Dėl ko derėsis naujai?
 
Kovo mėnesį prasidės naujos derybos dėl papildomo susitarimo prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties.
 
LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad praėjusią savaitę profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė rūpimus klausimus. „Devynios profsąjungos suderinome pozicijas ir tikimės artimiausiu metu gauti ministerijos atsakymą dėl būsimų derybų, – informavo R.Kiršienė. – Aktualiausi klausimai yra dėl kitų metų pastoviosios dalies koeficiento dydžio ir darbo užmokesčio bazinio dydžio – koks bus koeficientas ir kurių metų MMA taikysime nuo 2026-ųjų sausio pirmosios.
 
Taip pat turime sudaryti papildomą rašytinį susitarimą dėl biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, dėl kolektyvinės sutarties papildymo (pakeitimo) ir 2024 metų protokoliniame susitarime nurodytų sutarties nuostatų, dėl kurių šalys nesudarė susitarimo.“
 
Teisininkai turi darbo
 
Pašnekovė teigia, kad po truputį aiškėja, kaip sekasi laikytis pernai metais pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų. Tam skirtas įvertinti anketas jau pateikė daugiau kaip du trečdaliai iš keturiasdešimt keturių sąjungai priklausančių įstaigų.
 
„Jei vadovybė nesilaiko susitarimo, darbuotojai kreipiasi į profsąjungą. Taigi apie tai dabar kalbamasi ir šiuo metu mūsų teisininkai turi nemažai darbo dėl darbuotojų teisių gynimo“, – sakė R.Kiršienė.
 
Medikams aktualiausia susitarimo dalis – atlyginimų didėjimas. „Dar buvęs ministras Arūnas Dulkys sakė, kad darbo užmokestis turi didėti ne mažiau kaip dešimt procentų. Dabartiniai duomenys rodo, kad algos didėjo aštuoniasdešimtyje procentų įstaigų, bet nebūtinai visiems specialistams“, – konstatavo LSADPS pirmininkė.
 
Daugiausiai algos kilo slaugytojams
 
R.Kiršienė teigia, kad mažiausiai algos keltos gydytojams, o slaugos specialistams dažniausiai darbo užmokesčiai didėjo: „Bendras augimo intervalas nuo 5,7 iki 12 procentų, o didžiausias augimo procentas yra slaugytojų algų. Tai ypač akivaizdu rajonuose. Sveikintina, nes slaugytojai ten uždirbo tikrai mažai. Džiugu tiek dėl padidinto koeficiento slaugytojams, tiek kad apskritai atsirado koeficientas slaugytojų padėjėjams, ko senojoje sutartyje nebuvo. Tai užtikrino algų kilimą.“
 
Ji teigia, kad miestuose slaugos specialistai turi pranašumų, nes gali migruoti tarp skirtingų gydymo įstaigų, o rajonuose slaugytojai ir jų padėjėjai buvo išnaudojami.
 
„Matydami, kad darbuotojai arti pensinio amžiaus, nevairuoja, niekur neišvažiuos dirbti ir neturi kito pasirinkimo, kaip likti čia, vadovai leido sau jiems mokėti mažiau“, – konstatavo R.Kiršienė.
 
Gydytojų situacija
 
„Regionai siekia pritraukti gydytojus, todėl ir šiaip jų algos ten didesnės. Dėl to pastebime, kad gydytojų algos kilo mažiau. Norint išvengti didinimo, perdėliota apmokėjimo tvarka mažinant ar naikinant kintamąją dalį. Vadovai neturėjo prievolės didinti algas daugiau, nei nurodyta šakos sutarty, – aiškino R.Kiršienė ir pabrėžė, kad vis dėlto algos turėtų didėti visiems, neišskiriant ir gydytojų. –
Jei girdime, kad algos didės dešimt procentų, turėtų tiek ir didėti.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog iki šiol tebederinamos darbo apmokėjimo tvarkos, todėl duomenys nėra galutiniai, žmonės laukia ir tikisi žadėtų pakėlimų.
 
„Man patiko sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės mintis, kad pagrindinis ministerijos prioritetas yra žmogiški ištekliai ir bus siekiama orientuotis į jų tvarumą, siekį pritraukti ir išlaikyti medikus. Tai ir turėtų būti pagrindinis vadovų požiūrio į darbuotojus taškas“, – pabrėžė profsąjungos pirmininkė.
 
Laisvos dienos
 
„Kalbant apie dvi dienas savišvietai, tris sveikatinimui, tai kai kurios įstaigos gražiai susitvarkė, o kai kurios reikalauja įrodymų, kad darbuotojai tikrai buvo pas medikus, kartais neduoda laisvų dienų, net jei žmogus įrodo, kad tikrai važiuoja į sanatoriją. Nors iš tiesų pagal šakos sutartį darbuotojas įrodinėti neturėtų. Būna, kad neduoda trijų dienų iš eilės, skirsto po vieną“, – atkreipia dėmesį R.Kiršienė.
 
„Didžioji dalis įstaigų sudarinėja tvarkas, kuriomis tai leidžia, tai neleidžia naudotis laisvomis dienomis. Jos tampa savotišku pavadėliu, už kurio galima laikyti darbuotoją. Tokio požiūrio matome ir Vilniaus įstaigose“, – sakė R.Kiršienė.
 
Negera tendencija

Pašnekovė pasakojo, jog daugiau nei pusė įstaigų šakos nuostatas taiko profsąjungos nariams, bet yra ir tokių, kur jos taikomos visiems.
 
„Dažniausiai visiems taikoma atlyginimo tvarka. Su nauja šakos sutartimi didžioji dalis įstaigų rengia naujas darbo užmokesčio tvarkas. O dienos savišvietai ir sveikatinimuisi daugiau kaip pusėje įstaigų suteikiamos tik profsąjungos nariams“, – pasakojo R.Kiršienė.
 
Pirmininkės nuomone, visuotinis šakos sutarties taikymas nėra gera tendencija, nes taip silpninamos profesinės sąjungos: „Kam tada būti profsąjungos nariu, jei viską gauni ir taip? Taip kalbame ne todėl, kad mes deramės, aukojame laiką ir pastangas išsikovoti geresnes teises, bet ir dėl to, kad profesinių sąjungų silpninimas atsisuks prieš pačius darbuotojus. Silpnesnės profesinės sąjungos – tai blogiau atstovaujamos visų darbuotojų teisės.“

---

 
Aktualija
Kritika suminei darbo laiko apskaitai
 
Klaipėdos universiteto ligoninės profsąjunga pasipiktino, kai administracija nuo sausio įvedė suminę darbo laiko apskaitą. Profsąjunga teigia, kad dėl to darbuotojams per metus padaugėja apie 70 darbo valandų.
 
R.Kiršienė teigia, kad „suminė darbo laiko apskaita neturėtų būti taikoma kaip rutininis dalykas, nes žmonės turi planuotis darbo laiką ir laisvalaikį, vizitus pas gydytojus ir panašiai. Be to, tai neigiamai atsiliepia ir finansiniams įsipareigojimams, kai vieną mėnesį dirbama keliomis valandomis daugiau, o kitą mažiau. Tai nėra normali situacija. Darbo laikas turi būti pastovus“, – tvirtino ji.

---

 
Komentaras
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos viceprezidentė Raselė Andrijauskienė:
 
Reikėtų bent 2 tūkstančių į rankas

- Kai kurie šakos nuostatų taikymo aspektai – dar diskusijų ar bendro susitarimo lygyje. Darbo užmokestis pagal profesines kvalifikacijas, manau, pakeltas visose įstaigose slaugytojams ir jų padėjėjams, nusiskundimų LSSO neturime.
 
Tačiau vis dėlto pakėlimas nėra toks didelis, kad slaugytojus tenkintų. Kaip žinote, jų algos Lietuvoje tikrai žemos. Jei slaugytojas gautų bent 2 tūkstančius eurų į rankas, būtų galima galvoti. Tačiau prie dabartinių infliacijos sąlygų tikriausiai reikėtų ir daugiau.
 
Dėl sveikatinimosi savišvietai skirtų dienų dar diskutuojama su darbdaviais, ne visose įstaigose darbdaviai geranoriškai nori jas suteikti, tačiau vienaip ar kitaip manau kompromisas bus rastas. Taip pat darbdaviai nelinkę skirti penkiolika minučių pamainos perdavimui.
 
Sutarties nuostatas darbdaviai vykdyti privalės, tačiau noriu pabrėžti, kad diskusijos dėl jų taikymo su darbdaviais konstruktyviau vyksta ten, kur įstaigoje yra profsąjungos, jungtinė profsąjungos atstovybė. Dėl ko? Mano asmenine nuomone, į darbo tarybas, matyt, įeina asmenys, palankesni įstaigos vadovybei. Esame pastebėję, kad profsąjungos išsidera geresnes darbo sąlygas nei darbo tarybos.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!