- Kokias pasekmes dėl karantino jaučia rajonai?
- Jau praėjo pusantro mėnesio, kaip tęsiasi karantinas. Panašiai kaip su liga: jei laiku negauni vaistų ar injekcijų, ji gilėja ir gydymas kainuoja brangiau.
Bijau, kad taip neatsitiktų ir su ekonomika. Mūsų savivaldybėje turėjo pradėti veiklą didžiulė gamykla už šimtą aštuoniasdešimt milijonų eurų. To padaryti negalime, nes derintojai yra Vokietijos specialistai, kuriems atvykus reikia karantinuotis mažiausiai dvi savaites. Nors jie galėtų dirbti uždaroje zonoje ir paleisti įrengimus. Bet šiandien investuotojui reikia mokėti paskolas, didžiules palūkanas, o veikla nepradėta. Vėliau tai gali turėti dar didesnių pasekmių.
Kadangi esame pasienio rajonas, ne kartą sakiau, jog būtų logiška Baltijos šalims atsiverti sienas. Latvija sienų neuždariusi, nors irgi yra karantinas, tik jis ne toks griežtas. Akmenės rajone yra nemažai žmonių, kurie užsiregistravę darbo biržosj, jiems mokamos pašalpos, nors visai šalia – vos už dvidešimties kilometrų – turėjo darbus. Maždaug šešiasdešimt darbuotojų neturi galimybių vykti į darbą, tiksliau, išvykti dabar jau galėtų, bet sugrįžę turėtų karantinuotis.
Atsimenu, iš pradžių Latvijos verslo įmonė netgi siūlė, tegul tos moterys atvyksta prie sienos, mes jas nuo ten pasiimtume. Sakome, tikrai niekuo negalime padėti. Galų gale yra taisyklės, nesvarbu, iš kokios šalies atvykai, ar iš Didžiosios Britanijos ar iš Latvijos, – turi karantinuotis ir viskas.
Žmonės iškrenta iš darbo rinkos, o kai kurie gal ir pripranta, kai pamato, jog nedarbo pašalpa netgi didesnė už atlyginimą. Taigi, karantinas gali turėti įvairių pasekmių.
 
- Buvote vienas tų merų, kuris pranašiškai kalbėjo, gerai, kad rajonuose neįvyko gydymo įstaigų tinklo pertvarka. Dabar siaučiant koronavirusui kurgi reikėtų dėti visus sergančiuosius?
- Prisiminus įvykius Ukmergėje ir kituose rajonuose, ministras gal netgi būtų pradėjęs trinti rankomis: štai, žiūrėkite, kaip rajono ligoninės nesusitvarko ir iš jų nėra jokios naudos. Bet įvykiai didžiosiose ligoninėse Panevėžyje, Klaipėdoje parodo, kad ir ten esama problemų. Kartu koordinuojant veiklą galima turėti pakankamai gerų rezultatų, ką parodė Šiaulių apskrities sveikatos įstaigos. Ko gero, esame vieninteliai iš mažų savivaldybių Šiaulių apskrityje, kurie įsteigėme karščiavimo kliniką. Vien dėl to, jog buvo puikus ligoninės bendradarbiavimas su mūsų pirminės sveikatos priežiūros centru. Bendromis jėgomis per ne pilną savaitę ir rentgeną perkėlėme, ir pagal visus reikalavimus įrengėme atskiras patalpas.
Turint dvi didžiules socialines įstaigas – pensionatą ir socialinių paslaugų centrą, maždaug trijų šimtų socialinių darbuotojų patikrą (testavimus) atliekame savo jėgomis. Testuojame ir medikus. Rajono ligoninėse visgi labiausiai – beveik devyniasdešimt procentų – užpildyti slaugos skyriai. Kartais lovų reikia ir papildomai. Ir ta žmonių grupė, kuri yra labiausiai pažeidžiama, priklausanti rizikos grupei, mažosiose ligoninėse yra pakankamai išsaugota.
Manau, kad rajoninių ligoninių tinklas su optimaliu valdymu ir optimalia struktūra turėtų išlikti. Kiek žinau, visuomenės sveikatos centras buvo atvykęs patikrinti visas ligonines ir nustebo dėl Akmenės saugumo bei tvarkos lygio. Galvoju ir ateityje galima kurti tokius centrus, koncentruoti vaikų, infekcinių ligų klinikas, geriatrijos paslaugas. Kodėl viskas turi būti Vilniuje? Rajone irgi gali būti pakankamai gera, stipri ligoninė, jeigu ten yra tvarka, geras vadovas, normalus savivaldybės požiūris.
 
- Ar jau parengėte planą dėl planinių paslaugų atnaujinimo?
- Kalbame su įstaigų vadovais. Aišku, jie vadovausis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytomis taisyklėmis.
Pagrindinis žmonių klausimų, kada jie turės galimybę gyvai konsultuotis su gydytojais. Net ir pratęsus karantiną, šią problemą reikėtų spręsti skubiai, kadangi tam tikrų ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, paūmėjimas tikrai jaučiamas. Šioje vietoje ypatingas statusas tenka šeimos gydytojams. Juk nebūtina kiekvieną kartą dėl recepto pratęsimo stovėti prie gydytojo durų, daug ką galima sutvarkyti ir telefonu, nuotoliniu būdu. Man visada buvo keista, kodėl turiu atvykti pas šeimos gydytoją, tada gavęs siuntimą eiti pasidaryti kraujo tyrimą ir dėl jo rezultatų vėl sugrįžti į gydytojo kabinetą. Kodėl šeimos gydytojas negali iš karto paskambinti į laboratoriją arba siuntimą išrašyti elektroniniu būdu. Kam reikalingas tas kontaktas, sėdėjimas eilėse? Kai kurių dalykų po karantino tikrai turime atsisakyti. Krizė – tai baimė ir galimybės. Šiuo atveju visi bijome ir ligos, ir ekonominės krizės. Bet, kita vertus, pamatėme tam tikrų švietimo, verslo galimybių. Tad reikia pasiimti pozityvius ir reikalingus dalykus, pavyzdžiui, higienos normas. Man atrodo, šį pavasarį susirgimų gripu buvo kaip niekad mažai.
Džiaugiuosi, kad bent jau yra daromi pirmieji žingsniai karantinui švelninti. Priėmėme sprendimą, kad vaikų žaidimo aikštelėse galima būti tik šeimos nariams ir tik po du. Buvo duota užduotis kiekvieną savaitę šiuos įrenginius, suoliukus dezinfekuoti. Žmonės irgi turi saugotis. Aš pajuokavau, parašiau premjero patarėjui Giedriui Surpliui, kai jis įdėjo nuotrauką su kauke. Sakau, jei šiandien atšauksite reikalavimą, o kiek žinau, Lenkijoje jis nėra privalomas, turbūt šios kaukės atpigtų trečdaliu.

---

 
Dosjė
Vitalijus Mitrofanovas gimė 1971 m. gegužės 1 d., Ramučių km.  Akmenės r.
1993 m. su pagyrimu baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
2006 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete apgynė magistro darbą „Visuomenės sutartis kaip valstybės atsiradimo pagrindas“, įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Darbinė veikla:
1993 m. iki 1996 m. individualios įmonės savininkas, 1995 m. iki 1999 m. AB „Naujasis kalcitas“ autotransporto mechanikas, 1999 m. iki 2006 m. AB „Naujasis kalcitas“ autotransporto tarnybos vadovas,
2006 m. iki 2007m. Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas sporto klausimais, 2007 m. iki 2008 m. Akmenės rajono savivaldybės mero patarėjas, nuo 2008 m. – Akmenės rajono savivaldybės meras.