- Per pandemiją kaip nors pakito ugniagesių gelbėtojų iškvietimų pobūdis?
- Atvirai sakant, manėme, jog kils daugiau gaisrų namuose, butuose. Tačiau panašu, kad vilniečiai gana drausmingi gyventojai. Tiesa, pasikeitė mūsų reagavimas į iškvietimus. Sulaukę skambučio, jog sudužo termometras ir išsiliejo gyvsidabris, įtardavome, kad grėsmę kelia ne tik išsiliejusi medžiaga, bet galima įtarti ir koronavirusą, tad dar labiau saugodavomės patys. 
Kartais klaidingai manoma, jog ugniagesiai gelbėtojai tik gaisrus gesina ir skenduolių ieško. O tiesa ta, kad gelbėjame visus, kam reikalinga pagalba. Kartais tenka ir žmogų, stovintį ant namo stogo ar tilto atbrailos, nuo savižudybės atkalbėti. Padedame ir pasienio ruože tvorą ar palapines migrantams statyti. Tad mūsų darbo funkcijos yra kur kas platesnės, nei galima įsivaizduoti.
 
- Kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis operatyvinėmis tarnybomis?
- Santykis su kolegomis iš kitų operatyvinių tarnybų yra tvarus. Stengiamės vieni kitus palaikyti. Tarkime, jeigu policijos pareigūnai pirmi pastebi gaisrą, įlekia rizikuodami gyvybėmis gelbėti žmonių, visuomet juos įvertiname, dėkojame, apdovanojame.
Kai žmogų ištinka nelaimė, jam neturi rūpėti, kuri tarnyba pirma suteiks pagalbą, todėl su kolegomis nekonkuruojame, tiesiog stengiamės padėti žmogui visomis įmanomomis priemonėmis.
Bendradarbiaujame, dirbame ir net įvairias pratybas, mokymus organizuojame ne tik su Lietuvos operatyviosiomis tarnybomis, bet ir su užsienio kolegomis. Iki pandemijos neretai organizuodavome bendrus mokymus su Vokietijos ugniagesiais gelbėtojais, latviais, lenkais. Pandemijos metu pratybos su užsienio kolegomis kiek sustojusios, tačiau ryšius palaikome nuolat.
 
- Profesionali komanda – viena medalio pusė. O kokia situacija su turima ugniagesių gelbėtojų amunicija technika, automobiliais? 
- Prieš dvidešimt metų situacija buvo tikrai prasta, dabar ji gera ir nuolatos gerinama. Štai, vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome povandeninį droną. Tai – technologiškai itin perspektyvus prietaisas, smarkiai palengvinantis dingusio asmens, skenduolio paieškas po vandeniu. Paieškos darbus paprastai organizuoja policijos pareigūnai, tačiau visuomet jiems talkiname.
Kalbant apie automobilius, gaisrų gesinimo techniką, gelbėjimo valtis ar mobilias kopėčias taip pat negalime skųstis, turime net ir lengvųjų elektromobilių. Darbo priemonių, technikos naujinimas yra nenutrūkstamas procesas.
 
- Vilniuje vykdomas naujasis gatvių standartas, kelių siaurinimas, papildomas jų želdinimas. Ar tai jūsų tarnybai sukels papildomų trikdžių, ilgės atvykimo laikas į įvykio vietą?
- Žinote, keliai – tarsi arterijos, tad jų siaurinimo sprendimas turi būti gerai apgalvotas. Per kamščius keliai greičiau „trmobuosis“, tad mūsų darbas nepalengvės. Idealiomis sąlygomis iki įvykio vietos nuvykstame per aštuonias minutes, dabar tas laikas ilgės. Svarbu, kad vilniečiai suprastų, jog ugniagesių gelbėtojų gali tekti laukti ilgiau, nes jiems privažiuoti ir pravažiuoti sunkiau. Dėl siaurinamų gatvių ir dabar patiriame sunkumų, tikėtina, kad ateityje, vykdant gatvių apželdinimo planą jų daugės.
Po viešai pristatyto Vilniaus gatvių standarto mūsų tarnyba pakartotinai kreipėsi į sostinės merą dėl galimų rizikų. Viena pagrindinių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų transporto priemonių yra sunkiasvorės, didelių gabaritų transporto priemonės (automobilinės cisternos, automobilinės kopėčios, keltuvai, kita spec. technika), kurios manevruoja sostinės gatvėse.
Automobilinių kopėčioms, keltuvams pastatyti (atramoms, autrigeriams išskleisti) reikia iki šešių metrų pločio aikštelės. Neretai automobilinės kopėčios ir keltuvai, jei tai palanku pasiekti aukštesnius daugiaaukščių pastatų langus žmonių evakavimui, gaisro ar gelbėjimo darbų organizavimui, yra pastatomi gatvėje, nes alternatyvų nėra. Darbui atlikti būtina išskleisti atramas, bet siaurose gatvėse neretai tai tampa neįmanoma.
Naujai sodinami medžiai gali tapti papildoma kliūtimi operatyviai atlikti gelbėjimo darbus. Siaurinami gatvių (ypač sankryžose) plotai sunkiasvoriam ugniagesių gelbėtojų transportui yra didžiulis iššūkis. Kai kuriose rekonstruojamose Vilniaus gatvėse, norint sankryžose pasukti tenka manevruoti sustojant, grįžtant į sankryžą. Siaurose gatvėse piko metu vykstant su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais vairuotojai praleisdami mūsų ugniagesius neturi vietos pasukti ir laikytis dešinės pusės, dėl to stringame kamščiuose ir kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui. Manome, kad šis klausimas aktualus ir kitoms spec. tarnyboms.
Tiesa, mes jokiu būdu nesame prieš pažangą ar augaliją mieste, tiesiog tokie pokyčiai turėtų būti derinami su operatyviosiomis tarnybomis, kad būtų išlaikomas saugumas.


 
- Visuomenės apklausos rodo, jog labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais. Tai svarus įvertinimas, ateinantis su įpareigojimu nenuleisti kartelės, tiesa?
- Noriu padėkoti tiems, kurie taip gerai vertina mūsų tarnybos veiklą. Tai glosto savimeilę, bet kartu uždeda atsakomybę ir toliau gerai dirbti, padėti, būti šalia, kai reikia mūsų pagalbos.
 
- Tarnybai atidavėte nemažai metų, matėte jos transformaciją. Ar ugniagesių gelbėtojų specialybė paklausi?
- Kai beveik prieš trisdešimt metų atėjau dirbti į tarnybą, ji nebuvo taip gerai vertinama visuomenės, bet per tiek metų smarkiai pasikeitė, tapo moderni, vakarietiška, tad norinčiųjų dirbti nestinga. Į vieną ugniagesio vietą paprastai pretenduoja bent keturi kandidatai, tad turime galimybę atrinkti pačius geriausius, stiprius fiziškai ir psichologiškai. Gerai ir tai, kad turime specialią ugniagesius ruošiančią mokyklą – šios tarnybos ateitis šviesi ir specialistai profesionalūs.

---

 
Dosjė
1993 m. Kauno technologijos universitetas, Inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis
1995 m. KTU Statybos inžinerijos mokslo magistro kvalifikacinis laipsnis
2003 m. apgynė disertaciją ir įgijo Daktaro mokslinį laipsnį KTU Architektūros ir Statybos institute
1995 m. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto priešgaisrinės apsaugos dalinio inspektorius.
2008 m. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigos.
Nuo 2018 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos esamų teritorinių padalinių – Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovas.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!