Gali būti, kad dažnai kritikuotą konservatorių politiką gydymo įstaigos prisimins su nostalgija. Praėjusios savaitės pradžioje nuotolinio susitikimo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir savivaldybių atstovais, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius pristatė naujas finansavimo gaires, kurios vienu brūkšniu nubraukia visą per rinkimus deklaruotą socialdemokratų sveikatos politiką ir gali atvesti įstaigas į sunkesnę padėtį nei iki šiol.
 
Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos tarp Vyriausybės ir ligonių kasų. Premjero patarėjas Evaldas Navickas teigia, kad naujausi sprendimai bus jau ateinančioje nacionalinėje platformoje ar kitu būdu anksčiau, o kol kas prašo nesiimti skubotų sprendimų.
 
Susikirto nuomonės
 
Susitikimo metu išgirdęs G.Bendoriaus planus, E.Navickas stojosi prieštarauti ir kelių šimtų klausytojų akivaizdoje pradėjo aštrią diskusiją su VLK direktoriumi.
Daugelis „Lietuvos sveikatos“ kalbintų vadovų neslėpė esantys tiesiog pritrenkti to, ką girdėjo ir džiaugėsi premjero patarėjo reakcija. Jie vylėsi, kad jis ar ministrė Marija Jakubauskienė sugebės stabdyti VLK planus.
 
Diskusija dėl VLK planų netyla antra savaitė. Dalis vadovų praėjusią savaitę vyko į Sveikatos apsaugos ministeriją, temą aptarti rinkosi Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga.
 
Tačiau esama ir skeptikų dėl ministerijos galių: pirmi naujos valdžios mėnesiai yra fazė, kai lengvai žongliruojantys skaičiais ir teisės aktais institucijų senbuviai gali primesti savo sprendimus, prieš kuriuos naujokai nesugebės atstovėti.
 
Apmokės tik pusę viršsutartinių?
 
Nerimą vadovams VLK planuose kelia ženkliai mažinamas viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Daugumai įstaigų, išskyrus kelias didžiausias, viršsutartinės paslaugos leidžia išgyventi, mokėti konkurencingus atlyginimus.
 
Dabar VLK ketina mokėti tik už pusę virš sutarties nuo sutartinės sumos dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugų. Ir tai ne visą kainą, o tik 70 proc. (kai iki šiol jos būdavo apmokamos visos ir 100 proc.).
 
Tas pats liečia ir kitas konsultacijas (ne prioritetines, išplėstines ir išsamias), pradinę ir ambulatorinę medicininę reabilitaciją, kitą stacionarinę reabilitaciją, brangius KT ir MRT tyrimus.
 
Beje, VLK nurodo, kad ir šis sumažintas apmokėjimas būtų vykdomas tik leidžiant galimybėms privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF).
 
Dar blogiau su stacionarinėmis paslaugomis. Ne pirmi metai ligoninių vadovai stengėsi įtikinti viršsutartinį stacionarą apmokėti daugiau nei 30 proc. Tačiau dabar sulaukė nesapnuoto kirčio – mokėjimų ne tik kad neketinama didinti, bet ir tuos 30 proc. mokėtų už pusę atliktų viršsutartinių paslaugų nuo sutartinės sumos. Likusias tektų teikti nemokamai, nors jau ir prie esamos tvarkos įstaigos skaičiuoja pusės milijono, o didžiosios klinikos ir milijonines netektis.
 
E.Navickas pasiryžęs dialogui
 

„Tokių nuotykių savo gyvenime, dirbdami kelis dešimtmečius sveikatos sistemoje, dar nesame patyrę. Tikimės, kad ir toliau nepatirsime, nes tai – sunkiai suvokiami dalykai“, – kalbėdamas apie šią bendruomenę įaudrinusią situaciją „Lietuvos sveikatai“ stebėjosi premjero patarėjas Evaldas Navickas.

 
Jis kritikavo VLK gaires kaip neišdiskutuotas su medikų bendruomene, įstaigų administracijų atstovais, skubotas ir nepasvertas.
 
„Tačiau komentuoti VLK pristatytus sprendimus dar sunku. Tai bus galima padaryti tik įvertinus finansinę situaciją Privalomojo sveikatos draudimo fonde. Tuomet bus priimti argumentuoti sprendimai. Pažadame apie juos tinkamai informuoti“, – tvirtino jis.
 
VLK norą įvesti šią tvarką jau nuo antro ketvirčio E.Navickas laiko ir nepagrįstu, ir neteisingu. „Nes įstaigos iškart demotyvuojamos (...) Užprogramuojama, kad nesistenkite, nes nežinia, ar apmokėsime tai, ką padarysite“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad paslaugų apmokėjimas – ne vien plika buhalterija, bet ir valstybės politika, susijusi su Vyriausybės priemonių planu, siekiu atliepti sveikatos sistemos poreikius. „Jei bandome prioretizuoti dienos chirurgiją, dienos stacionarus, mokėti tik septyniasdešimt procentų būtų šios idėjos diskreditavimas. Yra svarstytini dalykai, bet minėtos sritys neturi būti kvestionuojamos“, – sakė premjero patarėjas.
 
Paklaustas, kurie ligonių kasų pasiūlymai visgi svarstytini, jis sakė, kad labiausiai omenyje turi brangius tyrimus, tačiau priduria, kad tai dar aptars su socialiniais partneriais, kurių dauguma – privatūs paslaugų teikėjai.
 
Skaičiuoja atleidimus
 
„Pasidžiaugėme, kad Evaldas Navickas išreiškė nuomonę per susitikimą. Jis teisingai kalbėjo – nereikia daryti eksperimentų ir gąsdinti žmonių“, – sakė Jonavos ligoninės vyr. gydytojas Gediminas Ramanauskas.
 

„Pirma reakcija po VLK direktoriaus pristatymo – mintis, kad ką nors ne taip išgirdau, – „Lietuvos sveikatai“ pasakojo Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė. – Šiuo metu man kylantys pagrindiniai klausimai yra: kodėl tokios gairės? Kaip tai suderinama su Vyriausybės programa? Kaip tai atsilieps pacientams ir medicinos darbuotojams?“

 
Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas irgi pastebi, kad suregzta strategija prieštarauja visiems šios Vyriausybės pažadams: „Nejau nori eilių augimo keturis penkis kartus? Gydytojai, kuriuos prisikvietėme į regionus, – juos reikės atleisti. Man baisu laukti tos dienos, jei tai įvyks. Mums iš šešiolikos gydytojų reikėtų atleisti keturiolika, jei būtų taikoma ta formulė.“
 
Tačiau E.Navickas bando raminti: „Apie atleidimus dar nereikėtų kalbėti, tikrai nereiktų kelti panikos, tačiau išanalizavus padėtį, etapiškai komunikuoti, kaip VLK sekasi vykdyti įsipareigojimus.“
 
Kalbėjo su ministre
 
„Vadovai susinervino, – konstatuoja G.Ramanauskas. – Pastarosiomis dienomis nuolat bendraujame vieni su kitais, nuotaikos nerimastingos. Regionai jaučiamės tapę marginalais. Pajuokausiu, kad turime skęsti, skandintis ir tuo pačiu gelbėtis.“
 
Tačiau jis teigia, kad penktadienį po pokalbio su ministre M.Jakubauskiene atsirado daugiau optimizmo: „Pokalbis buvo pozityvus. Ministrė patikino, kad tikrai dar bus diskusijos su VLK vadovu ir kad dabar siūlomi pakeitimai – ne sprendimas. Bus ieškoma kitokių variantų, tarp kurių gali būti ir didesnis bazinės dalies kompensavimas.“
 
Tuo tarpu VLK jau išplatino viešą pareiškimą apie numatomus pokyčius ir kad sutaupytas lėšas geriau skirti prevencinėms programoms ar naujiems vaistams kompensuoti. Nors, kiek žinoma, dėl prevencinių programų finansavimo niekada klausimų nekilo, problema žmonių dalyvavimas jose.
 
Finansavimo modelį palaiko
 
Visgi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus naujam finansavimo modeliui ne toks griežtas ir teigia: „Informaciją VLK direktorius pristatė vaizdžiai, aiškiai, su pagrįstais skaičiais. Yra tam tikrų taisyklių pasikeitimų. Įvairių nuomonių yra, nes ir įstaigos skirtingos. Vieniems, aišku, galbūt grėsmes galima įžvelgti, kitiems gal dėl susiklosčiusių aplinkybių sudėtinga situacija. Bet aš visada stengiuosi matyti pozityvų rezultatą. Net blogiausias sutartis galima pakreipti, kad jos bent jau nebūtų blogos. O šiaip tų tendencijų yra tam tikrų.“
 
„Aišku, nuolatos keičiasi ir paslaugų poreikis, natūralu, kad ir apmokėjimas su tuo turi keistis. (...) Bet kadangi mes orientuojamės į aukščiausio lygio paslaugas, į aukščiausio lygio technologijas, mums viskas labai gerai“, – grėsmių neįžvelgė 50 mln. eurų sutartį su ligonių kasa ateinantiems metams pasirašęs D.Steponkus.
 
Nepalies didžiųjų?
 

„Totali nesąmonė, – planuojamas gaires įvertino Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. – Nepalies šitas dalykas to, kas turi didžiules sutartines sumas dienos paslaugoms, dienos chirurgijai. Čia nutaikyta tiesiai į regionus. Tas ir kvailam aišku. Mes, kur sąnarius protezuojam, yra slauga, tai dar dar... Aišku, skaudės, bet kažkaip išsivartysime. Bet kur silpniau buvo, jiems šakės. Čia prasidės tikras vargas. Nes mažinamo finansavimo stulpelyje surašyta viskas, ką apsimoka daryt.“

 
„Paskutiniu metu imperatyviai buvo stumiama dienos chirurgija. Tie, kurie pasidavė ir uždarė chirurgijos, traumatologijos stacionarą, investavo didžiulius pinigus, net sukėlė algas žmonėms, po tokių investicijų sužino, kad nieko negaus. Tai regionų žlugdymo antras etapas“, – mano Raseinių ligoninės vadovas. – Pavyzdžiui, maža ligoninė investavo į lęšiuko keitimą, operacinę įrengti apie tris šimtus tūkstančių eurų kainuoja, jie padarė tai. Apmokėjimas ubagiškas. Trečdalį atiduodi daktarui, tau nieko nelieka. O paskui tu negauni dar ir tos sumos, kur padarai. O Kaune pakeisti lęšiuką eilė – metai laiko.“
 
Perteklinės operacijos?
 
Ligonių kasos pabrėžia, kad neskatins perteklinių paslaugų. Tačiau G.Ramanauskas teigia, kad reikia baigti kalbėti apie perteklines operacijas. „Antrą kartą tulžies pūslės nepašalinsi. Niekas tuščiai neoperuoja vien dėl apmokėjimo. Jei neišoperuosi dabar, kitą kartą jau operuosiesi su gyvybei pavojingu peritonitu“, – sakė G.Ramanauskas.
 
„Aš nesuprantu, kaip mažinant dienos paslaugas VLK tikisi mažinti stacionarą? – tęsė G.Pikūnas. – Čia nesusiveda galai. Stacionaro tada kaip tik didės – juk dienos paslaugos ir padeda jo išvengti užkertant kelią sunkių ligų progresui.“
 
„Radiologiniai tyrimai, kurių padarome daug – tiek kompiuteris, tiek magnetas – rutininiai, nurodyti tarptautinėse gydymo gairėse prie įvairių ligų. Kodėl jie neskaičiuoja, kiek onkologinių ligų atsitiktinai randama jų metu ir dėl to jos laiku gydomos? Pats matau nemažai tokių atvejų per metus. Tai gal kaip tik reikia džiaugtis?“ – mano G.Pikūnas.
 
Jis pasakoja, kad už stacionarines paslaugas pernai jiems buvo nesumokėta netoli 400 tūkst. eurų. A.Šakickienė skaičiuoja, kad ir jie pernai už stacionarą negavo 447,3 mln. eurų. „Juos būtume galėję tiesiogiai panaudoti paslaugų teikimo kokybės gerinimui: sena infrastruktūra reikalauja modernizavimo, diagnostinė įranga – atnaujinimo, o kur dar darbuotojų darbo sąlygų gerinimas…“ – sakė A.Šakickienė.
 
Mažėjimą paversti didėjimu
 
Ligonių kasos pristatydamos naująsias gaires aiškina, kad šiemet sutartys 9 proc. didesnės. Tačiau kalbinti vadovai sakė, kad tai – žaidimas skaičiais, ne vienas pastebi, jog realiai sutartys net mažėja.
 
„Vizualiai lyg ir atrodo, kad tos sutartys keliais procentais mažesnės, – sutinka D.Steponkus. – Bet sparčiai auga įkainiai, tas gerai. Bet pats PSDF taip greitai nespėja augti, plius dar rezervą turime pildyti. Yra tam tikrų niuansų. Tai aš net to mažėjimo nevadinčiau mažėjimu.“
 
„Aišku, kuo mažesnė įstaiga, tuo sunkiau įvykdyti vis didėjančius reikalavimus, lūkesčius pacientų ir medikų. Gal bravūriškai aš čia džiaugiuosi, kad viskas gerai, gal ne visiems, bet reikia dirbti, tada minusas virsta pliusu, o raudant nieko nebus“, – patarė D.Steponkus.
 
Paprašytas atskleisti, kaip minusą paversti pliusu, pašnekovas teigė, kad tiesiog reikia žiūrėti, kurios paslaugos prioritetinės ir į tai nukreipti pajėgumus. „Tai, aišku, nėra paprasta, bet tai – viena pagrindinių taisyklių“, – paaiškino D.Steponkus.
 
Išeitis – nutraukti paslaugas?
 
Kėdainių ligoninės direktorė A.Šakickienė teigia, kad jau 2024 m. spalio 1 dieną jie buvo įgyvendinę sutarties sumą ir pagal pateiktą finansavimo modelį turėtų nutraukti daugelio paslaugų teikimą: nebeguldyti ligonių (palikti tik slaugą), atsisakyti dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir t.t., nes už papildomai suteiktas paslaugas mokės tik dalį jų vertės.
 
„Pateiktos gairės yra aiški kryptis į paslaugų mažinimą ir atitinkamai darbo užmokesčio mažinimą. Jeigu artimiausiu metu, kovo mėnesį, niekas nesikeis – mažinsime paslaugų apimtis ir atsisakysime dalies specialistų. Kokia bus darbuotojų reakcija, manau, nesunku nuspėti – nusivylimas. Tokiais metodais pasitikėjimo ir pagarbos negalima įgyti“, – sakė A.Šakickienė.
 
Argumentai neįtikino
 
VLK argumentuodama savo sprendimus aiškino, kad pas mus per daug paslaugų ir pasitelkė užsienio rodiklius. Tiesa, lygino ne tų pačių metų duomenis. Europos popandeminius 2022-uosius ir mūsų 2024 m.
 
„Argumentai, kad pagal atskirus rodiklius mes esame „netinkamoje vietoje“ ES šalių kontekste, mano galva yra labai, labai nekorektiški, nes negalima iš konteksto ištraukti pavienių rodiklių ir jais manipuliuoti“, – pabrėžia A.Šakickienė.
 
„Reikia pateikti ir aplinkybes, kodėl tie rodikliai geresni kitur“, – sakė ji ir pabrėžė, kad pažangios šalys dešimtmečiais nuosekliai dirba, kad suformuotų visuomenėje sveiko gyvenimo įpročius.
 
„Ligoninė daugeliu atvejų yra užgyventų sveikatos problemų sprendimo vieta ir mes negalime tapti „kraštiniais“, kuriems už suteiktas paslaugas galima mokėti 70 ar 30 procentų paslaugos kainos“, – užbaigė A.Šakickienė.

---

 
Trumpai
Valstybinė ligonių kasa, teigia, kad šiais metais gydymo įstaigos turės daug atidžiau laikytis sutarčių, nes jas viršijančių paslaugų apmokėjimo galimybės bus ribotos. 
2024 m. gydymo įstaigos suteikė paslaugų 19 proc. daugiau nei buvo numatyta sutartyse, o ambulatorinėms konsultacijoms skirta papildomai 38 mln. eurų.
Ligonių kasos sutartis viršijančioms paslaugoms apmokėti skirs iki 71 mln. eurų iš fondo rezervo (apie 2 proc. sutarčių vertės) ir visas papildomai gautas pajamas, kurios gali sudaryti iki 120 mln. eurų (apie 3 proc. sutarčių vertės).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!