Skaičiai
2020 m. sausį–2021 m. sausį visos sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos pabrango 5,3 proc. (farmacijos gaminiai – 2,5 proc., medicinos paslaugos – 9,9 proc., odontologijos paslaugos – 13,9 proc.)
2020 m. sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos vidutiniškai brango 5,6 proc. (farmacijos gaminiai – 4,1 proc., medicinos paslaugos – 9,4 proc., odontologijos paslaugos – 10,6 proc.)
Tai didžiausias vidutinis metinis visų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų bei odontologijos paslaugų brangimas nuo 2015 m.
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas.

---

Kainas didino apsaugos priemonių kaštai
Sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos – viena grupių, kur kainos praėjusiais metais augo labiausiai. Ryškiausias jų šuolis fiksuojamas sušvelninus pirmojo karantino sąlygas – gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Ypač ženkliai gegužės–birželio mėnesiais pašoko prieš tai sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų fone savo dydžiu neišsiskyrusios odontologų paslaugų kainos. Tiesa, antrąjį pusmetį jau buvo matomas nuoseklus visų sveikatos priežiūros paslaugų kainų mažėjimas.
Kaip vieną pagrindinių tokio kainų šuolio priežasčių L.S. kalbinti pašnekovai įvardijo po pirmosios karantino bangos privačioms įstaigoms išaugusius saugumo reikalavimus ir padidėjusias išlaidas apsaugos priemonėms.
 

„Odontologijos ir kitose klinikose medikai turėjo apsirengti vos ne skafandrais – buvo įvestos rimtos apsaugos priemonės. Be to, įstaigoms reikėjo įsigyti temperatūros matuoklius, pertvarkyti infrastruktūrą, taigi, buvo padaryta nemažai pertvarkymų. Jie turbūt irgi turėjo savo kainą“, – sako Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.  

 
Nors statistika rodo ryškų praėjusių metų odontologijos paslaugų kainų šuolį, privačių klinikų vadovai tikino dėl pandemijos ar išaugusių apsaugos priemonių išlaidų įkainių specialiai nekėlę.
„Mūsų klinikoje paslaugų kainos nekilo. Kokios buvo pernai, tokios ir liko“, – tvirtina odontologijos klinikų tinklo „Clinic DPC“ direktorė Irma Kvedarienė, pridurdama, jog paslaugų kainos buvo išlaikytos sumažėjusio įmonės pelningumo sąskaita.
Ozo estetines odontologijos ir implantologijos klinikos vadovas Marius Gelažanskas tikina, kad pernykštis įkainių augimas buvo įprastas kasmetinis procesas: „Mūsų kainoraštis laikas nuo laiko keičiasi, bet tai vyksta kasmet – brangsta medžiagos, kyla darbuotojų atlyginimai. Dėl to kažkiek pakilo ir įkainiai.“
 
Prisidėjo ir augantys atlyginimai
Sveikatos sektoriuje išaugęs darbo užmokestis – dar viena pašnekovų įvardyta sveikatos priežiūros paslaugų kainų augimo priežastis. SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, praėjusiais metais tiek viešajame, tiek privačiajame sveikatos sektoriuose bendras darbo užmokesčio augimas buvo didesnis nei 30 proc. Dar 2017 m. tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su medikų profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimą dėl atlyginimų didinimo. Iš tiesų pastaruosius trejus metus buvo pastebimas nuoseklus viešojo sektoriaus medikų darbo užmokesčio augimas.
 

„Spartus algų augimas valstybės finansuojamame sektoriuje priverčia jas kelti ir dirbantiems privačiame sveikatos sektoriuje“, – aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

 
Su tuo sutiko ir Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė. „Egzistuoja bendra sveikatos rinka. Todėl atlyginimų viešajame sveikatos sektoriuje tendencijos daro įtaką privačiajam. Darbo užmokestis – reikšminga šio sektoriaus sąnaudų dalis. Spartus darbo užmokesčio augimas – paslaugų kainas didinantis veiksnys“, – teigia pašnekovė.
Beje, kaip parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikta stebėsena, praėjusių metų trečią ketvirtį odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis augo 25 proc.
 
Išliko didelė paklausa
Kalbinti ekonomistai sako, kad praėjusių metų viduryje užfiksuotas kainų šuolis rodo po pirmos karantino bangos išaugusią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą. Būtent ji ir leido išaugusias sąnaudas „permesti“ pacientams. „Jeigu paklausa smarkiai smunka, tuomet negalima taip „permesti“ kainų vartotojui. Akivaizdus įrodymas, kad paklausa buvo, nes pavyko „permesti“ (kainas klientams – red. past.)“, – sako T.Povilauskas.
 
Kainos kils lėčiau?
Ekonomistų teigimu, privačių sveikatos paslaugų kainos didės ir šiemet. Tiesa, jų augimas neturėtų būti toks didelis kaip pernai. „Tikimės, kad Lietuvoje augs algos, todėl didės ir šio sektoriaus paslaugų kainos. Bet, akivaizdu, kad bus sugrįžta į normalesnius rėžius“, – sako T.Povilauskas, prognozuojantis, jog per šiuos metus sveikatos priežiūros paslaugų kainos turėtų didėti apie 5 proc. – jei neįvyks kas nors nenumatyto.
 
Anot L.Paškevičiaus, didelio kainų kilimo privačiose sveikatos priežiūros įstaigose neleidžia tikėtis sektoriaus paslaugų rinkos specifika bei nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų mastas viešajame sektoriuje: „Jeigu kainas viena ar kita klinika sukeltų aukštai arba neproporcingai, žmonės eitų į kitas, viešąsias įstaigas.“
Klinikų tinklo „Clinic DPC“ direktorė I.Kvedarienė kainų didinimo šiais metais neplanuoja.
Savo ruožtu Ozo estetines odontologijos ir implantologijos klinikos vadovas M. Gelažanskas nuo prognozių susilaiko ir sako, kad viskas priklausys nuo ekonominių sąlygų, tiekiamų medžiagų kainų ir atlyginimų augimo. „Mes negalime nuspėti. Jeigu ateis pas mane darbuotojas ir sakys „aš nebegaliu išgyventi“, kils mėnesinė alga, kils vidutinis darbo užmokestis. Jeigu man tiekėjai atsiųs naujus pasiūlymus ir medžiagos brangs, neišvengiamai turės pabrangti ir paslaugos“, – teigia privačios klinikos vadovas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!