Už nemokamus maišelius – baudos

Deimantė Gruodė
2019-05-30
Kaip atgrasyt nuo plastiko maišelių vartotojus? Aplinkos ministerija (AM) sako radusi išeitį – siūlo bausti prekybininkus už tokių maišelių dalijimą nemokamai. Ministerijos ruošiamas pataisas netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė, o šiai pritarus – ir Seimas.
Už nemokamus maišelius – baudos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais labai lengvų ir lengvų maišelių sunaudojimas šalyje mažėja.

Gąsdina baudomis 
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma pardavėjams ir prekybos įmonių vadovams už lengvųjų plastiko maišelių nemokamą dalijimą skirti baudas nuo 10 iki 200 eurų.
„Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas. Dabar tik bendrieji atvejai apibrėžti“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė Agnė Bagočiutė.
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis ministerijos užmojus auklėti baudomis vertina skeptiškai. „Esminis dalykas – ugdyti žmogaus sąmoningumą, kad reikia imti kuo mažiau tokių maišelį ir tą reikia pradėti daryti nuo savo šeimos. Pavyzdžiui, aš namuose tuo neužsiimu ir esu blogas pavyzdys, kai tėvas, nueina į parduotuvę ir visus produktus susideda į penkis maišelius. Nors namuose turiu bent penkis daugkartinio naudojimo ir dar vieną man yra pasiuvusi uošvienė“, - sako parlamentaras.
 
Pasak jo, reikia edukacijos, o ne baudų.

„Išrašiau baudą ir esu tas gerasis pareigūnas, jų „prikalantis“ daugiausiai. Bet žmonių sąmoningumo taip neišugdysi, priešingai, didės jų neapykanta ir pyktis“, - sako parlamentaras.
Tiesa, R.Žemaitaitis pastebi ir gerų ženklų, kuomet ir prekybininkai netgi turguose pasiteirauja kliento, ar jam reikia maišelio. Netgi pasiūlo įsigyti medžiaginį.
„Pažiūrėkite, kaip mes padarėme su bambaliais. Aš ir Valentinas Mazuronis, jis buvo aplinkos ministras, aš – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Ko tada ėmėmės? Sugalvojome depozito sistemą, kuomet dešimt centų reikia grąžinti atgal. Įsivaizduokite, jei parduotuvėse padarytų akciją ir būtų dalijami nemokami popieriniai maišeliai. Žmonės iš pradžių supuls, temps jų namo po dešimt ir grūs į stalčius. Po pusės metų, kai stalčiai jau neužsidarys, nebesineš. Bet per tuos metus užsiauginsi dešimt dvidešimt procentų žmonių, kurie pakankamai sąmoningai ir atsakingai elgsis. Arba, pavyzdžiu, kodėl ministras negali padaryti taip, kad negalią turintiems asmenims ir dirbantiems siuvyklose valstybė duoda užsakymą, jog reikia pasiūti milijoną daugkartinio naudojimo maišelių“, - alternatyvų ieško R.Žemaitaitis.
 

L.S. skaičius
10-200
- tiek eurų baudą siūloma skirti pardavėjams ir prekybos įmonių vadovams už lengvųjų plastiko maišelių nemokamą dalijimą.

 
Nebeliks rinkoje
Seimo dar 2016–aisiais priimtos pataisos nuo šių metų leido prekybininkams nemokamai dalyti tik labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius. 15–50 mikronų storio maišelių, kurie dažniausia yra su prekybininkų ar prekių ženklų logotipu, negalima dalyti veltui. Mat pastarieji sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų ir tik maža jų dalis perdirbama, o gamtoje jie ilgai nesuyra.
Kaip žurnalistams yra pažymėjusi ministerijos atstovė, kol kas yra gauta tik viena pretenzija dėl maišelių dalijimo. Tačiau patikrinus nustatyta, kad pažeidimo nebuvo.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.
„Jau dabar verslas persiorientuoja: kai kuriuose prekybos tinkluose jau nėra plastikinių indų, jie pereina prie popierinių ir medinių“, – yra sakęs ministras.
 

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos tarybos nario Vido Pociaus, idėja imtis priemonių mažinant plastiko patekimą į aplinką - gera.
„Bet koks vartojimo mažinimas yra teisingas sprendimas. Tarp jų - ir sunkiai yrančių, sunkiai perdirbamų ir surenkamų atliekų. Tai yra sveikintina iniciatyva. Kalbant apie įgyvendinimo mechanizmą, čia gali būti įvairių nuomonių. Verslininkas, kuris gamina vienokį ar kitokį produktą ir jį fasuoja, pavyzdžiui, pilsto riešutukus, automatiškai grūda į kuo įmantresnę, kuo gražesnę, jo manymu, pakuotę ir dažniausiai kelių sluoksnių. Neseniai pirkau kvepalus, pavargau, kol juos išpakavau. Vieną pakuotę nuplėšiau, antrą nuplėčiau, trečią, ketvirtą... Suprantame, kad šie dalykai neišgaruoja, o lieka ir apkrauna mūsų aplinką – patenka į deginimą, kas yra nuodas, arba į sąvartyną, kas irgi negerai, arba dar blogiau kur nors į aplinką. Tai yra aktualu visiems“, - sako V. Pocius.

 
Tarp kitko
Nuo 2021-ųjų vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
ES direktyva numato, kad iki 2026-ųjų reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais labai lengvų ir lengvų maišelių sunaudojimas šalyje mažėja. 2017 m. vienam gyventojui teko 226 labai lengvi ir 34 lengvi maišeliai, o 2014 m. – atitinkamai 260 ir 39.

 
Komentarai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė:

- Turiu sau priekaištų. Kiekvieną sykį imdama pagalvoju, ar tikrai man jų tiek reikia ir stengiuosi vartoti kuo mažiau. Matyt, griežtesni apribojimai ir Europos Sąjungos direktyvų bendra tendencija reikalinga. Kitaip nelabai susidorojama su problema. Kiek atsimenu dar iš kadencijos Europos Parlamente 2014 metais aptarėme, kaip reikėtų elgtis su tais plastiniais maišeliais, būtent lengvaisiais. Kalbėta apie tai, kad valstybės narės arba prekybos centrai galėtų patys pasirinkti, kaip sumažinti jų kiekius. Dabar kai girdime iš Europos Sąjungos komisijos, kad nuo 2021 metų apskritai atsisakyti lengvojo plastiko produktų, tai būtų lengvieji maišeliai, kiti produktai, rinkoje jų iš tikrųjų neturėtų likti ir net nebūtų prasmės skirti baudų. Pripažįstama, kad plastikas yra problema, jog tai nėra pirmojo būtinumo prekė, be kurios negalime apsieiti.
 
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė:

- Atlikau apklausą. Mūsų asociacijos nariai nedalijo nemokamų maišelių, tik mokamus. Yra nustatyta, kokio tankio, kokio storio turi būti plastikas, kad jis būtų nemokamas. Didžiausia problema yra su turgaus prekeiviais. Bet mūsų nariai laikosi visų reikalavimų ir baudų nebijo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris