Kaip žinia, finansavimas sveikatos centrams buvo suskirstytas į tris dalis: pirminei sveikatos priežiūrai, antrinio lygio įstaigoms ir skubiai pagalbai tenkančias lėšas. Tačiau pastarasis stulpelis, kuris aktualus tikrai ne vienai šalies gydymo įstaigai, turėjo tam tikrų nemalonių sąlygų. Dalis šias lėšas norinčių panaudoti įstaigų buvo paprašytos atsisakyti kai kurių teikiamų paslaugų. O kai kas liko ir be paslaugų, ir be pinigų.
 
Papildomos sąlygos
Plungės ligoninė – viena tokių. Jos direktorius Remigijus Mažeika pasakoja, kad jie yra net dviejų sveikatos centrų nariai: pasirašė partnerystės sutartį dėl antrinio lygio paslaugų Rietavo savivaldybėje ir, žinoma, yra Plungės sveikatos centro dalis, kur tapo ir koordinatoriumi. 
 
Ligoninė tikėjosi, kad per sveikatos centrams skiriamą finansavimą jiems pavyks įgyvendinti seną svajonę – turėti naują Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kuriame per metus apsilanko beveik 12 tūkst. pacientų. 
 
„Kai kurios įstaigos, tapusios struktūriniais sveikatos centrais, galėjo gauti tam lėšų be papildomų sąlygų. Na, o mes turėjome išpildyti tam tikrus reikalavimus. Vienas jų – uždaryti Vaikų ligų skyrių. Įgyvendinome tai, uždarėme skyrių su vienuolika lovų“, – sako R.Mažeika.
 
Nesutiko
 
Antras reikalavimas buvo 30 proc. sumažinti chirurgijos paslaugų. Tokiu atveju ligoninė būtų gavusi du milijonus eurų. To padaryti ji nesutiko. Kaip teigia Plungės meras Audrius Klišonis, per metus ligoninė atlieka 1,7 tūkst. operacijų, kai minimalus Vyriausybės nutarime numatytas skaičius yra 1,2 tūkst.
 
„Kadangi gerokai viršijame šį skaičių, tikrai nesuprantame tokio reikalavimo mūsų atžvilgiu. Matyt, jis kyla iš noro koncentruoti paslaugas Klaipėdoje“, – svarstė meras.
Paslaugų mažinimui kategoriškai nepritaria ir R.Mažeika: „Plungės ir Rietavo savivaldybėse gyvena 40 tūkstančių žmonių. Mes turime ir traumatologiją, ir chirurgiją.
 
Neįsivaizduoju tokios situacijos, jei čia nebūtų budėjimo visą parą. Sumažinę stacionarinės chirurgijos lovų skaičių, būtume turėję nepriimti kas trečio chirurginio ar traumatologinio paciento dėl kvotų. Kas turėtų tokiu būdu rūšiuoti pacientus? Jeigu taip būtų atsitikę, tą pačią dieną būčiau atsistatydinęs, nes nesugebėjau organizuoti darbo taip, kad gyventojai gautų būtinas paslaugas.“ 
 
Negavo nė cento
 

Už tai, kad uždarė vaikų ligų skyrius, visi Lietuvoje gavo pinigus, išskyrus kelis sveikatos centrus. „Tarp jų likome ir mes. Lauktų 700 tūkstančių eurų taip ir nepamatėme, – rūpesčiais dalijosi Plungės ligoninės vadovas Remigijus Mažeika. – Nors sąlygą įvykdėme, turėjome perorientuoti darbą, priimti vaikus Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, dar gal dienos stacionare, bet už tai negavome nė cento.“

 
Pasirodo, tai lėmė tvarkos aprašai, kuriuose su vaikų skyrių uždarymu buvo įtrauktas ir chirurgijos uždarymas. „Bet tai visiškai nelogiška, nereikia būti baigus medicinos studijas, kad suprastum, jog nieko bendro neturi pediatrija su suaugusių chirurgija“, – iki šiol nesupranta tokios tvarkos pašnekovas.
 
Kretingoje statybos prasidėjo
 
Nieko kito nebelikus, plungiškiai nusprendė nelaukti – Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybas finansuoja savivaldybė. Jos startavo rugsėjo gale.
Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas neslepia, kad viena didžiausių siekiamybių jiems kaip ir Plungei atnaujinti Priėmimo skubios pagalbos skyrių. Kretingos ligoninei taip pat buvo iškelti reikalavimai panaikinti Vaikų ligų skyrių ir sumažinti dienos chirurgiją, tačiau šių sąlygų išpildyti ji taip pat nesutiko. Chirurgijos skyrius čia yra gyvybingas, skaičiuojama, kad jame šiemet bus atlikta apie 2 tūkst. operacijų.
 
R.Sakalauskas teigia, jog Priėmimo skubios pagalbos skyriuje Kretingos ligoninėje apsilanko iki 15 tūkst. pacientų per metus. „Statybos darbai jau pradėti, pamatai pakloti, tikiuosi, kad iki kitos vasaros pabaigos jie bus baigti“, – teigia R.Sakalauskas.
 
Savivaldybės lūkesčiai – šioms statyboms lėšų gauti per sveikatos centro investicinį projektą infrastruktūros atnaujinimui. Kaip informuoja prie projekto dirbanti Kretingos savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lukrecija Lengvinė, finansavimo sutartis už 1 mln. 229 tūkst. eurų statyboms dar nepasirašyta, šiuo metu tikslinami duomenys.
 
Diskriminacija
 
„Tai – akivaizdžiai selektyvus ir diskriminacinis tam tikrų savivaldybių gyventojų teisėtų lūkesčių sprendimas, – įsitikinęs R.Mažeika. – Tie pinigai nukeliavo kažkur kitur, bet mes dar tikimės grįžti prie šio klausimo.“
 
Jis priduria, kad dėl likusio finansavimo sveikatos centras tik baigia pateikti dokumentus, tad kol kas lėšų nėra gavę jokių. 
 
R.Sakalauskas antrina, kad buvusi ministerijos vadovybė lėšas priėmimo skyriams skirstė nenoromis. „Gydymo įstaigos periferijoje turėjo būti pasmaugtos, nematė reikalo nei skaitytis su jomis, nei laikė lygiaverčiais sveikatos priežiūros partneriais“, – mano R.Sakalauskas.
 
Su pažadais sunku
 
R.Mažeika teigia, kad tai – ne pirmas atvejis, kai dėl pažadų tesėjimo tenka investuoti pačiai ligoninei. Jau porą metų ji teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, nors paprastai tai daro priminės sveikatos priežiūros centrai.
 
„Tačiau sutikome imtis atsakomybės įvertinę gydymo įstaigų tinklą Plungėje. Viskas gerai, paslaugas teikiame, pacientai patenkinti, o tai svarbiausia. Tik vėlgi – buvo žadėta, kad gausime automobilių, įrangos, bet jų iki šiol dar taip ir nesame gavę. Tiesa, ledai pajudėjo, tad tikimės, kad bent ši situacija bus išspręsta“, – viliasi Plungės ligoninės vadovas. 
 
Profesija nepatraukli?
 
R.Sakalauskas prisimena, kad prieš keletą metų buvo garsintas skubios pagalbos gydytojų ruošimas. „Dabar viskas pasibaigė. Nežinau, kiek paruošė, kiek ne, bet tokie specialistai būtų fantastinis dalykas, jie padėtų lėšas taupyti, užbėgant už akių komplikacijoms, diagnozėms.
 
Deja, niekas nenori stoti į šios specialybės rezidentūrą, nes po to negalės dirbti privačioje įstaigoje, yra reikalingi tik valstybinėse. Užmojai buvo geri, bet viskas ištirpo. Taip ir kapanojasi vadovai kiekvienas sau vietoj Biblijos pasidėjęs Hipokrato priesaiką“, – ironizuoja R.Sakalauskas.
 
Prienams sekėsi sklandžiai
 
Prienai – dar vienas rajonas, kurių Priėmimo skubios pagalbos skyriuje verkiant reikėjo esminių pertvarkų. Panašu, kad šiam rajonui pavyko neskausmingai išpildyti ministerijos nustatytas sąlygas. Kaip informuoja meras Alvydas Vaicekauskas, jiems tereikėjo atsisakyti Vaikų ligų skyriaus, nes kitos paslaugos jau buvo pertvarkytos anksčiau.
 
„O dėl Vaikų ligų skyriaus, tai mes jį ir taip dotuojame, neturime daug tų ligoniukų, plius, kitos ligoninės arti. Padarėme analizę ir remdamiesi jos išvadomis po Naujųjų metų šio skyriaus atsisakome“, – kalbėjo meras.
Prienų sveikatos reikalų koordinatorius Virginijus Slauta informavo, kad investicinio projekto paraiška Priėmimo skubios pagalbos skyriui jau pateikta, suma – iki milijono eurų. „Visas sąlygas atitinkame, tad tikimės, kad finansavimą gausime“, – sakė V.Slauta.

---

 
Tarp kitko
Ant pinigų jauko neužkibo
Jonava, Jurbarkas, Kretinga, Šakiai ir Plungė – šios savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, į projektų įgyvendinimo planą ir į projekto sutartį neįtraukė lėšų, kurios būtų gautos atsisakius aktyvaus gydymo lovų. Kitaip tariant, su ministerijos sąlygomis mažinti ar atsisakyti paslaugų dėl didesnio finansavimo – nesutiko.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!