovas.
- Jums savivaldybė patikėjo rimtą uždavinį – sustyguoti ką tik pradėjusios veikti gydymo įstaigos veiklą. Ir kaip gi sekasi – ar jau dirbate stabiliai?
- Mano tikslas – kad įstaiga pradėtų veikti stabiliai. Minėtą uždavinį kaip ir pavyko pasiekti: savaitės pabaigoje galėjome funkcionuoti ir paslaugas teikti įprastu režimu. Šiuo atveju įtakos nemažai turi ir sezoniškumas. Stebime, kad šaltuoju laikotarpiu gydymo įstaigose apsilanko didesnis kiekis pacientų. Tačiau vasarą sergančiųjų srautus paveikia faktas, kad nemažai medikų išeina atostogauti ir tenka priiminėti jų pacientus. Dėl šių priežasčių, nors vasarą pacientų kiekis šiek tiek sumažėja, krūvis išlieka toks pat ar bent jau panašus. Tad atsipūsti galima tik per pietų pertrauką.
- Įvertinus, kad startas geras (pacientų nenuvylėte, paslaugas jie gauna), gal pagalvojate ir apie nuolatinio vadovo konkursą...
- Konkurse neplanuoju dalyvauti. Manau, kad į šią poziciją ateis daugiau patirties turintis vadovas. Kad pavyktų sėkmingai suvaldyti sukurtą didesnę struktūrą, kad viskas įsivažiuotų, imtų veikti be problemų ir tai būtų naudinga tiek pacientams, tiek ir visiems darbuotojams, reikėtų vadovo, kuris jau dabar turi gerokai didesnę valdymo patirtį.
Žmonės skuba ir Vilniuje, skuba ir čia. Tačiau manau, kad, palyginti su Vilniumi, Molėtuose jie yra šiek tiek mažiau konfliktiški. Bendraujame paprasčiau, aršių akibrokštų nepasitaiko.
- Dirbote vienoje didžiųjų sostinės poliklinikų – Šeškinės. Kaip nutiko, kad jaunas specialistas susiviliojo pasiūlymu iš pradžių tik vieną dieną (penktadienį), o paskui ir visą savaitę padirbėti tuomet dar Molėtų PSPC? Ne paslaptis, jauni medikai pirmiausiai žvalgosi į didžiųjų miestų gydymo įstaigas...
- Esu kilęs iš Molėtų. Taip jau susiklostė, kad čia grįžau ir pasilikau dirbti. Jau treji metai. Pas šeimos gydytojus pacientų rajone apsilanko ne mažiau nei Vilniuje. Bet įtampos yra mažiau, atrodo, kad viskas vyksta kur kas laisviau nei sostinėje. Nes kai dar dirbau Vilniuje, mums reikėdavo dalintis darbo kabinetu su kitu šeimos gydytoju. Darbas vykdavo pamainomis: pusę dienos dirbdavo vienas gydytojas, o kitą pusę – kitas. Todėl kildavo įvairiausių nesklandumų: jei ko nors nesuspėji, tuomet reikėdavo ieškoti, kur užbaigti darbus. (Nusijuokia.) Dabartinėje darbovietėje tokių dalykų nepasitaiko. Todėl kol kas Molėtai yra kur kas arčiau širdies. Tiesa, kai čia pradėjau dirbti, galvojau, kad man teks konsultuoti mažiau pacientų, tačiau realybė kitokia. Kadangi prie manęs yra prisirašę daug pacientų (tūkstantis devyni šimtai), per dieną turiu daugiau vizitų, negu dirbdamas Vilniuje.
- Užtat sostinės medikai dažnai skundžia nekantriais, skubančiais bei visko reikalaujančiais ir viskuo nepatenkintais pacientais. Tik pabandyk jam neišrašyti siuntimo pas specialistą! Gal rajono įstaigose dėl to kiek ramiau?
- Nepasakyčiau! Žmonės skuba ir Vilniuje, skuba ir rajone. Tačiau palyginti su Vilniumi, Molėtuose pacientai yra šiek tiek mažiau konfliktiški. Bendraujame paprasčiau, aršių akibrokštų nepasitaiko. Žinoma, kai darbas yra aktyvus, nuolatos kas nors įvyksta. Galiu paminėti vieną įvykį, kuris atsitiko maždaug prieš metus. Pas mus apsilankė jaunas vaikinukas, jam vasaros metu pasidarė bloga ir jis didelę laiko dalį praleido tualete. Mūsų kabinete jam teko ir lašelines statyti, ir vaistus leisti, ir greitosios laukti. Tuo metu jis tikriausiai buvo netekęs daug skysčių. Atsimenu, kad jis pas mus pragulėjo apie pusvalandį, kol atvažiavo greitoji, tada su greitąja jis išvyko į ligoninę. Tokių įvykių pasitaiko daugybė, visų staigiai ir neatsiminsi... O jeigu dar susumuosi situacijas, kurios nutinka kitiems kolegoms bei jų pacientams... Tuomet susibėgame, patikriname pacientui spaudimą, jeigu reikia, užrašome kardiogramą ir stebime situaciją, ar reikia vaistų, ar lašinę pastatyti. Stengiamės reaguoti, kaip įmanoma ramiau, idant išliktume racionalaus mąstymo ir nesukeltume pacientui panikos.
- Periferijoje dirbantys medikai dažnai skundžiasi, kad į jų rankas dažniausiai patenka vyresnio amžiaus pacientai, turintys daug gretutinių ligų. Sakykite, ar dirbdamas rajone kartais nepasijuntate it gydytojas geriatras?
- Aišku, daug kas priklauso ir nuo apylinkės. Jeigu jauna apylinkė bus sostinėje, o seną apylinkę turėsi rajone – tuomet, žinoma. Bet jeigu apylinkė yra išsidėsčiusi tolygiai, pacientų amžiaus skirtumas yra panašus, milžiniško skirtumo nėra.
- Visgi, jums, kaip laikinajam gydymo įstaigos vadovui, turbūt sudėtingiausia užduotis bus suburti, „sucementuoti“ centro kolektyvą ir, esant poreikiui, pritraukti trūkstamų specialistų. Tad dabar turite gerą progą pasakyti jaunam, ką tik studijas baigusiam medikui, kodėl verta rinktis rajoninę gydymo įstaigą...
- Tikrai rekomenduočiau rinktis Molėtus. Įsitvirtinti vos pabaigus studijas rajone nėra sudėtinga, nes, kaip žinia, savivaldybės, įskaitant ir Molėtų, skiria paramą specialistams, yra vykdomos pritraukimo programos, taip pat yra skiriamos ir vienkartinės išmokos, skirtos būtent įsikurti kaip specialistui. Be to, galima gauti paramą šeimai ar būstui. Tad, manau, kad čia pavyks sėkmingai pradėti ir tęsti karjerą. Kadangi esu kilęs iš šio krašto, pasinaudoti išmokomis man nereikėjo, bet kitiems tai gali būti labai pravartu.
Dosjė:
• Gimė 1992 metų rugpjūčio 14 dieną, Molėtuose.
• 2017 metais pabaigė Vilniaus universitetą ir įgijo medicinos gydytojo specialybę.
• 2019 metais pradėjo dirbti medicinos gydytoju UAB „Inmedica“.
• 2020 metais Vilniaus universitete baigė šeimos gydytojo studijas.
• Nuo 2021 metų pradėjo dirbti Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centre.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: