Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai numato, kad nuo kitų metų slaugytojai turės atlikti daugiau darbų poliklinikose, siekiant mažinti krūvį, tenkantį šeimos gydytojams. Jie galės pratęsti gydytojo išrašytus vaistus, vykdyti prevencines programas, paskirti ir įvertinti tyrimus. Idėjos autorė – Sveikatos apsaugos ministerija – teigia, kad daugumą šių darbų slaugytojos jau ir taip darė, tačiau pasirašydavo gydytojas. 
 
Nuo šiol, kai pasirašyti turės slaugytojai, tai jiems reikš ir galutinę atsakomybę, o nauji darbai kainuos papildomo laiko bei žinių. 
 
Vadino Petrutėm ir Onutėm 
Slaugytojai nori žinoti, ar dėl išaugsiančių ir sudėtingėsiančių darbo krūvių padidės jų algos. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigia: pirmiausia darbas, paskui pinigai. „Šiandien pasakyti, kiek ten Onutė, Petrutė ar dar kuri kita gaus, turbūt per anksti. Paliksime tą nacionalinio reguliavimo, įstaigų kompetencijai. Turbūt reikės ir profsąjungų pagalbos. Bus bendras darbas, – kalbėjo viceministrė. – Nuo slaugytojų dalį darbų nuims slaugytojo padėjėjas. Tai bus funkcijų pasiskirstymas, kuris jau seniai reikalingas.“
 
Tačiau gydymo įstaigų atstovai ir ekspertai abejoja, o kartu ir stebisi tokiomis kalbomis – juk šalyje trūksta 2 tūkst. slaugytojų, o jų padėjėjų įstaigose vos vienas kitas.
 
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė įspėja ir dėl darbo organizavimo bei krūvių. Reikia atskirų kabinetų, kur būtų galima kalbėtis su pacientu, kompiuterių. Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas primena, kad kompetencijų suteikimas slaugytojams – specialybės prestižo didinimas. Tačiau prestižo jaukas slaugytojų nežavi – laukiama konkrečių atsakymų. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Vaiva Jankienė replikavo: ji sakė nežinanti tokios prestižinės specialybės, kur atlyginimas būtų minimalus ir mažesnis.
 
Kol kas nei mokymų, nei pinigų
Pasak D.Jankauskienė, slaugytojų mokymams numatyta visokių projektų, bus skirti 27 milijonai kvalifikacijai tobulinti (ne vien slaugytojų). „Slaugytojams į lovą kvalifikacijos neatneš“, – tikino viceministrė.
 
Tačiau jie ir neprašo – nueis patys. Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacijos vadovė Aušra Dubosienė klausia, kada numatyti tie mokymai, apie kuriuos kalba ministerija? Aiškėja, kad jie nenumatyti.
 
„Mokymai – rinkos ekonomikos žaidime, – informuoja Artūras Šimkus, SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas. – Atsiras, kas juos parengs, vykdys. SAM nustato tik privalomą tobulinimąsi, visa kita specialistai laisvi pasirinkti patys. SAM neorganizuoja tokio mokymų.“
 
Atsakomybė didelė
„Tai nėra standartinis paciento būklės atpažinimas ir įvertinimas, ką išmokytos daryti bendrosios praktikos slaugytojos. Mes jau kalbame apie medikamentų sąveiką, identifikavimą, paskiriant papildomus tyrimus. Slaugytojams kils klausimų, kas kiek laiko galima tęsti vaistus, kokias dozes išrašyti“, – vardijo A.Dubosienė.
 
Gal slaugytojai turės teisę atsisakyti daryti tai, ko nemoka? „Manau, funkcijas tikrai vykdys ir kol mokymai nebus atlikti“, – patikino A.Šimkus. Ir pasakė, kad per pandemiją slaugytojai parodė, kad gali. 

„Žinote, iš ministerijos taip atrodo, kad, „oi, jūs čia taip puikiai susitvarkote ir jums papildomas paruošimas nereikalingas“. Labai noriu atkreipti dėmesį, jog mes prisiimame atsakomybę ir kartu suvokiame savo kompetencijų ribotumą. Be mokymų yra nerealu to reikalauti iš žmonių“, – tvirtino Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacijos vadovė Aušra Dubosienė. 

 
Tačiau kai kam jau aišku, kas tuos mokymus rengs. Ogi šeimos daktarai, mano Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva. „Mes kreipėmės, kad būtų numatyti visuotiniai mokymai. Kitaip ši užduotis teks gydytojams, kaip buvo per karantiną. Taip neturi būti. Dabar – ne ekstremali situacija“, – sakė A.Astafjeva.
 
Kalbėjo iš jėgos pozicijų
Parlamentarui Aurelijui Verygai pati idėja patinka, bet įgyvendinimas – ne. „Viceministrė komitete įdomiai pakalbėjo. Nežinau, kaip šie žodžiai turi skambėti slaugytojų bendruomenei. Buvo nekorektiška. Jautėsi, kad SAM kalba iš jėgos pozicijos. Viena vertus, apie prestižą ir profesijos patrauklumą, kita vertus, jūs dirbkit, o apie algas kada nors pagalvosime“, – apibendrino A.Veryga. 
 
Ką galėtų padaryti ministerija? „Pirmiausiai, nedelsiant užtikrinti nemokamą kvalifikacijos kėlimą. Matyti, kad specialistams tai – vienas esminių klausimų, – atkreipė dėmesį parlamentaras. – Jei reikalaujame, kad žmonės vykdytų naujas užduotis, jie turi mokėti jas atlikti, juk galiausiai už tai numatyta ir atsakomybė.“  
 
Jis sutinka, kad algos šiuo metu neadekvačios ir daro profesiją nepatrauklią: „Ministerijai tai būtų puiki proga pasakyti: pasitikime jumis, duodame daugiau darbo. Bet jei žmogui pridedi daugiau darbo, turi didėti ir jo alga.“

---

 
Komentaras
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė:

- Apie slaugytojų algas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybose kalbama buvo. Jei anksčiau darbo užmokesčio didinimas būdavo numatomas nediferencijuojant skirtingų specialybių ir kalbama apie visus sveikatos paslaugas teikiančius darbuotojus, šiemet norima įtvirtinti, kad slaugytojoms algos augtų didesniu procentu.
 
Pernai sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai didėjo nuo lapkričio, o algos nuo sausio. Atitinkamai panašių terminų tikimasi ir šiemet. Tačiau apie konkrečias datas kalbėti ankstoka. Šiuo metu laukiame atsakymo, ar Finansų ministerija skirs lėšų papildomiems šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimams. 
 
Slaugytojų nerimą galima suprasti – žmonės laukia tikrumo. Kol neįvyksta realūs pokyčiai, pažadais nelabai kas tiki. Slaugytojai tikrai daug dirba. Jų trūksta, dalis išeina iš darbo ir krūvius turi pasidalinti likę kolegos. Nenuostabu, kad šiame kontekste svarbios finansinės garantijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!