Žinutė nuo dalininko
VLK lentelės privertė aiktelėti: pirmą šių metų ketvirtį Tauragės ligoninėje gydytojui teko 7776 eurų vidutinis darbo užmokestis etatui. Antrą ketvirtį augant algoms jis pakilo iki 8183 eurų. Ministerijos atstovai ir politikai praėjusią savaitę per Sveikatos reikalų komiteto posėdį purkštavo: kaip gali būti, kad algų vidurkis už etatą Tauragėje daktarams didesnis nei Santaros (4109 eurai) ir Kauno klinikose (4772 eurai)?
 
Be to, šiuo metu Tauragės ligoninė išgyvena ne geriausią laiką – turi 200 tūkst. eurų minusą, o 87 proc. sąnaudų išleidžiama būtent darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė Tauragės atvejį sugretino su Klaipėdos, kur prieš reorganizaciją buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojams buvo stipriai pakeltos algos. Ir viešai paskelbė: „Tokius atvejus kaip Klaipėda ir Tauragė nagrinėsime rimtai.“ Anot viceministrės, tai paprasčiau padaryti, jei steigėjas Sveikatos apsaugos ministerija: „Jei savivaldybė – sunkiau. Tačiau kai bus baigta tinklo pertvarka, su Valstybine ligonių kasa ir Akreditavimo tarnyba tokius klausimus aiškintis bus lengviau.“
 
Tačiau kol kas nutylima apie rajoninę Joniškio ligoninę, kur alga siekia praktiškai 7 tūkst. eurų gydytojui už etatą. Tauragė ne vieniša – tokie pat skaičiukai, kalbant apie vidutinį darbo užmokestį gydytojui už etatą, sukasi ir Šeduvos PSPC, čia atlyginimas siekė 8 tūkst. eurų. 
 
Šie duomenys klaidina
Tačiau Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis užsispyręs tvirtina: jų gydytojų algos nesiskiria nuo kitų gydymo įstaigų. „O jei skiriasi, tai labai nedaug“, – pažymi jis. Kaip gali būti, jog lentelėse įstaiga šauna kaip vienas dosniausių darbdavių, bet kartu šį akivaizdų faktą neigia? 
 
Kažkodėl nei viceministrė D.Jankauskienė, nei VLK vadovybė nepaaiškino, kad ši statistinė informacija veikiausiai neatlaiko realybės egzamino. Mat renkant duomenis, į bendrą katilą sumetami ir dirbantys pilnu, ir dalimi etato. Tai visiškai iškreipia realią situaciją. Tą bandė paaiškinti tiek Tauragės ligoninės vadovybė, tiek prezidento patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas. „Jei gydytojas dirba ketvirčiu etato, jam daugiau ir mokama“, – tvirtino jis. 
 
VLK statistikoje kitose regioninėse ligoninėse vidutinis darbo užmokestis etatui svyruoja tarp 3-5 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje – 3411 eurų. Bet jos direktorius Mantas Čėsna šių skirtumų nesureikšmina ir patvirtina kitų pašnekovų teiginius: statistinės algos vienokios, o faktinės – kitokios. 
 

„Jei darbuotojo, kuris įstaigoje atvyksta padirbėti 0,1 etato, atlygį apskaičiuotum pagal tai, ką moki įstaigoje pilnu krūviu dirbančiam darbuotojui, suma gautųsi maža ir specialistų, kurie atvyktų padirbėti tokiu nedideliu krūviu, paprasčiausiai neprisiviliotum. Todėl jiems mokame daugiau. Ir, žinoma, jei jų atlyginimą paverstum į etatinį apmokėjimą, jis būtų labai didelis. Tik vargu, ar kas nors už tiek įdarbintų specialistą pilnam etatui, nes ligoninė nesugebėtų išmokėti tokių algų“, – pažymi Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna.

 
Jis pastebi: kuo daugiau įstaigoje tokių, kurie dirba ne pilnu etatu, tuo labiau VLK diagramose auga jų eilutė su vidutiniu darbo užmokesčiu etatui. 
„Faktas, kad pinigų visada mažai. Bet vadovai suinteresuoti išlaikyti kuo didesnius atlyginimus. Tai – viena medalio pusė. Kita – darbo krūviai, sudėtingumas, aplinka, mikroklimatas. Ne vien piniguose laimė“, – sako Marijampolės ligoninės vadovas. 
 
Jis pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria jo kolegos vadovai, kad viešosios įstaigos niekada nepakonkuruos su privačiu sektoriumi, kurį dėl didesnių algų renkasi gydytojai. „Nes privatus verslas gali imti ir priemoką, ir kartu jam moka ligonių kasos. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad už kardiologo konsultaciją gauname apie 28,22, išplėstinę – apie 59,25 eurų. O privačioje klinikoje ji įkainota 130 arba 160 eurų. Ir ten jūs mokate kaskart atėjęs, o ligoninei mokama tik už pirmą ir ketvirtą jūsų apsilankymą“, – sako M.Čėsna ir priduria – tai aiški problema, kurią ir reikia pirmiausiai spręsti.
 
„Laikome juos dantis sukandę“
Dar gana neseniai SAM pateikė Tauragę kaip pagirtiną pavyzdį. Ligoninės direktorius Liutauras Indriuška prisimena, kai ministerija viešindama reformą demonstravo tyrimą, kuris rodė, jog gauti sveikatos paslaugų į kitas gydymo įstaigas iš Tauragės žmonės išvyksta rečiausiai. „Mūsų siekis ir toliau tai išlaikyti. Tačiau norint užtikrinti kokybiškas paslaugas būtina išsaugoti personalą, – konstatuoja direktorius. – Vyksta didelė konkurencija, kompetentingi gydytojai viliojami ne tik į mažesnes rajonines ligonines, bet ir į didžiąsias klinikas, didžiuosius centrus. Sukandę dantis bandome išlaikyti darbuotojus. Arba turime ligoninę su saugiomis ir kokybiškomis paslaugomis, kompetentingus darbuotojus, kad ir su laikinu minusu. Arba, jei steigėjas draus mokėti tokias algas, nebus darbuotojų ir viskas.“
 

Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška teigė, kad apsišpilkavimai dėl Tauragės ligoninės algų yra tiesiog ne apie esmę: „Niekam ne paslaptis, kas vyksta gydymo įstaigose – spaudoje mirga apie darbą paliekančius medikus, masinį jų trūkumą. Klaipėda nesuteikia pilnai paslaugų, Šiauliai mažina skyrius… nėra darbuotojų. Mūsų strategija – kiek įmanoma savo biudžeto lėšomis (nepadedant steigėjams) išlaikyti medikus. Nes paleidus bus sunku besurinkti, tai rodo kitų patirtis.“

 
Tauragės ligoninės realybė menkai skiriasi nuo likusių įstaigų – ji neturi darbuotojų pertekliaus. Neseniai prie specialistų komandos kvietė prisijungti neurologą ir vidaus ligų gydytoją, rugpjūtį ieškojo ortopedo-traumatologo, kardiologo, anesteziologo reanimatologo, slaugytojų… L.Indriuška pažymi, kad šiai dienai visi skyriai dirba, visos pozicijos lyg ir užpildytos, tačiau vyksta natūrali kaita. „Gydytojai ne robotai – jie nori atostogų, išeiti į pensiją“, – aiškino pašnekovas. 
 
Teisinasi, kad nežinojo
Tiesa, grįžtant į straipsnio pradžią, tai tiek Joniškio, tiek Šeduvos finansinis rezultatas, priešingai nei Tauragės, teigiamas. Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai D.Masiulionis sutinka, kad viena priežasčių, dėl ko įstaiga atsidūrė minuse – poreikis kelti algas, vykdyti įsipareigojimus profsąjungoms. Tiesa, Tauragė ne vienintelė sprūsteli į minuso duobę. Tarp regioninių ligoninių nuostolį patyrė ir Šilutės, Alytaus bei Utenos ligoninės. 
 
Tačiau nesėkmės įstaiga nedramatizuoja – dar ne metų pabaiga. Tai laikinas rezultatas, tvirtina L.Indriuška. Nuostolį jis aiškina viražais dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Kaip žinoma, visos gydymo įstaigos turi sutartis, kuriose įvardinta, už kokį paslaugų kiekį ligonių kasos apmokės. „Bet paslaugų visada reikia daugiau, – konstatuoja Tauragės ligoninės direktorius. – Tiesa, kai suteikiame daugiau, paprastai metų gale jų apmoka ne daugiau kaip 75 procentai. Todėl jų negalime teikti be galo be krašto, neturint garantijų dėl apmokėjimo, nes pritrūks apyvartinių lėšų. Tai sėdim ir galvojam, kiek galime sau leisti paslaugų teikti ir kiek bus apmokama.“
 
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorė Vilma Stasiulienė sako kitaip: jau metų pradžioje buvo aiškiai ištransliuota, kad ministras pasirašė tvarką, kuria po pusmečio bus apmokėtos viršytos dienos chirurgijos ir slaugos paslaugos. „Tai žinojo visos ligoninės. Tiek dienos chirurgijos, tiek slaugos sutartines paslaugas Tauragės ligoninė viršijo beveik dvigubai“, – teigė ji. 

D.Masiulionis teisinosi, esą ligoninei kilo klausimas ne „ar gali viršyti?“, bet „kiek gali viršyti?“. L.Indriuška tikina, kad kai šiemet kasos po septynių mėnesių apmokėjo visas viršsutartines paslaugas, jam nebuvo žinoma, kad tai įvyks. Jis pažymi, jog tvarka nusako, kaip bus apmokėtos paslaugos, jeigu liks TLK lėšų. „O lėšų neliko, nes vėliau buvo paimta pinigų iš rezervo. Ir kiek atgausime pinigų už suteiktas paslaugas, sužinojome tik liepos 27-ąją, – paaiškino L.Indriuška. – Mes ir taip suteikėme dvigubai daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje. Būtume žinoję, kad šitaip apmokės, be abejo, būtume suteikę dar daugiau. Bet gal minuso ir taip neliks, kai apmokės jau viršytąsias paslaugas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!