V.Augustinienė: „Nesistengiame įtikti politikams“

Sima Kazarian
2022-11-28
„Gali siųsti kiek nori raštų – paprastai į juos niekas neatsižvelgia“, – teigia Lietuvos diabeto asociacijos vadovė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos prezidentė Vida Augustinienė, pasigendanti skaidrumo valdžios institucijų ir pacientų organizacijų bendradarbiavime.
V.Augustinienė: „Nesistengiame įtikti politikams“
„Svarbiausia, kad valdžios institucijos bendradarbiautų su pacientų organizacijomis ir rinktųsi jas ne iš vienos ligos ar tas, kur pataikauja valdžiai, o tas, kurios atstovauja didesniam žmonių ir ligų ratui“, - sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos prezidentė Vida Augustinienė.

- Gerbiama Vida, sveikatos apsaugos reforma, farmacijos įstatymo pataisos... Sveikatos apsaugos sistemoje vyksta daug svarbių dalykų, ar jų fone girdimas pacientų atstovų balsas?
- Kurį laiką tikrai buvome girdimi, kviečiami. Pacientų organizacijomis galima labai gerai pasinaudoti skaldymo ir valdymo būdu. Svarbiausia, kad valdžios institucijos bendradarbiautų su pacientų organizacijomis ir rinktųsi jas ne iš vienos ligos ar tas, kur pataikauja valdžiai, o tas, kurios atstovauja didesniam žmonių ir ligų ratui.
Mūsų, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos, tikslas – siekti vieningo pacientų balso šalyje. Jei viena organizacija komunikuoja viena, kita – kita, valdininkams yra paranku – tada jie gali pasirinkti ir proteguoti tuos, kurie kalba tą, ką šie nori girdėti. Tada dingsta normalus pacientų atstovavimas ir iškreipiamas organizacijų vaidmuo.
 
- Teko susikirsti su politikais?

Buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos metais buvome tiesiog išbraukti iš gyvenimo. Tuometė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė komitete mus tiesiog užpuldavo, suniekindavo. Net nesinorėjo eiti į susitikimus. Dabar esame kviečiami dalyvauti, teikti pastabas. Tačiau gali siųsti kiek nori raštų – paprastai į juos niekas neatsižvelgia. Buvome pateikę pastabas raštu ir dėl Farmacijos įstatymo pataisų, mums leista pasisakyti, tačiau, aišku, niekas neatsižvelgė.
 
- Dar prieš posėdį kalbėjote, kad taip bus.
- Tai buvo akivaizdu... ne pirmas kartas. Komitetas padarė svarstymo pertrauką ir mums pasiūlė į kitą posėdį neateiti, nes jau viską aptarėme. Prisijungėme, bet nebuvo duota pasisakyti. Kas bandė tai padaryti – buvo priminta, kad jau kalbėjo praėjusį kartą. Pravarė visus pakeitimus berdami „siūlau pritarti bendru sutarimu“ nepalikdami net pauzės kam nors įsiterpti.
 
- Tačiau spaudos pusryčiuose su žurnalistais dėl reformos SAM jus pasikvietė, parodė, kad esate girdimi. Gal dabartinė ministerijos vadovybė kitaip vertina jūsų vaidmenį?
- Pamenu, kaip prieš metus nuotoliniu būdu susitikome su ministru Arūnu Dulkiu dėl Pacientų teisių ir žalos atlyginimo komisijos sudėties, į kurią nebuvome įtraukti. Dalyvavome visa mūsų valdyba, juristė. Prisistatėme kaip organizacija, kalbėjome, kad norime aktyviai dalyvauti sveikatos apsaugos politikoje, klausėme, kaip galėtume prisidėti. Tačiau palietus klausimą dėl Pacientų žalos atlyginimo komisijos sudėties, ministras diskutuoti nepanoro. Man nusviro rankos.
 
- Kokias matote šiuo metu opias pacientus kamuojančias problemas?
- Pastaruoju metu aktuali vaistų išbraukimo iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno tvarka, kuri nepatogi žmonėms. Ne visi vaistai vienodai toleruojami – kartais užtrunka ne vieną mėnesį, kol žmogui atitaikomi jam tinkantys medikamentai. Reikia turėti omenyje, kad kartais pavieniui jie gal ir tinka, tačiau nedera tarpusavyje. Tai nėra lengvas procesas. Todėl kai vaistai išbraukiami iš kainyno, nenorėdami vėl grįžti į pradinį tašką žmonės tiesiog perka tuos vaistus pilna kaina. Jei jų būna. Nes kartais išbraukti iš kainyno vaistai net nustojami tiekti į vaistines. Norėtųsi, kad sistema būtų patogesnė pacientams, ypač dėl tų žmonių, kurie yra pažeidžiamiausi – yra silpnos sveikatos, serga ne viena liga, jau sulaukę garbaus amžiaus.  
Kita problema – įdomu, kaip ją pakeis sveikatos reforma – eilės pas specialistus ir šeimos gydytojus. Kai kuriuose rajonuose žmonės pas juos pakliūva greičiau, tačiau didžiuosiuose miestuose gali tekti palaukti ir dvi tris savaites, ypač pas geresnius savo srities specialistus. Net ir laboratorijose tyrimams registruoja jau ne tą pačią dieną, kaip anksčiau, o kitą savaitę. Kodėl susidaro tokios eilės pas specialistus? Nes ligonių kasos neturi tiek pinigų, kad galėtų kompensuoti pakankamai konsultacijų. Jos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis limituotam paslaugų skaičiui. Nesvarbu, kad kardiologas galėtų priimti dvidešimt pacientų per dieną – jei gydymo įstaigai skiriamos penkios konsultacijos, ji nemokamai tiek ir priims. Kiti lauks eilėse.
 

- Gydymo įstaigos sako, kad žmonės užsiregistruoja ir neateina.
- Jei žmogus jaučiasi tikrai blogai, jam sunku išlaukti kelias savaites, kol ateis vizito laikas. Nors ir užsiregistruoja, tačiau nusiperka privačią pasaugą ir po to eiti pas gydytoją nėra prasmės. Tokiu atveju būtų teisinga registraciją atšaukti. Tačiau norint tai padaryti, reikia ieškoti numerių, kam paskambinti, prisiskambinti irgi ne iš karto pavyksta... Todėl daugelis tiesiog neateina. Šią problemą galima išspręsti. Būtų šaunu, jei atsiuntus žinutę su registracijos priminimu, atsakant į ją būtų galima ir atšaukti vizitą. Arba kitaip supaprastinti šį procesą.
 
- Kalbant apie ligas, tai pastarųjų dienų aktualija – vaistų kompensavimas vaikams, kenčiantiems nuo cistinės fibrozės.
- Sako, kad nėra pinigų ir viskas. Reikėtų žmogiškumo... Tie vaikai, gavę vaistus, gyventų normalų gyvenimą, kitose šalyje jie kompensuojami.

Kalbant apie diabetą, tai rado pinigų nepertraukiamo gliukozės matavimo sensorių kompensavimui, tačiau tai aktualu siauram ratui žmonių. Kiti, įskaitant ir sergančiuosius antrojo tipo diabetu, naudojasi diagnostinėmis juostelėmis, tačiau jų kompensuoja mažai – pavyzdžiui, man užtenka tik savaitei, kitiems dar mažiau. Prašėme padidinti jų skaičių, bet atsižvelgta nebuvo.

 
Dosjė
1971-1976 m. mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute, dirbo inžinerinį darbą.
Nuo 1993 m. – Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė, Vilniaus aukštesniosios medicinos mokyklos dėstytoja.
Nuo 1995 m. – Europos diabeto studijų asociacijos (European Association for the Study of Diabetes) narė.
Nuo 2002 m. – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Nuo 2003 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė. Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono valdybos (Board of the International Diabetes Federation /European Region) narė.
Skaitė pranešimus Tarptautinės diabeto federacijos (TDF), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos diabeto studijų asociacijos (EASD) konferencijose, Europos sveikatos forume, Europos Parlamente.
Rašė straipsnius tarptautiniuose diabeto žurnaluose, penkių knygų apie sveiką mitybą, gyvenimą sergant cukriniu diabetu autorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris