Privalomasis sveikatos draudimas – reikalas rimtas. Šioje sistemoje sukasi daugiau nei 2 milijardai eurų. Tiesa, ne tiek daug žinoma apie lėšas skirstančias rankas – Privalomojo sveikatos draudimo tarybą (PSDT). Pacientų organizacijos sako pasigendančios jos atskaitomumo.
Kadencija baigiasi tyliai
PSDT nuostatuose įrašyta pagrindinė tarybos užduotis skamba formaliai, bet iškalbingai: vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą. Būtent taryba teikia siūlymus dėl sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Taigi, PSDT nariai prisideda prie mokesčių mokėtojų sunešto privalomojo draudimo kraičio skirstymo. Manantys, kad tokia atsakinga taryba nestokoja viešumo, turės nusivilti.
Dabartinės PSD tarybos kadencija skaičiuoja paskutines dienas. Neseniai baigėsi ir kandidatūrų teikimas Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtame PSD tarybos konkurse. Didelių kriterijų SAM nenurodo: žinoma, iš narių reikalaus nepriekaištingos reputacijos, gebėjimo vertinti finansinę sveikatos sistemos situaciją. Matyt, deleguoti organizacijų atstovai turi būti labai tylūs – informacijos apie šios institucijos nuveiktus darbus ne tiek ir daug, o pasiekiamos žinios gali ir suklaidinti. Štai oficialiai paskelbtame narių sąraše nurodyti ne visi dabartiniai tarybos atstovai, neišbraukti senieji. Buvę atstovai nedaugžodžiauja: paskambinus Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojui Viačeslavui Zaksui, šis buvo it vandens į burną prisisėmęs ir apie patirtį taryboje kalbėti nesutiko. „Tai neturi visiškai nieko bendro su mano darbu. Aš kurį laiką buvau tarybos narys, bet seniai ir nieko nepasakysiu“, - į ragelį atsiduso V.Zaksas.
L.S. skaičius
2,6
- tiek mlrd. sudaro šių metų PSDF biudžetas.
Kritika laužta iš piršto?
PSDT darbą kuruojanti Sveikatos apsaugos ministerija jos veiklą, suprantama, vertina teigiamai, tačiau į užduotus klausimus specialistai atsakė itin lakoniškai. „Darbą baigianti PSD taryba svarstė perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius, teikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSD fondo biudžeto, sąrašo, teikė išvadą dėl šio fondo biudžeto projekto, PSD fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, nagrinėjo kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus“, - teigė SAM Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Sinkevič. Konkrečių tarybos nuopelnų specialistė įvardinti nepanoro.
PSDT narė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Laura Masiliauskaitė taip pat skubėjo ginti šią instituciją. Anot jos, į tarybos veiklą pakankamai įtraukiami pacientų ir gydytojų organizacijų atstovai. Su kritika, esą PSDT sprendimams trūksta atskaitomumo, didelę įtaką primeta taryboje esantys ministerijų deleguoti nariai, L.Masiliauskaitė taip pat nesutiko. „Daug sprendimų PSDT pasiekia jau po diskusijų proceso. Klausimai, kuriuos gauna taryba, jau būna išdiskutuoti įvairiose darbo grupėse. Būdama tarybos narė į siūlymus reaguoju kaip pacientė. Per pusę metų, kuriuos esu taryboje, nebuvo spendimo, kuris, mano nuomone, pažeistų pacientų ar įstaigų teises“, - sakė L.Masiliauskaitė.
Vienu sėkmingiausių PSDT atliktų darbų ji įvardijo sprendimą kompensuoti psichosocialines ir psichiatrijos paslaugas nepilnamečiams.
Komentaras
Astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė:
.jpg)
- PSDT veiklą vertinu nevienareikšmiškai. Kai kurios idėjos, sprendimai neblogi, bet įgyvendinami ne visada. Savo ruožtu idėjos sutaupymo klausimais pacientams atsiliepia neigiamai.
Tik Pacientų tarybos pastangomis, į PSDT sudėtį įtrauktas pacientų atstovas. Manau, kad dabartinis SAM pareiškimas, kad bet kuri pacientų organizacija gali teikti bet kokį kandidatą į PSDT narius, yra diskriminuojantis. Juk tokiu atveju net mažiausia organizacija gali pretenduoti į atstovavimą visiems pacientams. Tai neteisinga nuostata. Manau, pirmiausia atstovauti turėtų vienijančios organizacijos nariai. Antras dalykas – vienas vienintelis žmogus, kuris atstovauja visiems pacientams, ne visada turi teisę ir galimybę išsakyti žmonių lūkesčius, kadangi visa PSDT sudaryta iš ministerijos atstovų. Jie turi priimti tam tikrus sprendimus, ir šie ne visada palankūs pacientams... Tad pacientų balsas kartais pradingsta sprendimų koridoriuose.
Turėtų būti daugiau nepriklausomų ekspertų, kurie oficialiai atstovautų kuo daugiau įstaigų, pavyzdžiui, medikų atstovai, nesuinteresuoti ministerijos sprendimais. Juk jie gydo pacientus ir geriau žino, kam ko reikia. Taip pat posėdžiuose, atsižvelgiant į svarstomą klausimą, reikėtų kviesti skirtingų pacientų organizacijų atstovus.
Trūksta bendradarbiavimo, noro išgirsti kitokią nuomonę.
Siūlėme savo kandidatą, tačiau nežinia, kokiais kriterijais atrenkami žmonės. Labai trūksta viešumo tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl kriterijų.
Tarp kitko
Ministerija ragino į naują tarybą siūlyti įvairių visuomeninių organizacijų atstovus. Kandidatuoti panoro Valstybinės ligonių kasos, Finansų ministerijos, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, Sveikos ir aktyvios bendruomenės iniciatyvos, Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos nariai.
Nors oficialus kandidatavimo terminas baigėsi rugsėjo 30 dieną, SAM pranešė vis dar laukianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovų kandidatūrų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: