Studentai „karštajame taške“ - savo noru

Giedrė Montvilaitė
2020-11-30
COVID-19 kas dieną išbando mūsų medikus. Vis dėlto sudėtinga padėtis sveikatos sektoriuje tų, kurie dar nėra gydytojai, tačiau tokiais siekia tapti, regis, neišgąsdino. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) studentai pasisiūlė į pagalbą VUL Santaros klinikų kolektyvui. Studentus atvedė ne tik noras padėti. Čia ruošiamasi ateičiai – bagažinė pildosi patirties.  
Studentai „karštajame taške“ - savo noru
Santaros klinikose savanoriaujantys VU Medicinos fakulteto studentai sako, kad savanorystė jiems - puiki galimybė įgyti praktinių įgūdžių, kurie pravers ateityje.

Padeda per abi bangas
Studentai VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centre savanoriavo dar pavasarį. Jau tada jie sėkmingai buvo įtraukti į COVID-19 pacientų priežiūrą kaip slaugytojų padėjėjai. Lapkričio 7-tą klinikos pranešė, kad vos per savaitę norą padėti pareiškė 36 VU MF studentai. Su jais buvo pasirašytos savanoriško darbo sutartys. Suorganizuoti infekcijos kontrolės mokymai. Studentams jau kiek apšilus kojas klinikose, pasidomėjome, koks jų indėlis į koronaviruso sutramdymą.    
 
Trečio kurso VU medicinos studentė Lauryna Abraitytė, aktyviai įsitraukianti į savanorystę įvairiose organizacijose, sako pirmosios bangos metu neišdrįsusi stoti į „priešakines linijas“ kovoje su pandemija. Tačiau šį kartą ryžosi. Ir dėl šio apsisprendimo entuziazmo nestokoja. „Pirmiausia norėjosi padėti gydytojams ir slaugytojoms, kurie dabar patiria didelį krūvį. Jo netrūksta nei psichologinio, nei fizinio. Tai „užtikrina“ gausus pacientų srautas ir nuolatinė įtampa, juk daug kas apie virusą dar nėra žinoma iki galo“, - sako mergina. Ši savanorystė jai taip pat pasirodė puikia galimybe įgyti praktinių įgūdžių, kurie jai, kaip medicinos studentei, pravers ateityje. Sudomino ir proga iš arti pamatyti, kaip atrodo darbas su COVID-19 pacientais.

 
Kita savanorė, tai pat trečio kurso studentė Miglė Miglinaitė ruošiasi savanorystei toje pačioje ligoninėje. Tiesa, jau antrą kartą. Pirmosios bangos metu ji savanoriavo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o nuo gruodžio pagalbą teiks Infekcinių ligų centre. Anksčiau prie savanorių prisijungti sutrukdė iškilusi būtinybė saviizoliuotis. Mergina užsikrėtė koronaviruso infekcija. „Likimo ironija. Simptomus pajutau prieš pat planus pradėti savanorystę“, - pasakoja ji. Priešingai nei būtų galima pagalvoti, ligos simptomai nuo savanorystės neatbaidė. Jie tik sužadino norą vėl kibti į darbus po ilgos ir tingios saviizoliacijos. Tiek, kiek studentei leis turimos kompetencijos.
 
„Kai manęs teiraujasi, ar savanoriaudama nebijau „pasigauti“ virusą, atsakau – ne. Šiandieninėje situacijoje, kai  viruso plitimo keliai nebėra susekami, rizika užsikrėsti yra išaugusi būnant praktiškai visur“, - tvirtina M.Miglinaitė. Taip pat pažymi, kad ligoninėje ji nėra tokia didelė. Mat ten naudojamasi pilnu komplektu apsaugos priemonių.
 
Pildo žmogiškųjų išteklių spragas
L.Abraitytė sako, kad skyriuje, kuriame ji savanoriauja, situacija gana rami. Darbas nėra toks įtemptas, kaip, pavyzdžiui, reanimacijoje, kur personalas vos spėja suktis. Jai, kaip savanorei, leidžiama pamatuoti ligonių arterinį kraujo spaudimą, kvėpavimo dažnį, saturaciją, temperatūrą, kartais suleisti vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų arba antikoaguliantų.     
 
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sako, kad studentai gali užpildyti spragas, kai trūksta slaugytojų padėjėjų. „Kad darbas būtų sklandžiai organizuojamas, turi dirbti tiek personalo, kiek priklauso. Yra reglamentuotos taisyklės, kiek dešimčiai ligonių turi būti skirta gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų“, - tvarką aiškina gydytoja. Pasak jos, studentų pagalba slaugytojui itin svarbi. Užduočių, su kuriomis jų kompetencijos leidžia padėti susitvarkyti, yra tikrai nemažai. Į tai įeina ir pacientų maitinimas. Studentų savanorių poreikis ypač padidėja savaitgaliais, šventinėmis dienomis, kai darbo, toli gražu, nesumažėja, bet dirba mažiau personalo.

 
Infekcinių ligų centro vadovė pastebi edukacinę savanorystės pusę. Jos įsitikinimu, tiems, kurie čia ateina, jų specialybė yra nuoširdžiai įdomi ir jie nori gilinti praktines žinias. Dabar, kai studentai mokosi nuotoliniu būdu ir nėra galimybės laisvai prieiti prie paciento kaip anksčiau, savanorystė atveria praktikai tas duris, kurias užvėrė pandemija.

 
Komentaras

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė:

- Idėjos savanoriauti VUL Santaros klinikose studentams niekas nesiūlė ir jų neįkalbinėjo. Tai jų pačių iniciatyva ir pasirinkimas. Dėl ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19 infekcija, VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centre atsirado didelė slaugytojų padėjėjų stoka, todėl centro vadovė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Ligita Jančorienė kreipėsi į Medicinos fakulteto studentų bendruomenę prašydama pagalbos. Į kvietimą studentai, norintys savanorystės principu dirbti VUL SK Infekcinių ligų centro COVID padalinyje slaugytojų padėjėjais, nedelsiant atsiliepė. Kai kurie jų darbą pradėjo nedelsdami, kiti įsitraukė vėliau, po truputį. Šiuo metu savanorių yra net daugiau nei klinikos gali priimti.
 
VU Medicinos fakulteto studentai aktyviai savanoriauja ne tik Santaros klinikose, bet ir kitose Vilniaus miesto bei Lietuvos ligoninėse. Taip pat Visuomenės sveikatos centruose. Prieš savaitę gavome prašymą iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dėl savanorių poreikio dirbti slaugytojų padėjėjais. Per mažiau kaip parą užsiregistravo per šimtą Medicinos fakulteto įvairių studijų programų studentų. Neseniai mus pasiekė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prašymas sutelkti pagalbai studentus, kurie bus apmokomi atlikti COVID-19 atvejų epidemiologinę diagnostiką. Juos surinkome dar tą pačią dieną. Yra daug studentų, kurie dėl nuotolinio studijų proceso, yra išvykę į gimtuosius miestus ir ten atlieka savanoriškas veiklas.
 
VU Medicinos fakulteto studentai visuomeniški. Jie visada aktyviai savanoriaudavo, to net nesureikšmindami. Šiuo pandemijos laikotarpiu jų noras prisidėti prie gydymo proceso, padėti profesionalams, gerinti bei ugdyti savo pačių kompetencijas, tik dar labiau sustiprėjo. Tas, kuris renkasi mediko profesiją, neturėtų bijoti padėti sergančiam.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris