„Tai – puiki proga Europos sveikatos sistemos vadovams pristatyti mūsų šalį ir išgirsti jų patirtį“, - taip apie simbolinėje sostinės vietoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, surengtą tarptautinę konferenciją „ES sveikatos priežiūra: nuo iššūkių prie galimybių“ kalbėjo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai, pastarąjį renginį organizavę drauge su kolegomis iš Europos gydytojų vadovų sąjungos. Čia sugūžėjo daugiau nei šimtas sveikatos priežiūros įstaigų atstovų iš Europos ir Lietuvos, o konferenciją vainikavo itin įdomi diskusija, kurios metu aptartos didžiausios sveikatos apsaugos sistemos piktžaizdės.
Geras vadovas – pagrindinis elementas
Kaip sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, VšĮ Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras, ši konferencija – vienas didžiausių sveikatos sistemos įvykių Lietuvoje per pastaruosius metus.
„Mums garbė, jog pas mus atvyko, tikrąja žodžio prasme, Europos gydytojų vadovų elitas, profesionalai – esamas ir buvęs Europos gydytojų vadovų sąjungos prezidentai, viceprezidentas, asmenys, turintys didžiulę patirtį asmens sveikatos sistemos priežiūroje, vadovaujantys ligoninių grupėms, dirbantys Europos komisijoje sveikatos priežiūros srityje. Jų perduodama patirtis mums labai svarbi ir reikalinga. Ir ši konferencija – tik pradžia. Įsipareigojame organizuoti ir daugiau tokių konferencijų. Žinoma, stengsimės įtraukti ir politikus, kurie priima sprendimus, ir kviestis ekspertus iš viso pasaulio. Svarbu paminėti, kad Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga yra Europos ligoninių vadovų sąjungos narė, aš esu išrinktas į šios organizacijos Vykdomąjį komitetą ir neseniai kartu su naujuoju Europos gydytojų vadovų sąjungos prezidentu buvo paruošta programa iki 2022 metų, kuomet bus pristatomos kiekvienos šalies sveikatos sistemos ir joje esančios problemos bei gerosios praktikos”, - sako K.Štaras.
Pasak renginyje dalyvavusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vadovai yra vienas pagrindinių sėkmingos sveikatos apsaugos sistemos veikimo elementų.
„Be gerų vadovų, net ir su pačiais geriausiais politikais ar planuotojais jokia sistema negali tinkamai funkcionuoti. Steigėjų, vadovų ar aukščiausio lygio vadybininkų gerai sustyguotas veikimo mechanizmas įstaigos darbą gali pagerinti arba sutvarkyti. Jei šie mechanizmai yra nesuderinti, bet koks progresas yra pasmerktas. Kiekvieno vadovo varomoji jėga turėtų būti ne postas, ne pozicija, bet noras daryti gera pacientų labui“, - renginyje kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Konferencijoje buvo daug kalbėta apie Europos sveikatos priežiūros sistemą ir modernių technologijų taikymą medicinoje bei jų atveriamas galimybes. Anot ministro, technologijų srityje yra žengtas didelis žingsnis į priekį.
„Prisimenu pirmus vizitus į gydymo įstaigas. Kai kurių gydytojų ir net vadovų reakcija dėl elektroninių receptų išrašymo būdavo tokia: „Mes ne geniai – klaviatūra nekalsime“. Dabar devyniasdešimt du procentai kompensuojamųjų vaistų jau išrašoma per elektroninę sveikatą“, - pristatydamas pranešimą akcentavo ministras.
A.Veryga daug kalbėjo apie tai, kokia turėtų būti asmens sveikatos priežiūros įstaiga šiandien ir kokia yra bendra sistemos ateities vizija.
„Girdėjote mano pasakymus viešumoje apie ligoninių reformą. Tinkamas laikas tokiam darbui, manau, yra praėjęs. To laiku nepadarėme ir aš prisiimu dalį atsakomybės. Neužtenka tik ministro, neužtenka tik aukščiausio lygio politikų, bendruomenė turi susitelkti. Kas laukia artimiausioje ateityje? Tikiuosi, kad mums pavyks pakeisti įstaigų turto valdymo formą ir atsiliepti į nuolatinį reikalavimą labiau realistine kaina mokėti už paslaugas, tai yra įskaičiuoti turto amortizaciją, nusidėvėjimą į paslaugos kainą. Tikiuosi, kad Seimas nesusvyruos priimdamas Žalos be kaltės modelį ir nustosime slėpti gydytojų klaidas, priešingai, pradėsime iš jų mokytis, kaip daro civilizuotas pasaulis. Viliuosi, kad greitai turėsime mobilią sveikatos platformą patogesnę pacientams, kad vaistus per nuotolinę vaistinę sugebėsime ne tik atvežti, bet atskraidinsime per valandą su
dronu į nuotoliausią Lietuvos kampelį ir nebereikės niekam niekur važinėti. Tai jau leidžia techninės galimybės. Ir, be abejo, tikiuosi, kad turėsime adekvatų atlygį bei galėsime išlaikyti sveikatos sistemos darbuotojus čia, Lietuvoje, nes, be jų, sistema negali funkcionuoti, kad ir kokį gerą robotą ar ministrą turėtumėme“, - kalbėjo ministras.
Diskusijos metu pasidalinta gerąja užsienio šalių, kurių sveikatos apsaugos sistemos taip pat susiduria su iššūkiais, patirtimi.
Lygina su automobilio vairuotoju
Konferencijoje apsilankęs Europos ligoninių vadovų asociacijos (EAHM) prezidentas Phillipe Blua tikina, kad Prancūzijoje itin rimta problema – ilgos pacientų eilės skubios pagalbos skyriuje. Tai susiję su šeimos gydytojų stygiumi. Tam tikrose Prancūzijos dalyse sudėtinga jų rasti, nes medikai linkę pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose miestuose, arčiau jūros arba kituose vaizdinguose šalies kampeliuose. Todėl vizito pas šeimos gydytoją negaunantys pacientai renkasi skubios pagalbos skyrių. Prezidentas pasakojo, kad šiai problemai spręsti naudojama programa, nuspėjanti būsimą pacientų skaičių.
„Mano šalyje stengiamės smulkesnes ligonines aprūpinti paprastesne įranga. Siekiame, kad Prancūzijoje būtų dvi didelės ligoninės, kurios turėtų visą moderniausią įrangą, o mažesnės su jomis palaikyti glaudų kontaktą. Mažose ligoninėse galėtų būti gydomi ambulatoriniai ligoniai, o prireikus rimtesnio gydymo jie operatyviai būtų perkeliami į vieną didžiųjų ligoninių“, - sako EAHM prezidentas Phillipe Blua.
Kalbėdamas apie pertvarkos naudą P.Blua gydytoją lygina su automobilio vairuotoju. „Esi geras vairuotojas tik tada, jeigu vairuoji automobilį kasdien. Jeigu nevažinėji, prarandi įgūdžius. Tas pats galioja medicinai. Jeigu su problema susiduri tik kartą per metus, tu nemoki su ja tvarkytis. Vis dėlto prieš tokią reorganizaciją Prancūzijoje mūru stoja vietiniai politikai, kurie nenori prarasti svarbių ligoninių“, - sako P.Blua.
Prancūzas atkreipia dėmesį, kad sklandžios komunikacijos dabartis yra ne kompiuteriai, o išmaniosios planšetės ir telefonai. Todėl jo šalyje ligoninės vis daugiau investuoja į pastaruosius prietaisus ir pamažu atsisako kompiuterių. Be to, P.Blua siūlo įdiegti socialinio tinklo principu veikiančią paciento ligos istoriją. Čia nusiskundimus dėl sveikatos gali įrašyti ne tik pacientas, bet pastebėjimais dalijasi ir jo artimieji. Tokiu būdu apie smulkesnius negalavimus užfiksuojama informacija, kuri ateityje gali tapti vertinga gydytojui.
P.Blua pastebi, kad ateityje didės dirbtinio intelekto vaidmuo medicinoje. Gydytojas bus mažiau atsakingas už diagnozę ir receptų skyrimą, tačiau, jo nuomone, žmogus niekada nebus visiškai išstumtas iš gydymo proceso: „Gydytojui ir toliau priklausys sprendimo teisė. Kompiuteris apskaičiuos tikimybes ir pateiks rekomendacijas, tačiau jis atliks tik patarėjo vaidmenį. Svarbius sprendimus vis tiek priims žmonės.“
Telemedicinos pagalba
Pasak buvusio EAHM asociacijos prezidento Gerry O‘Dwyer, ateities ligoninėje pacientas bus gydomas kaip įmanoma arčiau namų.
„Ryšys su pacientu palaikomas telemedicinos pagalba. Nuotoliniu būdu bus stebima jo būklė bei teikiamos ne tik pavienių specialistų, bet ir vienoje vietoje dirbančių daugiadisciplininių komandų konsultacijos“, - sakė buvęs EAHM prezidentas, ligoninių grupės South/Southwest Airijoje vadovas.
Tačiau specialistas tikina nemanantis, kad bus prarastas asmeninis gydytojo ir paciento ryšys. Naujausios technologijos, anot G. O‘Dwyer, visų pirma reikalingos diagnostikai pagreitinti ir palengvinti, jos neeliminuoja asmeninės gydytojo prieigos. Specialistas prisimena, kad prieš du dešimtmečius nedažna ligoninė turėjo kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso aparatus, o dabar jie tampa būtinybe. Be to, technikos pažangos panaudojimui būtinas ligoninių bendravimas su verslo kompanijomis bei tyrėjais.
G.O‘Dwyer pasakoja, kad siekiamybe Airijoje tampa dviejų didelių traumų centrų įkūrimas. Dvi ligoninės – šešiems milijonams šalies gyventojų. Šiuose centruose būtų visa prieinama moderniausia įranga. Juose atliekamos neurochirurgijos, širdies, akių ir kitos sudėtingos operacijos. Norima, kad visų sričių specialistai dirbtų viename centre, o juose esanti medicininė įranga būtų naudojama kiaurą parą. Vienoje vietoje dirbantys specialistai nuolatos turėdami pacientų įgytų ir neprarastų kasdien pritaikomų įgūdžių. Ligoninių vadovas priduria, kad medicininė įranga privalo būti ne tik intensyviai naudojama. Ją derėtų ir nuolat atnaujinti. Aparatai, pasak jo, turėtų būti keičiami ne kas dešimt penkiolika, o, kaip įprasta, kas ketverius penkerius metus.
G.O‘Dwyer manymu, svarbiausia vietą sveikatos apsaugos sistemoje vis dar užima šeimos gydytojas, nes jis pacientą pažįsta geriau nei bet kas kitas. Specialistas pabrėžia informacijos apie pacientą svarbą.
Būtina užtikrinti, kad gydytojas turėtų galimybę tinkamai susipažinti su paciento ligos istorija. Airis iš kišenės išsitraukia USB atmintuką: „Jame saugoma visa mano ligos istorija. Aš jį visur nešiojuosi. Atsivežiau ir į Vilnių. Jeigu man kas nors nutiktų, vietiniai gydytojai jo pagalba gebėtų manimi tinkamai pasirūpinti.“
Gydytojų migracijos problemą pastebintis specialistas neprieštarauja gydytojų judėjimui Europos ribose, tačiau mano, kad yra neteisinga, kai medikai, į kurių išsilavinimą investavo Europos valstybės, nusprendžia palikti žemyną. Mokslus baigiantys gydytojai turėtų įsipareigoti dirbti arba savo šalyje, arba bent jau kitoje Europos valstybėje. G.O‘Dwyer mano, kad atėjo laikas šia tema pradėti diskusiją, kuri vestų prie atitinkamų sprendimų priėmimo.
Jo žodžiais tariant, per artimiausius dešimt penkiolika metų sveikatos apsaugoje bus plačiai naudojami
dronai. Jau dabar atokiose Britų Kolumbijos (Kanada) gyvenvietėse pastarieji naudojami aprūpinant gyventojus medicinine pagalba.
Tiesa, specialistą iš Airijos itin neramina „Brexit“ proceso eiga kaimyninėje Jungtinėje Karalystėje: „Per savo darbo laiką turėjome nepaprastai didelį bendradarbiavimą, buvo pasiekta daugybė naujovių, keistasi idėjomis. Todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos sukurs nemažai iššūkių. Man be galo apmaudu. Europos sveikatos apsaugos sistema praranda labai svarbų partnerį.“
„Būtina suteikti didesnę paramą sveikatos priežiūros vadovams, nes šiuo metu jie nėra pakankamai vertinami. Visiems puikiai žinoma, kad ne vienoje ES šalyje sveikatos priežiūros vadovai vis dar nėra pripažįstami, kaip atskiros profesijos atstovai“, - įžvalgomis dalijosi Atėnų visuotinės ligoninės „Elpis“ vadovė, nuo 2014 m. lapkričio mėnesio žurnalo „Health Review“ vyriausioji redaktorė Georgia Oikonomopoulou.
Efektyvesnių ligoninių valdymo būdų ieškanti Atėnų visuotinės ligoninės „Elpis“ vadovė ir žurnalo „Health Review“ vyriausioji redaktorė Georgia Oikonomopoulou dalinosi įžvalgomis, kaip būtų galima sumažinti netikslingą lėšų panaudojimą. Graikės teigimu, derėtų sumažinti mažai naudos suteikiančių medicininių intervencijų skaičių bei siekti išvengti „perteklinių diagnozių“, kai nustatomos ligos, kurių simptomai pasireikštų vėliau, negu numatoma žmogaus gyvenimo trukmė. G.Oikonomopoulou skaičiuoja, kad penktadalis sveikatos reikalams išleidžiamų lėšų galėtų būti panaudojamos tikslingiau. Be to, specialistės nuomone, būtina suteikti didesnę paramą sveikatos priežiūros vadovams, nes šiuo metu jie nėra pakankamai vertinami. Visiems puikiai žinoma, kad ne vienoje ES šalyje sveikatos priežiūros vadovai vis dar nėra pripažįstami kaip atskiros profesijos atstovai. G.Oikonomopoulou tikina, kad tinkamas sveikatos vadovų darbo įvertinimas, jų idėjų įgyvendinimas leistų ženkliai optimizuoti ligoninių darbą.
Svarbu
Konferencijoje pranešimą skaitęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) direktorius Gintaras Valinčius pristatė dalyviams paskutiniaisiais metais padarytus Lietuvos mokslininkų atradimus. Virginijus Šikšnys atrado vadinamąsias „genų žirkles“, t.y. būdą, kaip galima tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį. Kartu G.Valinčius pažymėjo, kad genų korekcijos tyrimai draudžiami JAV ir Kanadoje, tačiau sėkmingai plėtojami Europoje ir Lietuvoje. Paminėtas ir Europos mokslo tarybos dotaciją gavęs mokslininkas Saulius Klimašauskas, užsiimantis DNR ir ją supančių baltymų modifikacijos tyrimais. Įspūdingo tarptautinio įvertinimo sulaukė ir neurobiologė Urtė Neniškytė. Ji šiemet Paryžiuje buvo įvertinta Tarptautiniu kylančių talentų laureatės apdovanojimu. Pripažinimo užsienyje prieš mėnesį sulaukė ir kita VU GMC dirbanti mokslininkė Milda Alksnė. Ji siekia sukurti dirbtinį kaulinio audinio transplantą, kuris padėtų atkurti kaulinio audinio pažeidimus žmogaus organizme. Stipendija M.Alksnę apdovanojo „L’Oréal Baltic“ tarptautinė programa „Moterims moksle“.
Apie EAHM
EAHM – ne pelno siekianti, nepolitinė organizacija, jungianti nacionalines ir regionines ligoninių ir sveikatos priežiūros vadovų organizacijas. Tarp nuo 1970 m. veikiančios organizacijos narių yra 18 Europos valstybių institucijų, kurios atstovauja 16 tūkstančių asmenų.
Komentarai
Ar konferencija įstaigų vadovams buvo naudinga?
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius:
- Pranešimai labai stiprūs. Itin įdomu buvo klausytis ministro, kuris ne tik išsakė kritiką, bet ir nurodė aiškią strategiją bei reformos, kurią vykdome sveikatos sistemoje, tikslus. Buvo įdomu sužinoti, kokius apčiuopiamus rezultatus šiuo metu duoda minėta reforma. Jie parodė, kad esame teisingame kelyje ir visos priemonės, kurios šiandien įgyvendinamos, duoda teigiamą rezultatą, tik galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi. Įdomūs ir užsienio atstovų pranešimai. Ypač emocingas Airijos Korko universiteto centro vadovo pranešimas - istorinės įžvalgos ir išgąstis dėl galimo kietojo „Brexit“ scenarijaus. Bet pirmiausia įspūdį padarė susižavėjimas mūsų pasiekimais reaguojant į Gyvybės mokslų centro direktoriaus pranešimą, kas yra sukurta pas mus per trumpą laiką ir kaip toli esame pažengę bei kokie mūsų tarptautiniai laimėjimai.
Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas:
- Visi suprantame, kad technologijos žengia į priekį. Jos yra ateitis, palengvinančios darbą tiek administracine prasme, tiek gydytojams ir slaugytojams, visam medicinos personalui. Vienos šalys tai daro greičiau, kitos - lėčiau, kas vėlgi priklauso nuo finansinių resursų. Man patiko ministro pranešimas, biotechnologijos mokslų institucijos atstovo pasisakymai. Tai parodo visai kitokį mūsų veidą mokslo prasme, kiek Lietuva yra pažangi mokslo kryptyje ir kiek galima didžiuotis mokslininkų, atradėjų, kurie yra pasaulinio lygio, pasiekimais. Iš užsieniečių galime pasimokyti drąsos neužsisklęsti savyje, ieškoti sprendimo būdų, kaip sveikatos sistemą galų gale sutvarkyti. Ministrui linkėčiau toliau tęsti darbą, nenuleisti rankų ir visgi ieškoti sveikatos sistemos pertvarkymo, optimizavimo būdų.
LGVS Valdybos pirmininkė, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė:
- Lietuvoje tokia konferencija yra organizuojama pirmą kartą. Mes ir patys dalinamės gerąja patirtimi. Labai gražiai profesorius Gintaras Valinčius pristatė Lietuvos pasiekimus, esančius labai arti medicinos ir turinčius įtakos medicinos pramonei bei pacientų gydymui. Taip pat iš užsieniečių išgirdome, kokia turėtų būti ligoninių ateitis. Matome, kad tikrai turėsime keistis. Tai bus didžiausias iššūkis įstaigų vadovams. Jie turės pertvarkyti įstaigas ir kolektyvus. Jau dabar matome, kokia kryptimi juda pasaulis, kokios technologijos atsiranda, vyrauja kitoks požiūris į pacientą, kas mums irgi svarbu. Vadovui didžiausi iššūkiai – išlaikyti kolektyvą, sutelkti geriausius specialistus. Praėjus kelioms dienoms po Medicinos fakulteto absolventų išleistuvių apklausos rodo, kad apie pusė baigusiųjų studijas planuoja išvažiuoti, kas mūsų šaliai yra labai didelis iššūkis.
LGVS tarybos pirmininkas, Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus:
- Džiugu, kad suvažiavo Europos gydytojų vadovų sąjungos viršūnė, esamas ir buvęs prezidentas, specialistai, atsakingi už kitų šalių gydymo įstaigų finansus. Tai – puiki proga pristatyti mūsų šalį Europos sveikatos sistemos vadybininkų elitui. Kita vertus, malonu pasidalinti ir mūsų šalies patirtimi. Sveikatos apsaugos sistema turi prisiderinti prie esamų paciento poreikių ir dirbti visuomenės labui. Mūsų tikslas - kad kuo daugiau vadovų, sveikatos apsaugos sistemos dalyvių, nuo kurių daug kas priklauso, sužinotų, jog pertvarkos Europoje vyksta, ir mes – ne išimtis. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais tenka susidurti, – augantis žmonių sergamumas, didėjantis ilgaamžiškumas ir medikų lūkesčiai gauti orų atlyginimą už tikrai sunkų bei atsakingą darbą. Jeigu ateini vadovauti gydymo įstaigai, neišvengiamai susidursi su šiais iššūkiais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: