Subūrė įvairius specialistus
 
Nuo dirbtinio intelekto (DI) iki pasakų terapijos – apie tokią plačią specializuotos pagalbos amplitudę kalbėta NVI konferencijoje „Onkologinių ligų gydymo pamokos – tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarba“. Renginyje, subūrusiame įvairių sričių specialistus, išryškėjo esminė žinia: sėkmingas onkologinių ligų gydymas reikalauja glaudaus visų sričių medikų ir šiuolaikinių technologijų bendro darbo.
 

„Šiandien nebegalime kalbėti tik apie onkologinių pacientų gydymą onkologines paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Kiekvienas specialistas – nuo odontologo iki psichiatro – turi unikalų vaidmenį paciento ligos nustatymo, gydymo ir sveikimo kelyje“, – sakė NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė.

 
Kartu su iššūkiais pristatytos ir naujos galimybės: nuo dirbtinio intelekto, gerinančio diagnostikos tikslumą, iki inovatyvių psichologinės pagalbos metodų, padedančių pacientams įveikti ligos sukeltą stresą.
 
Negauna paslaugų
 

Tyrimas, kuriame per vieną dieną dalyvavo daugiau nei 700 vėžiu sergančių respondentų, atskleidė aiškias ir spręstinas problemas. „Per 80 procentų apklaustųjų teigė, jog burnos sveikatos būklė gydymo metu yra bloga, – rezultatus susirinkusiems odontologams ir burnos priežiūros specialistams pristatė POLA direktorė Neringa Čiakienė. – Ypač svarbu, kad dauguma respondentų buvo darbingo amžiaus žmonės, gyvenantys miestuose, kur teoriškai odontologinės paslaugos turėtų būti lengvai prieinamos.“

 
Viena opiausių problemų – finansinė našta. „Beveik pusė žmonių pasisakė, kad pagalbos negali gauti dėl didelės finansinės naštos, – citavo POLA vadovė. – Net 70 procentų apklaustųjų nurodė, kad dėl finansinių priežasčių dažnai ar kartais tenka atidėti odontologines paslaugas.“
 
Kita reikšminga problema – informacijos trūkumas ir prastas specialistų pasiruošimas. „Daugiau nei pusė pacientų nurodė, kad jiems nebuvo suteikta jokios informacijos apie burnos priežiūrą prieš pradedant onkologinį gydymą. Trečdalis respondentų teigė, kad specialistams trūko žinių, kaip jiems padėti, o kas dešimtas susidūrė su tiesioginiu atsisakymu priimti onkologinį pacientą“, – liūdną realybę atskleidė POLA direktorė Neringa Čiakienė.
 
POLA vadovė pabrėžė būtinybę gerinti situaciją keliais aspektais: didinti informacijos prieinamumą pacientams, spręsti finansinės naštos klausimus ir – svarbiausia – gerinti specialistų pasirengimą dirbti su onkologiniais pacientais, taip užtikrinant sistemingą burnos sveikatos stebėseną onkologinio gydymo metu.
 
Dėmesys dantų ir burnos sveikatai
 

Šia tema džiuginančių žinių pateikė NVI gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė: „Neseniai pasirašyta deklaracija tarp NVI ir Odontologų rūmų tapo pirmuoju odontologinės priežiūros integracijos į bendrą onkologinių pacientų gydymo sistemą žingsniu. Netrukus planuojama pradėti specialius mokymus ir sertifikavimo sistemą odontologams, dirbantiems su šia jautria pacientų grupe.“

 
„Odontologų baimė gydyti onkologinį pacientą pagaliau turi būti nugalėta, – kalbėjo ji. – Suprantu, ne visiems vaizdai po onkologinio gydymo yra priimtini. Kartais jie išties šokiruoja, kai, sakykime, atsiveria paprastai uždengtos anatominės struktūros. Odontologai bijo, nežino kaip ir neapsiima gydyti tokių pacientų. Tačiau susipažinę su onkologinės ligos gydymo ypatumais ir gavę daugiau informacijos, medikai turės daugiau noro ir drąsos padėti pacientams.“
 
Savo pranešime gydytoja pabrėžė opią problemą – onkologinių pacientų odontologinės priežiūros spragas ir būtinybę jas spręsti sistemiškai.
 
„Net sveikam žmogui neišgydyta burnos infekcija, nusilpus imuninei reakcijai, gali išplisti į tolesnius audinius, net ir į tarpuplautį. Įsivaizduokime, kokia grėsmė kyla ypač jautriam onkologiniam ligoniui“, – pabrėžė gydytoja.
 
Ji pademonstravo pavyzdžius pacientų, kuriems dėl nepašalintų infekcijos židinių burnoje kilo rimtų komplikacijų po chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Pasak specialistės, tokiais atvejais infekcijos gali plisti į kitus organus ir sistemas, gali pasireikšti skausmingas kaulinio audinio irimas, sutrikti mityba.
 

Medikei antrino NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė, pabrėžusi esminį gydymo principą: „Pirmoji taisyklė – nepakenkti pacientui. Visada – ar tai būtų estetinis vaizdas, ar gyvenimo kokybės klausimas – siekiame maksimalaus efekto ir kuo mažesnės žalos pacientui.“

 
Vis dėlto komplikacijų išvengti nepavyksta. Viena dažniausių – mukozitas, arba burnos gleivinės uždegimas, – reikalauja proaktyvaus požiūrio į prevenciją. „Ypač svarbu pasiruošti dar prieš gydymą: atlikti burnos sanaciją, pašalinti ėduonies pažeistus dantis ir įtvirtinti tinkamus burnos higienos įpročius. Gydymo metu būtina laikytis specialių rekomendacijų, įskaitant švelnius burnos priežiūros produktus ir tinkamą mitybą“, – pabrėžė gydytoja.
 
Didelį dėmesį G.Anglickienė skyrė kserostomijos – burnos sausumo – problemai, kuri dažnai atsiranda po spindulinio gydymo ar chemoterapijos. Ši būklė ne tik blogina pacientų gyvenimo kokybę, bet ir didina burnos infekcijų, ėduonies riziką. Gydytoja pristatė įvairias priemones, padedančias palengvinti šią būklę – nuo specialių skalavimo skysčių iki seilių išsiskyrimą skatinančių tablečių.
 
Kardiotoksiškumo problemos

Kad vėžio gydymo sėkmė neatsiejama nuo glaudaus įvairių specialistų bendradarbiavimo, pritarė ir Vilniaus universiteto gydytoja kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė.
 

„Šiuolaikinis vėžio gydymas, nors ir efektyvus, gali turėti šalutinių poveikių širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl kardiologų įsitraukimas reikalingas visuose gydymo etapuose – pradedant pradiniu paciento įvertinimu, tęsiant stebėseną gydymo metu ir baigiant ilgalaike priežiūra po gydymo. Ypač svarbu, kad prieš pradedant gydymą būtų įvertinta paciento kardiovaskulinė rizika, atsižvelgiant į demografinius duomenis, šeimos istoriją, esamas širdies ligas ir ankstesnį gydymą“, – kalbėjo Vilniaus universiteto gydytoja kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė.

 
Medikės teigimu, šiuolaikinė medicina siūlo platų diagnostikos metodų spektrą – nuo įprastos elektrokardiogramos iki modernių trimatės echokardiografijos tyrimų ir specializuotų širdies biožymenų. Visa tai leidžia anksti pastebėti galimus širdies pažeidimus ir laiku į juos reaguoti. Stebėsenos intensyvumas, anot J.Čelutkienės, priklauso nuo paciento rizikos grupės.
 
„Svarbu paminėti, kad kardiotoksinės pažaidos prevencijai ir gydymui yra sukurti specialūs protokolai ir vaistų deriniai. Tačiau svarbiausia – komandinis darbas, kai onkologai ir kardiologai dirba išvien, dalindamiesi patirtimi ir žiniomis“, – teigė profesorė.
 
Vis didėjantį dėmesį medicinos bendruomenėje traukia kardio-onkologijos sritis – palyginti nauja subspecializacija, jungianti kardiologų ir onkologų kompetencijas. Nors Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, šioje srityje dar žengia pirmuosius žingsnius, jau matome pozityvius pokyčius – Santaros klinikose dirba pirmieji specializuoti kardio-onkologijos specialistai.
 
Nustatoma per vėlai
 
NVI gydytojas otorinolaringologas Ignas Karnas auditorijai pristatė galvos ir kaklo vėžio situaciją Lietuvoje bei galimus sprendimus šios srities problemoms spręsti.
 

„Galvos-kaklo vėžys yra septinta pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Visgi prognozės neramina: kol mirtingumas nuo kitų tipų vėžio mažėja, galvos-kaklo vėžio atvejų skaičius auga. Problema ta, kad per 70 procentų šios ligos atvejų diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai išgyvenamumo rodikliai jau kur kas žemesni“, – apgailestavo NVI gydytojas otorinolaringologas Ignas Karnas.

 
Pranešėjas pristatė Suomijoje atliktą tyrimą apie paciento kelią ir uždelsimo priežastis. „Pacientai, kuriems iš karto buvo paskirta kontrolė ir kurie buvo nusiųsti pas specialistus, turėjo geresnius išgyvenamumo rodiklius. Pacientų, kuriems buvo paskirti vaistai be tolesnės stebėsenos, rezultatai buvo prastesni“, – komentavo gydytojas.
 
Jis supažindino ir su veiksmingu Danijos modeliu: „Kai pacientas apsilanko pas bet kurį sveikatos priežiūros specialistą – nesvarbu, ar tai būtų odontologas, otorinolaringologas ar šeimos gydytojas, dirbantis ligoninėje ar privačioje klinikoje – ir gydytojui kyla įtarimas dėl galimos vėžinės ligos, pacientas nedelsiant, jau kitą dieną, siunčiamas pas privatų specialistą. Privatus sektorius pasirinktas sąmoningai, siekiant užtikrinti trumpesnį laukimo laiką“, – pasakojo I.Karnas.
 
Lietuvoje, anot mediko, situacija kur kas sudėtingesnė. „Vien biopsijos tenka laukti dvi ar tris savaites. Dar ryškesnis skirtumas, vertinant PET tyrimų prieinamumą: Skandinavijoje šį tyrimą galima atlikti per vieną dvi dienas, jis prieinamas praktiškai visiems pacientams. Lietuvoje PET tyrimo pacientai gali laukti ir mėnesį“, – teigė I.Karnas.
 
Medikas užsiminė, jog Lietuvoje vykdomas naujas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti galvos-kaklo vėžio diagnostikos ir gydymo uždelsimą bei jo įtaką ligos išeičiai ir pacientų gyvenimo kokybei. Šis tyrimas turėtų padėti įvertinti esamas problemas ir suplanuoti būtinus sisteminius pokyčius.
 
Antros nuomonės svarba
 
NVI direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus moderuotoje diskusijoje kalbėta apie tai, ką reikia žinoti šeimos gydytojui apie žmonių onkologines ligas, gyvenimo kokybę įtakojančius šalutinius reiškinius, galimybę gauti antrą nuomonę.
 
„Onkologinės ligos tarp 15-45 m. žmonių sudaro 5 procentus visų naujų vėžio atvejų. Viena vertus, tai nėra daug, iš kitos pusės – žinome, jog šiandien gimstančių vaikų vidutiniška gyvenimo trukmė numatoma 105 metai. Tad suprantame, jog susirgęs dvidešimtmetis žmogus praranda 60-80 gyvenimo metų. Arba po sėkmingo gydymo su onkologine liga turės gyventi 60-80 metų“, – kalbėjo dr. M.Kinčius.
 
Susirgęs onkologine liga jaunas vyras ar moteris vidutiniškai 5 metus išgyvena 85 procentais atvejų. Dažniau pasitaikančios lokalizacijos: sėklidžių, skydliaukės, krūties vėžys, odos melanoma, hematologinės ligos.
 
„Prieš 30 metų 100 tūkstančių gyventojų turėdavome apie 60 jaunų žmonių onkologinių susirgimų. 2022-aisais jų registruota apie 15-20 procentų daugiau. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką jauni vyrai turėtų žinoti ir ką šeimos gydytojai turėtų akcentuoti bendraudami su pacientais. Visų pirma, dėl antros nuomonės – jauni žmonės įpratę plačiau ieškoti informacijos. Kitas klausimas – seksualumas ir vaisingumas. Ar visada prieš pradedant gydymą pacientas informuojamas apie naujus aspektus, pakeisiančius įprastą gyvenimo ritmą?“ – diskutuoti kvietė dr. M.Kinčius.
 
Pasak N.Čiakienės, ne visi gyventojai žino, kad yra jų teisė sužinoti antrą specialistų nuomonę. „Žmogus ramiau priims gydymą ir eis gydymo keliu. Ar dažnai žmonės pasinaudoja? Kitas klausimas: ar visada antra nuomonė keičia pirmąją? Net trečdalis žmonių apklausoje nurodė, kad antra nuomonė pakeitė jų gydymo taktiką“, – dalinosi N.Čiakienė.
 
Lietuvos onkologų draugijos direktoriaus dr. Audriaus Dulsko teigimu, apie galimybes ir būtinybę išgirsti antrą nuomonę diskutuoja ir ES šalys. „ES šalyse apie tai kalbama labai atvirai. Automobilį pirkdami žmonės išanalizuoja ir išbando daugybę variantų. O mes nagrinėjame situaciją, kuri yra itin svarbus momentas pacientui. Išgirsti ne vieną nuomonę yra visiškai normalus jo poreikis“, – sakė dr. A.Dulskas.
 
Anot Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentės dr. Sonatos Varvuolytės, onkologiniams pacientams dar nėra lengva gauti antrą nuomonę. „Tai nėra paprastas dalykas, nes nėra tiek daug gydymo įstaigų ir specialistų. Kitų ligų atvejais pacientai dažniau siunčiami antrai nuomonei“, – kalbėjo ji.
 
Psichinės sveikatos svarba
 
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas psichologinei pagalbai, kuri buvo įvardinta kaip būtina visapusiško onkologinių pacientų gydymo dalis. Specialistai pristatė inovatyvius metodus – nuo tradicinės psichoterapijos iki naujų, mažiau žinomų metodikų.
 

NVI medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė savo pranešime atskleidė glaudų ryšį tarp psichologinės būsenos ir onkologinių ligų. „Vėžys atsiranda tada, kai kūnas patenka į konfliktą su psichika, – aiškino specialistė. – Itin didelę riziką susirgti vėžiu turi žmonės, kurie buvo traumuoti vaikystėje. Tai gali būti asmenys, anksti praradę stiprius ryšius, patyrę didelį vienišumą, arba tie, kurių psichologinė raida buvo sustabdyta traumuojančio įvykio.“

 
Ji pristatė novatorišką gydymo metodiką – pasakų terapiją. „Pasakos poveikis yra tiesioginis kolektyvinės pasąmonės psichinių procesų atspindys, – teigė ji, pateikdama „Gražuolės ir pabaisos“ pasakos analizę. – Pacientė, kuriai buvo diagnozuota onkologija, analizuodama pasaką, save prilygino pasakos herojei, kuri buvo priversta susitaikyti su likimu: ji jautėsi bejėgė, atiduota „pabaisai“ – vėžiui. Visgi per prisirišimą, per priėmimą, įvyksta terapinė transformacija. Pacientai išmoksta priimti ligą, kaip gyvenimo patirtį ir augimo galimybę. Pasakos mums parodo, kad tai, kas prasideda nesėkme, gali turėti sėkmingą pabaigą.“
 
Alternatyvus požiūris į gydymą
 
Dar vieną inovatyvų psichoterapijos metodą – miško terapiją – pristatė gydytoja rezidentė Reda Stankevičiūtė.
 
„Šiuolaikinis žmogus apie 90 procentų gyvenimo praleidžia patalpose, – sakė ji. – Tačiau tyrimai rodo, kad grynas oras turi teigiamą įtaką žmogaus tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Deja, ne visi tuo pasinaudoja.“
 
Miško terapijos praktikos, anot gydytojos rezidentės, remiasi sąmoningu buvimu miške. Stebint aplinką, klausantis miško garsų, kvėpuojant grynu oru, aktyvėja visi kūno pojūčiai, o augalų išskiriami lakieji bioaktyvūs junginiai teigiamai veikia imuninę sistemą.
 
Gydytoja pristatė mokslinių tyrimų rezultatus apie miško terapiją onkologine liga sergantiems pacientams. „Nustatyta, kad ši terapija reikšmingai padidino natūralių ląstelių žudikių aktyvumą, o šis poveikis išliko net septynias dienas po terapijos, sumažėjo adrenalino koncentracija“, – tyrimo rezultatus citavo R.Stankevičiūtė.
Teigiamus rezultatus, gydant krūties vėžiu sergančias moteris, parodė dviejų savaičių programa, apimanti rytinį pasivaikščiojimą miške ir grupines refleksijas. „Pasibaigus programai, per šešiasdešimt procentų dalyvių sumažėjo skausmas, dingo nuovargis ir depresija“, – komentavo R.Stankevičiūtė.
 
Sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga patvirtino miško terapijos efektyvumą: seilių kortizolio – streso hormono – lygis buvo reikšmingai mažesnis miško terapijos grupėse, palyginti su kontrolinėmis grupėmis. Be to, ši terapija pasirodė efektyvi ne tik onkologiniams pacientams, bet ir gydant nerimo sutrikimus, depresiją, perdegimo sindromą, hipertenziją bei širdies ir kraujagyslių ligas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!