Lapams plyštant ne tik nuo medžių, bet ir nuo kalendorių iki Tokijo olimpiados lieka mažiau nei devyni mėnesiai. Tuo metu Lietuvos sportininkų rezultatais neblizga. Manoma, atletų gyvenimą palengvintų sporto medicinos reorganizacija. Tačiau pertvarka, panašu, įvyks studentiškai – paskutinę naktį.
Sporto medicinos reorganizacija planuojama pradėti kitų metų liepą. „Jeigu startuotume vasarą, sportininkai susidurtų su naujovėmis prieš vienas svarbiausių karjeros varžybų. Bet kokiu atveju, jei rezultatai blogi ir reikalingas gelbėjimosi ratas, per mėnesį nieko nepagerinsi“, – svarstė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis.
Federacijos gyvena gandais
Birželį po nesėkmingo Lietuvos delegacijos pasirodymo Europos žaidynėse Baku pirštu buvo besta į prieš pusantrų metų įvykdytą netikusią sporto medicinos reorganizaciją. Mažųjų sporto federacijų atstovai tuomet dar lingavo galvomis – esą pokyčiai į naudą išėję nebent lengvaatlečiams. Deja, nuo pastarųjų rezultatų žandikaulis neatvimpa. Lietuvos desanto pasirodymas Pasaulio čempionate jau vadinamas košmaru. Dohoje lietuvaičiai medalių nė neužuodė. Šypsenos papuošė vos kelių valstybės finansavimą užsitikrinusių sportininkų veidus.
Nepaisant Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nuogąstavimų dėl nuplaukiančio olimpiados laivo, vis dar trypčiojama vietoje. Net ir po keturių mėnesių sporto medicinos skyriaus atkūrimo idėja sklando ore, bet niekaip neįgyja fizinio pavidalo. „Žinom, kad šituo rūpinosi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Jie žino mūsų situaciją, nori mums padėti. Girdėjom, kad Lietuvos sporto centras dabar bus grąžinamas“, – sakė Gimnastikos federacijos generalinis sekretorius Algimantas Prunskas.
Kiek skeptiškesnis šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Genadij Makušev. „Kol kas nieko nedaroma. Situacija nepasikeitė. Viskas diskusijų ir sporto federacijų nusiskundimų lygyje“, – sakė jis.
L. S. skaičius
10
– tokia vieta buvo aukščiausias Lietuvos sportininkų pasiekimas Dohoje vykusiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate.
Gelbėjimosi ratui - vėlu
Spalio pradžioje sporto medicinos klausimas narstytas Vyriausybės kanceliarijoje. Pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sporto federacijų sąjungos, LTOK ir Lietuvos olimpinio sporto centro atstovai. Pastarojo direktorius Linas Tubelis grįžti prie senosios tvarkos linkęs nėra. „Apie sporto medicinos skyriaus atkūrimą niekas nešneka. Mano nuomone, pas mus tai daryti būtų netikslinga. Šiandien tvarkome tik sporto infrastruktūrą, turtą, su sportininkų rengimu nieko bendro neturime. Reiktų gauti veiklos, patalpų licencijas, o medicinos centras visa tai jau turi – jungimas leistų išvengti daugybės formalumų. Olimpinio sporto ir Medicinos sporto centrų sujungimas būtų geriausias variantas“, – sakė L.Tubelis.
Tinkamiausias reorganizacijos laikas – kalendorinių metų slenkstis. Tačiau naujiems vėjams įpūsti dabar laiko jau per mažai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabinetuose tyliai minimas liepos mėnuo. Visgi toks pasirinkimas sukeltų papildomų keblumų. „Įvykdyti reorganizaciją metų viduryje yra realu. Bet reikia politinių sprendimų. Jų reikėjo tada, kai Sporto medicinos skyrių panaikino, lygiai taip pat reikia ir dabar. Reiktų svarstyti, ar reorganizacija liepą tikslinga – žaidynės ant nosies. Jeigu startuotume vasarą, sportininkai susidurtų su naujovėmis prieš vienas svarbiausių karjeros varžybų. Bet kokiu atveju, jei rezultatai blogi ir reikalingas gelbėjimosi ratas, per mėnesį nieko nepagerinsi. Derėtų kitu formatu startuoti tik nuo naujo olimpinio ciklo“, – svarstė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius.
Stebisi lėšų paskirstymu
Bėda po vieną nevaikšto. Federacijų susirūpinimą kelia pinigų maišo dalybos. Pasirodo olimpinis sportas ir kaimo bendruomenių sveikatingumas atsiduria toje pačioje lentynoje, o profesionalų poreikiai atsiduria už lokalių entuziastų nugarų. „Lėšos tam tikra dalimi buvo panaudotos organizacijoms, kurios tiesiogiai nesusijusios su sportu arba bent jau su aukšto meistriškumo sportu. Kokie ten buvo kriterijai ir kodėl tik maža dalis sporto federacijų gavo finansavimą iš tų projektų, sunku dabar pasakyti. Sporto rėmimo fondo finansavimo programoje dalyvauja ne tik sporto federacijos, bet ir sporto mokyklos, daug kitų organizacijų, kurių statusas ne visai aiškus. Šiemet mažai sporto federacijų gavo finansavimą“. – sakė G.Makušev.
Nuskriaustas jaučiasi ir A.Prunskas: „Jaučiam, sistema negera. Federacijos pinigų negauna, o darželiams jų duoda. Gauna bet kas - tik ne federacijos. Šitaip žlugdomas sportas. Parašėm projektą prietaisams – surinkom 70 taškų - balas aukštas. Mums sako, kad projektas geras, bet parašyta, kad pritrūko pinigų. Įsivaizduojate? Kitais metais rašysime projektą ir mums vėl sakys: „
Sorry, pritrūkom pinigų.“
Savo ruožtu Lietuvos sporto federacijų sąjungos administracijos vadovė Ringa Baltrušaitė situaciją spaudai komentuoti atsisakė. Iš tikrųjų keista, kad olimpinių sporto šakų federacijų sąskaita rajonų savivaldybės perka sporto inventorių pradinukams, geresnėmis sąlygomis apsirūpina kultūros ir sporto centrai, įrengiami vyresnio amžiaus žmonių judrumą užtikrinantys lauko treniruokliai. Tikrai džiugu, kad Šniūraičių (Radviliškio rajonas) bendruomenė galės įsigyti sportui reikalingo inventoriaus, bet kiek komiška, kad vertinant pasiūlymus jiems pavyko perspjauti, kad ir Gimnastikos federacijos poreikius.
Komentaras
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė:
- Šiuo metu svarstoma galimybė sujungti Lietuvos sporto centro ir Lietuvos sporto medicinos centro, kuris turi padalinius Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, teikiamas paslaugas. Vienos įstaigos veiklos, kuomet yra galimybė naudotis ir bazėmis, ir specializuotomis paslaugomis, leistų racionaliau naudoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius, taip pat formuoti vieningą praktiką dėl skirtingo amžiaus sportininkams reikalingo aptarnavimo (pavyzdžiui, kinezeterapeutų ir (ar) fizinio parengimo trenerių ir kt.). Manome, kad galima būtų planuoti reorganizaciją nuo 2020 m. liepos 1 d.
Priklausomai nuo sportininkų meistriškumo lygio, galima būtų siūlyti skirtingus priežiūros modulius. Aukšto meistriškumo sportininkams reikalinga priežiūra skiriasi nuo įprastinės, nes ji reikalinga ne tik vietoje, bet ir išvykstant į sporto stovyklas ar varžybas kituose miestuose ar valstybėse, taip pat reikalinga greita reakcija į patirtą traumą ir pan. Kartu turi būti užtikrinama ir kitų sportininkų, pavyzdžiui, nepilnamečių sveikatos priežiūra, ji tikrinama periodiškai. Visiems sportininkams būtų teikiamos skirtingos paslaugos, tačiau kompleksiškai ir sustyguotai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: