Švedijos kova su rūkymu: ko galėtume pasimokyti

Aneta Vaitkienė
2023-01-20
Tik dabar Lietuva pradėjo kelti sau tuos tikslus, kurių dalį Švedija jau pasiekė – tai ir ilgesnė piliečių gyvenimo trukmė, ir augantis jos gyventojų skaičius, ir iki 5,6 proc. sumažėjęs rūkančiųjų skaičius. Yra ko pasimokyti, ar ne?
Švedijos kova su rūkymu: ko galėtume pasimokyti
Remiantis Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos 2005 m. visuomenės sveikatos ataskaita, kiekvienam rūkyti pradėjusiam snuso vartotojui tenka keturi rūkaliai, rūkymą pakeitę snusu.

Lagom – ramus kelias į laimę
Per paskutinįjį dešimtmetį Švedijos gyventojų skaičius išaugo 10 proc. iki 10,5 mln., o sveiko gyvenimo trukmė 2020 m. sudarė 72,7 metų – daugiausia iš visų ES šalių (palyginti, Lietuvoje šis rodiklis kol kas siekia tik 56,8 m). Pačių švedų teigimu, esminė jų gero gyvenimo priežastis – tai gebėjimas rasti balansą pagal švediškąją lagom filosofiją, kuri palaiko žmogaus psichologinę sveikatą ir gali būti pritaikyta universaliai. Ji neretai apibūdinama tiesiog kaip „nei per daug, nei per mažai“ arba „pats tas“.
 
Šiuos principus puikiai įkūnija ir skandinaviškas dizainas, pasižymintis minimalizmu bei funkcionalumu, aiškiomis linijomis. Švedai iš prigimties vengia kraštutinumų ir būtent toks požiūris jiems padeda rasti veiklos krypčių, galimybių bei sprendimų, kurių neįžvelgia kiti. Nuo vaikų auklėjimo ir visuomenės sveikatingumo programų iki švarios energetikos ir žaliųjų pramonės pokyčių. Tvarus gyvenimo būdas ir tvarumo idėjos Švedijoje yra tarsi bendra visuomenės kelionė, ieškant pusiausvyros tarp žmogaus ir gamtos, atrandant sprendimus, kaip mažiau kenkti aplinkai ir sau.
 
Gyvendami lėčiau ir ugdydami sąmoningumą bei dėmesį sau, švedai gyvu pavyzdžiu parodė, kad mažais žingsneliais galima pasiekti didelių pokyčių, kartu išliekant autentiškam ir tampant pavyzdžiu kitoms valstybėms. Kaip tik taip nutiko tabako kontrolės srityje: ES savo laiku Švedijai suteikta išimtis dėl alternatyvių peroralinių tabako produktų dabar yra vertinama kaip pergalė – rūkančių gyventojų dalis Švedijoje yra mažiausia Europoje.

 
Tarp kitko
Švedijoje egzistuoja archetipinė patarlė „Lagom är bäst“, kuri pažodžiui reiškia „tinkama suma yra geriau“, bet dažniausiai verčiama kaip „aukso vidurys“.


 
Verti dėmesio žingsniai
Sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad Švedijoje jau pasiektas „Tobacco Endgame“ taškas, numatytas 2025-iesiems: šiemet jos valdžia oficialiai patvirtino, kad rūkančiųjų skaičius šalyje sumažėjo iki 5,6 proc. gyventojų. Priimdama kompleksinius sprendimus ir palaikydama pažangias praktikas, Švedija realiai įgyvendino „Smoke Free Sweden 2025“ („Švedija be dūmų 2025“) viziją, kuri kadaise atrodė tik kaip patrauklus politikų šūkis. Svarbūs Švedijos tabako kontrolės sprendimai prasidėjo tikrai ne šį dešimtmetį: tam tikrų žingsnių buvo imamasi net nuo 1957 m., kai Švedijos valstybinė tabako monopolija išreiškė susirūpinimą dėl pirmojo mokslinio pranešimo apie rūkymo pavojų sveikatai, tačiau įspėjanti apie plaučių vėžio riziką brošiūra buvo išleista tik po trejų metų.
 
Persikeliant arčiau naujųjų laikų – 1993 m. įsigaliojo draudimas rūkyti viešosiose vietose (tačiau sveikatos apsaugos įstaigos tapo išimtimi iš šio draudimo), 1997 m. uždrausta parduoti tabaką asmenims, jaunesniems nei 18 metų. 2005 m. paminėtini net du žingsniai: birželio 1 d. buvo atskirtos viešojo maitinimo įstaigų patalpos, skirtos rūkymui (jose draudžiama tiekti maistą ir gėrimus), o kitą dieną Švedijos Vyriausybė ratifikavo PSO Tabako kontrolės sistemos konvenciją.
 
Na, ir toliau kaip riedanti sniego gniūžtė: 2007 m. Švedijos Vyriausybė ženkliai padidino tabako ir jo gaminių mokesčius, 2008 m. juos padidino dar kartą bei leido nikotiną pakeičiančius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir paprastose parduotuvėse. Tuo metu Vyriausybė taip pat užsakė tyrimą, siekiantį nustatyti, kaip galėtų būti sustiprintas įstatymas, draudžiantis parduoti tabaką nepilnamečiams. Mat praktika rodė, jog įstatymas ne itin veiksmingas: bent pusė nepilnamečių vis dar pirko sau tabako gaminius. Buvo pradėta nauja nacionalinė tabako kontrolės kampanija, koordinuojama Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto, o Švedijos kalėjimai paskelbti visiško nerūkymo zonomis.


 
Rūkymas darbo vietoje
Švedijos savivaldybės ir apskričių tarybos jau daugiau nei dešimt metų savo nariams rekomenduoja paskelbti darbo vietas bedūmėmis, ir, remiantis 2016 m. paskelbta organizacijos ataskaita, 216 Švedijos savivaldybių ir 19 apskričių tarybų taip ir padarė. Kad neįsivaizduotume pernelyg idealaus Švedijos pasaulio – tuomet atsirado nepatenkintų darbuotojų, linkusių manyti, kad draudimas rūkyti darbo valandomis reiškia įžeidžiančią diskriminaciją ir pažeidžia asmens privatumą, tačiau nė viena darbuotojų profsąjunga jiems nepritarė. Konfliktas nukeliavo net iki teismo. Ten buvo nuspręsta, jog trumpesnės pertraukos, paprastai darbuotojų daromos, kad jie galėtų parūkyti, neturėtų būti apmokamas tose darbovietėse, kurios paskelbtos bedūmėmis.
 
Naujausius rūkymo apribojimus nustatė Švedijos Vesternorlando regionas, įvedęs naujas taisykles savo 6,5 tūkst. valstybės tarnautojų. Be visa kita, ten buvo nustatyta, kad darbuotojai, norintys parūkyti, turi išsiregistruoti iš darbo vietos (taigi, jų pertrauka rūkymui tampa neapmokama), pakeisti rūbus ir rūkydami stovėti mažiausiai dešimt metrų nuo įėjimo. Šitokiu būdu rūkymas darbe padarytas kuo nepatogesniu. Ir priešingai, darbuotojams, norintiems mesti rūkyti, darbdaviai buvo įpareigoti pasiūlyti pagalbą.
 
Nereklamuoti, negirti ir perspėti
Nevyriausybinė organizacija Švedijos tabako prevencijos tinklas (SNTP) laikosi nuomonės, kad viena vertingesnių tabako plitimo kontrolės strategijų – draudimas jo gaminius eksponuoti prekybos vietose. 2008 m. per vadinamąją Savaitę be tabako, kuri Švedijoje rengiama 47 kiekvienų metų savaitę, nevyriausybinės organizacijos rengė demonstracijas ir platino peticijas, kurių tikslas buvo paraginti visuomenę pritarti tabako ženklų draudimui parduotuvėse.
 
Švedijos įstatymai kone visiškai draudžia tabako reklamą ir skatinimą rūkyti. Tabako ir jo gaminių reklama leidžiama tik tabako prekybos vietose, su sąlyga, kad jos nebūtų matyti iš išorės. Pačių tabako gaminių demonstravimas taip pat leidžiamas tik prekybos vietose. Yra ir tam tikri tabako gaminių rėmimo bei tokio rėmimo viešinimo apribojimai. Siekiant dar labiau atgrasyti žmones nuo rūkymo, ant pakuočių gamintojai įpareigoti patalpinti įspėjimus tekstu ir iliustracijomis apie pavojų sveikatai, užimančius 65 proc. pakuotės priekinės ir galinės dalies. Įstatymiškai draudžiamos klaidinančios pakuotės ir ženklinimas, kuriuose gali būti tokie terminai kaip „lengvas“ ir „mažas dervos kiekis“ bei kiti ženklai, užsimenantys apie galimai mažesnį pavojų sveikatai.
 

Atrodytų, labai jau daug draudimų? Tas tiesa, jų beveik tiek pat kiek Lietuvoje. Tačiau Švedija turi tai, ko neturime mes: joje vartotojai turi galimybę pasirinkti alternatyvias nikotino vartojimo priemones – visus naujuosius tabako gaminius, tabako pagalvėles ir, žinoma, tradicinį šalies produktą snusą. Net ir Lietuvos Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstant Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, komiteto pirmininkas Antanas Matulas siūlė, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su Švedija, kurioje jau pasiekta dalis tikslų, kuriuos Lietuva nustato tik dabar.
 
Švediškoji snuso tradicija gelbėja gyvybes?
„Swedish Match“, Stokholme įsikūrusi tradicinio švedų produkto – kramtomojo tabako snuso – gamybos bendrovė, dar 2015 m. įteisino teiginį, jog jų gaminys yra mažiau žalingas už cigaretes. Ji nesutiko su reikalavimu etiketėje spausdinti įprastinį perspėjimą ir vietoj jo pasiūlė formuluotę „Joks tabako gaminys nėra saugus, tačiau šis gaminys kelia daug mažesnę riziką sveikatai nei cigaretės“.
 
Bendrovės atstovų teigimu, kaip tik snusas – drėgnas sutrintas tabakas, dedamas tarp lūpos ir dantenų, ‑ gali slypėti už vadinamosios „Švedijos sėkmės“: nors paties tabako vartojimo lygis joje tuo metu buvo panašus, kaip ir kitose Europos šalyse, tačiau būtent su rūkymu susijęs mirtingumas joje yra mažiausias. Snusas parduodamas dvejopas: nefasuotas arba supakuotas į mažytes porcijas, primenančias arbatos pakelius. Ir tuo, ir kitu atveju nikotinas patenka tiesiai į kraują. Snusas, pasak „Swedish Match“, pasiūlo švedams (jį daugiausia naudoja vyrai) mažiau žalingą cigarečių alternatyvą ir, tiesą pasakius, yra net populiaresnis už jas.
 
Remiantis Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos 2005 m. visuomenės sveikatos ataskaita, kiekvienam rūkyti pradėjusiam snuso vartotojui tenka keturi rūkaliai, rūkymą pakeitę snusu. Kitaip tariant, grynasis snuso poveikis yra tas, kad daugiau žmonių meta rūkyti, nes turi snusą kaip alternatyvą. Tarybos teigimu, „Šie rezultatai rodo, kad grynasis pasikeitusių tabako įpročių poveikis visuomenės sveikatai yra teigiamas, nes deginamo tabako žala sveikatai yra daug didesnė nei snuso“.
 
Iš 3,4 mln. Švedijos vyrų snusą vartoja 19 proc., ir šis rodiklis atsispindi sveikatingumo statistikoje: švedų vyrai rečiausiai Europoje serga plaučių vėžiu; jie daugiau nei dvigubai mažiau rizikuoja mirti nuo rūkymo sukeltų ligų nei kiti europiečiai. O štai švedės – priešingai, nėra snuso mėgėjos (jį vartoja vos 2 proc. švedžių), ir tai daro jas idealia kontroline grupe: rūkymo sukeltų ligų požiūriu švedės niekuo neišsiskiria iš kitų europiečių. Prašosi išvada apie tai, kad už gerus vyrų rodiklius atsakingas būtent tradicinis Skandinavijos tabako pramonės produktas...

 
Pats savaime snusas kitoms šalims vargu ar gali būti universaliu sprendimu: Europos Bendrija jį uždraudė 1992 m. kartu su kitomis kramtomojo tabako rūšimis. Švedams, kai jie 1995 m. prisijungė prie ES, pavyko išsiderėti sau šią išimtį, ir pačioje šalyje (taip pat dar Norvegijoje) jis laisvai parduodamas bei vartojamas, o štai už jos ribų yra nelegalus. Lietuvą snusas, beje, vis dėlto pasiekia Švedijoje besilankančių lietuvių kišenėse ir lagaminuose.

 
Komentaras
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Efektyviausias žingsnis Švedijai, mano manymu, ir yra snusas, nors jį ir draudžia Europos Sąjungos direktyva. Negalime perimti šio pavyzdžio ir mes. Bet, žinodami, kiek tarp vyrų švedų yra mirčių šimtui tūkstančių gyventojų – ar šitas faktas, ar kitas, bet rezultatus duoda. Ne faktas, žinoma, kad tas kramtomasis tabakas nesukelia kokių kitų ligų, tačiau rūkančiųjų skaičius tikrai sumažėjo.
 
Mūsų baimės, tikslinant Nacionalinę darbotvarkę, ir baimės neįrašyti nieko, kad seksime, arba kad neatsiranda pasaulyje kokių nors tabako žalos mažinimo priemonių, kurios gali sumažinti rūkančiųjų skaičių, galbūt yra perteklinės.
 
Tikriausiai girdėjote svarstymus komitete ir parlamente: susikirto nuomonės, ar tokia priemonė gali Darbotvarkėje atsirasti, jei tai bus moksliškai įrodyta priemonė, ar ne. Ir matome iš Švedijos ir Norvegijos pavyzdžio, kad vertėtų visgi įrašyti. Jei iki 2035 metų atsiras moksliškai įrodytos priemonės, kurios gali būti naudojamos kaip pakaitinė terapija ir tabako žalos mažinimo priemonė, reikėtų jomis ir pasinaudoti ir tą nikotino poreikį alternatyviomis formomis patenkinti.
 
Primenu, Švedijos skaičiai kalba už save. Palyginę moterų, kurios nekramto tabako, mirčių skaičių su vyrų, kurie jį kramto, mirčių skaičiumi, matome akivaizdžią koreliaciją.

 
Tarp kitko
2019 m. LSMU Medicinos fakulteto doktorantė Vaida Liutkutė-Gumarov apgynė disertaciją tema „Rūkymo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje“ – tai kone vienintelis mokslinis darbas Lietuvoje, vertinantis rūkymo žalą, padaromą valstybei. Čia minima, kad rūkymo sukuriama ekonominė našta Lietuvai 2013 m. siekė apie 1 mlrd. EUR, o rūkymo sukeltų ligų gydymui Lietuvoje buvo skirta apie 3,3 proc. visų lėšų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Žinant, kad kardinalaus rūkančiųjų kiekio sumažėjimo Lietuvoje nebuvo, galima laikytis prielaidos, kad išlaidų dalis rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išliko panaši. Žinant, kad 2021 m. PSDF išlaidos gydymui buvo 2,46 mlrd. eurų, galima apskaičiuoti, kad rūkymo sukeltų ligų gydymas praėjusiais metais Lietuvos vyriausybei (o kartu su ja – ir mokesčių mokėtojams) kainavo apie 81 mln. eurų.
 
Pasak Lietuvos ekonomisto Aleksandro Izgorodino, stabiliai aukštas cigarečių vartojimas, tikėtina, yra vienas esminių faktorių, kuris paaiškina, kodėl sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje labai žema, ją lyginant su kitomis ES valstybėmis. ES statistikos departamento „Eurostat“ duomenys rodo, kad sveiko gyvenimo trukmė 2020 m. Lietuvoje siekė 56,8 metų – pagal šį rodiklį 2020 m. buvome treti nuo apačios visoje ES ir lenkėme tik Slovakiją bei Latviją. Palyginimui – sveiko gyvenimo trukmės vidurkis visoje ES siekė 64 metus, o pirmaujančioje Švedijoje – 72,7 metų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris