Trečiadienį Vilniaus universitetinėje ligoninėje (VUL) Santaros klinikose sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apdovanojo būrį medikų, kuriems priešakinėse linijose teko kovoti su koronavirusu.
Įteikė po medalį
Dėl šių medalių, kurie ministro A.Verygos pavedimu sukurti specialiai medikams, kovojusiems su koronavirusu pirmose gretose, visuomenėje buvo kilę daug diskusijų ir net nepasitenkinimo.
„Apie apdovanojimus visada yra skirtingų nuomonių. Dažnai pasakoma, kad dirbame ne dėl medalių ir ne dėl apdovanojimų. Bet gyvenime vyksta labai daug įvykių ir kiekvienas būna susijęs su tam tikru simboliu. Iki šiol namuose saugau ženkliukus iš Sąjūdžio laikų su gediminaičių stulpais, Vyčiu, - juos išsitrauki, pasižiūri, prisimeni ir tie simboliai tave sugrąžina atgal.
Tad šie apdovanojimai yra ir jums pagerbti, ir kad nepasimirštumėte šio ypatingo laiko. Kiekvienai kartai tenka specifinis išbandymas, jums teko šis“, - kalbėjo A. Veryga, VUL Santaros klinikose medikams įteikdamas apdovanojimus „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“.
Medaliai įteikti Santaros klinikų ir jos koordinuojamų ligoninių medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų, mobilių punktų darbuotojams už sudėtingą darbą suvaldant koronaviruso (COVID-19) plitimą.
„Jūsų darbai prisidėjo prie Lietuvos sėkmės istorijos, kai atsidūrėme tarp šalių lyderių, sėkmingai suvaldžiusių šio klastingo viruso plitimą“, - prieš įteikdamas apdovanojimus medikams dėkojo ministras.
Ruošėsi blogiausiam scenarijui
Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pasakojo, kad nuo karantino pradžios, beveik tris mėnesius teko dirbti ypatingomis sąlygomis ir visai kitu ritmu nei įprastai. Santaros klinikos nebuvo tik įstaiga, turinti Infekcinių ligų centrą, o turėjo planuoti darbus galvojant apie viso regiono uždavinius.
„Kaip paslaugų teikimą organizuojanti įstaiga, bendradarbiaudami su kitomis gydymo įstaigomis, sprendėme pacientų srautų, žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus, rūpinomės asmens apsaugos priemonėmis, kartu mokėmės ir kitus mokėme saugiai dirbti, valdyti situaciją, teisingai reaguoti ir dirbti komandoje. Tikėdamiesi geriausio scenarijaus, ruošėmės blogiausiam. O šiandien, žinodami, kad sėkmingai įveikėme vieną etapą, stengiamės vėl grįžti prie įstaigos kasdienių uždavinių“, - sakė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Pasak jos, tokia pandemija išmokė ne tik dirbti naujoje aplinkoje ekstremaliomis sąlygomis, teisingai naudoti apsaugos priemones, bet ir dalintis žmogiškaisiais resursais.
„Teko ir prieš savaitgalį skambinti kitai įstaigai ir sakyti, kad nebeliko kas dirba, kad reikia dalintis žmogiškaisiais ištekliais. Mano nuostabai, nebuvo iš mums priskirtų įstaigų pasakymo, kad ne, negalime, nenorime, mums nepriklauso.
Mums irgi teko žmogiškuosius resursus, sustabdžius planines paslaugas, deleguoti į Nemenčinę (kur buvo kilęs židinys – red.), į kitas įstaigas. Tiesiog pavyko bendromis jėgomis sustabdyti viruso plitimą“, - sakė direktorė valdymui, pridurdama, jog nuo kovo 2 d. iki Velykų neturėjo nė vienos laisvos dienos.
A.Bilotienė-Motiejūnienė sutinka, jei per dieną iš karto klinikas būtų užplūdę šimtas sergančiųjų, situacija būtų visiškai kitokia.
„Kadangi nuo pat pradžių valdėme situaciją atvejų skaičiais, mums pavyko išmokti pirmines pamokas, ką ir kaip reikia daryti, ką daryti kitaip. Pačioje pradžioje stacionarizavome visus pacientus. Vadinasi, jų buvo labai daug, daugiau negu medikų, tad tekdavo perdislokuoti, perskirstyti pajėgas. Neskaičiavome darbo valandų ir klausimus sprendėme visi bendrai“, - pridūrė direktorė valdymui.
Medikai buvo pavargę
Paprašyta papasakoti apie gydymo įstaigos užkulisius pandemijos laikotarpiu, A.Bilotienė-Motiejūnienė sakė, jog medikai buvo pervargę.
„Turbūt labiausiai išmušdavo iš vėžių, kai susirgdavo kolega, o tokių atvejų pasitaikydavo. Psichologiškai buvo sudėtinga. Tuomet visi bijojo eiti į darbą, dirbti padalinyje, mokinomės, kaip minėjau, teisingai apsirengti apsaugos priemonėmis. Man pačiai teko kelis kartus įsivilkti ir išsivilkti iš apsauginio kombinezono, kas nėra taip paprasta, kaip atrodo.
Dalis darbuotojų, kurie intensyviai dirbo tik
kovidiniuose padaliniuose, priėmė sprendimą gyventi atskirai, ne su šeima. Vėlgi jie buvo įsitempę psichologiškai.
Dabar galime atsikvėpti, žinome, kad situacija šiuo metu stabili. Infekcinių ligų korpusas lieka, priimame naujus infekcinius pacientus. Nuo rugsėjo pirmosios planuojame perkelti ir dalį tuberkuliozės pacientų. O vieną penkiasdešimties lovų padalinį paliekame, šiandien čia guli vienuolika COVID-19 pacientų ir visi sergantieji vidutinio sunkumo pneumonijomis“, - sakė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Beje, kitų regionų medikams apdovanojimai bus teikiami kitą savaitę, o likusius planuojama apdovanoti liepos pabaigoje.
Komentuoti: