- Jums sa­vi­val­dy­bė pa­ti­kė­jo rim­tą už­da­vi­nį – su­sty­guo­ti ką tik pra­dė­ju­sios veik­ti gy­dy­mo įstai­gos veik­lą. Ir kaip gi se­ka­si – ar jau dir­ba­te sta­bi­liai?
 
- Ma­no tiks­las – kad įstai­ga pra­dė­tų veik­ti sta­bi­liai. Mi­nė­tą už­da­vi­nį kaip ir pa­vy­ko pa­siek­ti: sa­vai­tės pa­bai­go­je ga­lė­jo­me funk­cio­nuo­ti ir pa­slau­gas teik­ti įpras­tu re­ži­mu. Šiuo at­ve­ju įta­kos ne­ma­žai tu­ri ir se­zo­niš­ku­mas. Ste­bi­me, kad šal­tuo­ju lai­ko­tar­piu gy­dy­mo įstai­go­se ap­si­lan­ko di­des­nis kie­kis pa­cien­tų. Ta­čiau va­sa­rą ser­gan­čių­jų srau­tus pa­vei­kia fak­tas, kad ne­ma­žai me­di­kų iš­ei­na atos­to­gau­ti ir ten­ka pri­imi­nė­ti jų pa­cien­tus. Dėl šių prie­žas­čių, nors va­sa­rą pa­cien­tų kie­kis šiek tiek su­ma­žė­ja, krū­vis iš­lie­ka toks pat ar bent jau pa­na­šus. Tad at­si­pūs­ti ga­li­ma tik per pie­tų per­trau­ką.
 
- Įver­ti­nus, kad star­tas ge­ras (pa­cien­tų ne­nu­vy­lė­te, pa­slau­gas jie gau­na), gal pa­gal­vo­ja­te ir apie nuo­la­ti­nio va­do­vo kon­kur­są...
 
- Kon­kur­se ne­pla­nuo­ju da­ly­vau­ti. Ma­nau, kad į šią po­zi­ci­ją at­eis dau­giau pa­tir­ties tu­rin­tis va­do­vas. Kad pa­vyk­tų sėk­min­gai su­val­dy­ti su­kur­tą di­des­nę struk­tū­rą, kad vis­kas įsi­va­žiuo­tų, im­tų veik­ti be pro­ble­mų ir tai bū­tų nau­din­ga tiek pa­cien­tams, tiek ir vi­siems dar­buo­to­jams, rei­kė­tų va­do­vo, ku­ris jau da­bar tu­ri ge­ro­kai di­des­nę val­dy­mo pa­tir­tį.

Žmo­nės sku­ba ir Vil­niu­je, sku­ba ir čia. Ta­čiau ma­nau, kad, pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi, Mo­lė­tuo­se jie yra šiek tiek ma­žiau kon­flik­tiš­ki. Ben­drau­ja­me pa­pras­čiau, ar­šių aki­brokš­tų ne­pa­si­tai­ko.
 
- Dir­bo­te vie­no­je di­džių­jų sos­ti­nės po­li­kli­ni­kų – Šeš­ki­nės. Kaip nu­ti­ko, kad jau­nas spe­cia­lis­tas su­si­vi­lio­jo pa­siū­ly­mu iš pra­džių tik vie­ną die­ną (penk­ta­die­nį), o pas­kui ir vi­są sa­vai­tę pa­dir­bė­ti tuo­met dar Mo­lė­tų PSPC? Ne pa­slap­tis, jau­ni me­di­kai pir­miau­siai žval­go­si į di­džių­jų mies­tų gy­dy­mo įstai­gas...
 
- Esu ki­lęs iš Mo­lė­tų. Taip jau su­si­klos­tė, kad čia grį­žau ir pa­si­li­kau dirb­ti. Jau tre­ji me­tai. Pas šei­mos gy­dy­to­jus pa­cien­tų ra­jo­ne ap­si­lan­ko ne ma­žiau nei Vil­niu­je. Bet įtam­pos yra ma­žiau, at­ro­do, kad vis­kas vyks­ta kur kas lais­viau nei sos­ti­nė­je. Nes kai dar dir­bau Vil­niu­je, mums rei­kė­da­vo da­lin­tis dar­bo ka­bi­ne­tu su ki­tu šei­mos gy­dy­to­ju. Dar­bas vyk­da­vo pa­mai­no­mis: pu­sę die­nos dirb­da­vo vie­nas gy­dy­to­jas, o ki­tą pu­sę – ki­tas. To­dėl kil­da­vo įvai­riau­sių ne­sklan­du­mų: jei ko nors ne­su­spė­ji, tuo­met rei­kė­da­vo ieš­ko­ti, kur už­baig­ti dar­bus. (Nu­si­juo­kia.) Da­bar­ti­nė­je dar­bo­vie­tė­je to­kių da­ly­kų ne­pa­si­tai­ko. To­dėl kol kas Mo­lė­tai yra kur kas ar­čiau šir­dies. Tie­sa, kai čia pra­dė­jau dirb­ti, gal­vo­jau, kad man teks kon­sul­tuo­ti ma­žiau pa­cien­tų, ta­čiau re­a­ly­bė ki­to­kia. Ka­dan­gi prie ma­nęs yra pri­si­ra­šę daug pa­cien­tų (tūks­tan­tis de­vy­ni šim­tai), per die­ną tu­riu dau­giau vi­zi­tų, ne­gu dirb­da­mas Vil­niu­je.
 
- Už­tat sos­ti­nės me­di­kai daž­nai skun­džia ne­kan­triais, sku­ban­čiais bei vis­ko rei­ka­lau­jan­čiais ir vis­kuo ne­pa­ten­kin­tais pa­cien­tais. Tik pa­ban­dyk jam ne­iš­ra­šy­ti siun­ti­mo pas spe­cia­lis­tą! Gal ra­jo­no įstai­go­se dėl to kiek ra­miau?
 
- Ne­pa­sa­ky­čiau! Žmo­nės sku­ba ir Vil­niu­je, sku­ba ir ra­jo­ne. Ta­čiau pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi, Mo­lė­tuo­se pa­cien­tai yra šiek tiek ma­žiau kon­flik­tiš­ki. Ben­drau­ja­me pa­pras­čiau, ar­šių aki­brokš­tų ne­pa­si­tai­ko. Ži­no­ma, kai dar­bas yra ak­ty­vus, nuo­la­tos kas nors įvyks­ta. Ga­liu pa­mi­nė­ti vie­ną įvy­kį, ku­ris at­si­ti­ko maž­daug prieš me­tus. Pas mus ap­si­lan­kė jau­nas vai­ki­nu­kas, jam va­sa­ros me­tu pa­si­da­rė blo­ga ir jis di­de­lę lai­ko da­lį pra­lei­do tu­a­le­te. Mū­sų ka­bi­ne­te jam te­ko ir la­še­li­nes sta­ty­ti, ir vais­tus leis­ti, ir grei­to­sios lauk­ti. Tuo me­tu jis tik­riau­siai bu­vo ne­te­kęs daug skys­čių. At­si­me­nu, kad jis pas mus pra­gu­lė­jo apie pus­va­lan­dį, kol at­va­žia­vo grei­to­ji, ta­da su grei­tą­ja jis iš­vy­ko į li­go­ni­nę. To­kių įvy­kių pa­si­tai­ko dau­gy­bė, vi­sų stai­giai ir ne­at­si­min­si... O jei­gu dar su­su­muo­si si­tu­a­ci­jas, ku­rios nu­tin­ka ki­tiems ko­le­goms bei jų pa­cien­tams... Tuo­met su­si­bė­ga­me, pa­tik­ri­na­me pa­cien­tui spau­di­mą, jei­gu rei­kia, už­ra­šo­me kar­diog­ra­mą ir ste­bi­me si­tu­a­ci­ją, ar rei­kia vais­tų, ar la­ši­nę pa­sta­ty­ti. Sten­gia­mės re­a­guo­ti, kaip įma­no­ma ra­miau, idant iš­lik­tu­me ra­cio­na­laus mąs­ty­mo ir ne­su­kel­tu­me pa­cien­tui pa­ni­kos.
 
- Pe­ri­fe­ri­jo­je dir­ban­tys me­di­kai daž­nai skun­džia­si, kad į jų ran­kas daž­niau­siai pa­ten­ka vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tai, tu­rin­tys daug gre­tu­ti­nių li­gų. Sa­ky­ki­te, ar dirb­da­mas ra­jo­ne kar­tais ne­pa­si­jun­ta­te it gy­dy­to­jas ge­riat­ras?
 
- Aiš­ku, daug kas pri­klau­so ir nuo apy­lin­kės. Jei­gu jau­na apy­lin­kė bus sos­ti­nė­je, o se­ną apy­lin­kę tu­rė­si ra­jo­ne – tuo­met, ži­no­ma. Bet jei­gu apy­lin­kė yra iš­si­dės­čiu­si to­ly­giai, pa­cien­tų am­žiaus skir­tu­mas yra pa­na­šus, mil­ži­niš­ko skir­tu­mo nė­ra.
 
- Vis­gi, jums, kaip lai­ki­na­jam gy­dy­mo įstai­gos va­do­vui, tur­būt su­dė­tin­giau­sia už­duo­tis bus su­bur­ti, „su­ce­men­tuo­ti“ cen­tro ko­lek­ty­vą ir, esant po­rei­kiui, pri­trauk­ti trūks­ta­mų spe­cia­lis­tų. Tad da­bar tu­ri­te ge­rą pro­gą pa­sa­ky­ti jau­nam, ką tik stu­di­jas bai­gu­siam me­di­kui, ko­dėl ver­ta rink­tis ra­jo­ni­nę gy­dy­mo įstai­gą...
 
- Tik­rai re­ko­men­duo­čiau rink­tis Mo­lė­tus. Įsi­tvir­tin­ti vos pa­bai­gus stu­di­jas ra­jo­ne nė­ra su­dė­tin­ga, nes, kaip ži­nia, sa­vi­val­dy­bės, įskai­tant ir Mo­lė­tų, ski­ria pa­ra­mą spe­cia­lis­tams, yra vyk­do­mos pri­trau­ki­mo pro­gra­mos, taip pat yra ski­ria­mos ir vien­kar­ti­nės iš­mo­kos, skir­tos bū­tent įsi­kur­ti kaip spe­cia­lis­tui. Be to, ga­li­ma gau­ti pa­ra­mą šei­mai ar būs­tui. Tad, ma­nau, kad čia pa­vyks sėk­min­gai pra­dė­ti ir tęs­ti kar­je­rą. Ka­dan­gi esu ki­lęs iš šio kraš­to, pa­si­nau­do­ti iš­mo­ko­mis man ne­rei­kė­jo, bet ki­tiems tai ga­li bū­ti la­bai pra­var­tu.  

---

Dosjė:
 
• Gi­mė 1992 me­tų rug­pjū­čio 14 die­ną, Mo­lė­tuo­se.
 
• 2017 me­tais pa­bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­tą ir įgi­jo me­di­ci­nos gy­dy­to­jo spe­cia­ly­bę.
 
• 2019 me­tais pra­dė­jo dirb­ti me­di­ci­nos gy­dy­to­ju  UAB „In­me­di­ca“.

• 2020 me­tais Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gė šei­mos gy­dy­to­jo stu­di­jas.
 
• Nuo 2021 me­tų pra­dė­jo dirb­ti Mo­lė­tų r. pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!