Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Užimtumo tarnybai pranešimas – numato atleisti 50 darbuotojų.
 
Kaip nurodo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, daugiausiai darbo neteks vyriausiųjų veterinarijos gydytojų – 27, įstaigos padalinio vadovų – 9, maisto produktų saugos inspektorių – 6 ir tarnautojų, atliekančių bendras funkcijas, – 6. Anot jos, visiems atleidžiamiems darbuotojams buvo siūlomos kitos pareigos, tačiau iki pranešimo teikimo dienos jie atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis.
 
Įgyti naują kvalifikaciją, mokytis naujos specialybės, užsienio kalbų, įgyti vairuotojo pažymėjimą – tokios užduotys pasirodė per sunkiai įgyvendinamos metus dvejus iki pensijos skaičiuojantiems ir tarnybos reorganizaciją išgyvenantiems darbuotojams.
 
Medikus siekia paversti vairuotojais
 
„Žinote, kada pas mus pertvarkos atliekamos? Tada, kai norima atsikratyti nebereikalingų darbuotojų. Tad sukūrė sunkiai įgyvendinamus naujus reikalavimus, kad žmonėms tiesiog būtų neįmanoma jų įgyvendinti. Mano kolegos žmona, kuriai gal dveji metai iki pensijos, šitaip buvo priversta išeiti iš darbo. Jos skyriuje tokių kaip ji – dar penki“, – sako Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas.
 
Anot jo, pareigybėse atsirado nauji užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai, naujos kompetencijos, specialūs kursai, kompiuterinio raštingumo reikalavimai, teisinis supratimas, atsakomybė už transportą. 
 

„Kaip žmogui, kuriam likę keleri metai iki pensijos, mokytis visiškai naujų dalykų? Paprasčiausiai yra per sunku tokiame amžiuje persikvalifikuoti. Iškeltos sąlygos netenkina, todėl žmonės pasirenka išeiti. Vyresnio amžiaus veterinarijos gydytojams jas įgyvendinti – jokių šansų“, – reorganizacijos užkulisiais dalijasi Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas.

 
Anot A.Kučinsko, persitvarkančios tarnybos vienas tikslų – mažinti aptarnaujančio personalo skaičių. Pavyzdžiui, atsikratyti vairuotojų. Jis nuogąstauja, kad jais bus siekiama paversti veterinarijos gydytojus. Mat naujose pareigybėse numatyta ir tai, kad už transportą turės būti atsakingi būtent jie.
„Ir kurą pačiam pilti ir padangas pūsti reikia. O jei atsitiks avarija? Kas tada atsakys? Mąstantis žmogus nerizikuos sėstis už valdiškos mašinos vairo ir nevažiuos šimtą ar daugiau kilometrų rizikuoti“, – svarsto pašnekovas.
 
Maža to, pasikeitusių darbo sutarčių su profsąjungos atstovais, anot A.Kučinsko, tarnyba nederino. Todėl su vadovybe buvo kilęs konfliktas.
 
„Numatyta, kokias kvalifikacijas veterinarijos gydytojas privalo turėti, ką turės atlikti. Reikalavimai didžiausi... Dėl žmogiškų sąlygų nekalbėta. Reforma pradėta įgyvendinti tyliai. Direktorė išeina atostogauti tada, kai paskelbiamos pertvarkos. Būtų logiška dirbti tada, kada darbuotojams kyla daugiausiai klausimų. O čia išėjo, kad niekas negalėtų nei paklausti, nei paskambinti, kad nereikėtų aiškintis“, – pasakojo A.Kučinskas.
 
Su darbuotojais – jokio dialogo
 
„Vajėzau, kas čia darėsi. Kaip buvusi profsąjungos vadovė galiu pasakyti, kad buvo sunkus pokalbis su vadovais. Mūsų pastabų nepriėmė. Dėl reorganizacijos bandėme kalbėtis ir su prieš tai buvusiu vadovu, ir su dabartine. Nereaguoja. Profsąjunga jiems yra priešas numeris vienas. Dialogas nevyksta. Tik atsirašinėjimai.
 
Buvo bandyta pasirašyti kolektyvinę sutartį. Oj… sunkus atvejis. Niekaip neina pasišnekėti. Atvažiuoji – priima, kalba, bet tik iki tol, kol durys užsidaro. Užsidarė ir pokalbis baigtas. Su dabartine vadove Audrone Mikalauskiene, kai kalbiesi akis į akį, atrodo lyg ir dialogas, bet tik tam kartui“, – pasakoja neseniai veislininkystės specialisto pareigų, o kartu ir veterinarijos darbuotojus vienijančios profsąjungos pirmininkės pozicijos netekusi Aldona Šetkauskienė. Laimei, jos darbo funkcijos iš VMVT buvo perkeltos į Žemės ūkio agentūrą, tad  atleidimo lapelio moteris negavo. Vis dėlto chaoso dėl to ne mažiau.
 
„Šiuo metu vyksta atsistatydinimas, mano pareigas laikinai atlieka pavaduotoja. Nieko dar nežinom, kas bus. Koks atlyginimas bus. Žadėta palikti tą patį, bet žinote, tie atlyginimai veterinarijoje ne kažkas. Jei nesutiktume su nauju darbo pasiūlymu, buvo parašyta, kad būsime atleisti pagal tam tikrą straipsnį“, – teigia A.Šetkauskienė, kuriai darbovietę teko keisti likus vos metams iki pensijos.
 
Taip kaip A.Šetkauskienei pasisekė toli gražu ne visiems. Įgauti naują kvalifikaciją teks didelei daliai kolegų.
„Veterinarijoje daug darbuotojų yra priešpensinio amžiaus, jie (reorganizacijos iniciatoriai – red. past.) to neįvertino. Kaip žmonėms dabar mokytis naujų specialybių? O kas tada atliks tas funkcijas, jei senieji išeis?“ – kad barstys darbus pasilikusiems, kaip tai vyko pastaruosius metus, spėliojo pašnekovė.
 
Jauni darbuotojai mato perspektyvą
 
Laikinai einanti profsąjungos vadovės pareigas Kristina Ulienė nusiteikusi kitaip. Jai pensija dar toli. 28-erių jauna moteris struktūros pertvarka patenkinta ir tikina, kad visi neaiškumai bus sprendžiami laikui bėgant.
 
„Visada yra tų, kurie neigiamai žiūri į pertvarkas. Žmonėms sunku išeiti iš komforto zonos. Aš manau, kad pertvarkos reikėjo. Reikėjo kilti. Žmonių priešiškumas yra dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau prisitaikyti prie naujovių. Jaunas žmogus dirba ir supranta, kad perversmas greitai praeina, – teigė K.Ulienė. – Yra prošvaisčių ir dėl atlyginimo. Keisis darbo apmokėjimo tvarka, atlyginimai bus perskaičiuojami dėl priedų ir premijų. Plius į kiekvieną darbuotoją žiūrima individualiai. Žinau, kad kai kuriems už jų pasiekimus buvo keliami atlyginimai iki patrauklaus. Aišku, pradžia nėra lengva, bet dirbant, siekiant, manau, ribų nėra. Man tik gaila priešpensinio amžiaus žmonių. Gal jiems ir apsimokėjo išeiti dėl išeitinių… Bet dabartinė darbo specifika tikrai bus geresnė ir kokybiškesnė.“
 
Be to, pašnekovė pridūrė, kad jau dabar į tarnybą ateina naujų darbuotojų ką tik baigusių studijas.
 
Atsakomybė – pačių darbuotojų rankose
 
VMVT viešųjų ryšių skyriaus specialistė Aistė Prielgauskaitė aiškina, kad vykstant struktūrinės pertvarkos procesui darbuotojams yra teikiami nauji darbo pasiūlymai, atitinkantys jų pareigybines funkcijas ir aprašymus: „Niekas nebuvo keičiama. Pakeistos tik funkcijos, skyriaus pavadinimas, pareigybės aprašymas papildytas arba sumažintas. Tie, kurie jų nepriima, yra atleidžiami pagal numatytas įstatymo tvarkas.“
 
Priežastys, kodėl darbuotojai nesutinka su siūlomomis pareigomis, anot jos, įvairios: pensinis amžius, žmogaus noras keisti darbo pobūdį.
 
„Tai pačių darbuotojų apsisprendimas. Kiekvieno asmens įsivaizdavimų ir planų nepasakysime, – kalba specialistė, o paklausta apie darbuotojų nusiskundimus – nusijuokia, – keistas klausimas. Be abejo, yra žmonių, kurie mano, kad darbas turi vykti kitaip. Kad turi būti kita struktūra, kitas vadovas, kitaip skyrius turi vadintis. Žmonės turi savo įsivaizdavimą, o jei jis nesutampa, džiaugiamės, kad tą situaciją sprendžia taip, kad jiems patiems būtų tokia ateitis, kokią jie įsivaizduoja. Jei netenkina darbo sąlygos, aplinka, juk nelaukiame, kol kas nors išves už rankos. Žmonės spendimus priima patys“, – dėsto VMVT atstovė. Taip pat ji teigia, kad darbuotojams neužėmus jiems numatytų darbo vietų, šios nebūtinai bus užpildomos naujais darbuotojais iš išorės – darbams įgyvendinti bus pasitelkti turimi resursai.
 
„Jei matysime, kad funkcijoms tęsti bus reikalingi nauji darbuotojai, ieškosime, bet jei darbas užtikrinamas, papildomų žmonių nereikės“, – kad tai padiktuos darbo organizavimo rezultatai, aiškina A.Prielgauskaitė.

---

 
Komentaras
Seimo narys Linas Jonauskas:

- VMVT seniai reikėjo tiek struktūros, tiek administracijos pokyčių. Tik jie jokiu būdu negali vykti taip drastiškai, kaip vyksta dabar. Jei žmonėms tikrai likus porai metų iki užtarnautos pensijos yra iškeliami reikalavimai, kurių jie negali įvykdyti arba dėl vykdymo patirs didžiulį stresą, tai – nepateisinama.
 
Kiekviena pertvarka ar reforma, kurios tikslas – sutaupyti pinigų, pirmiausia turėtų būti suderinta su žmonėmis, kurie ten dirba. Profesinės sąjungos turėtų aiškiai pasakyti savo poziciją. Jei dar įmanoma atsukti reikalus, peržiūrėti procesus, turėtų būti peržiūrima, jog darbuotojai nenukentėtų ar naujos kvalifikacijos įgijimo laikotarpis išsidėstytų ilgesniu laikotarpiu. Bet kokiu atveju reikia derinti su profesinės sąjungos atstovais, surasti kompromisą.
 
VMVT – ne pirmą kartą ir ne pirma institucija, kuri nesiskaito su darbuotojais. Panašiai taip buvo ir su regioninėmis ligoninėmis, darželiais, mokyklomis, ambulatorijomis. Niekas žmonių apie pertvarkas neklausė, kai tikslas – sutaupyti. Nesvarbu, kad taupant pinigus yra laužomi žmonių likimai. Tai nepateisinama.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!