Ruošiama per mažai
 
„Lietuvai – tik vienas vaikų kardiologas?“ – stebisi vienintelės likusios vaikų ligoninės Klaipėdoje vadovas Virginijus Žalimas, komentuodamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktus duomenis apie 2022-2023 m. studijas baigusius medicinos studentus. Ligoninės vadovas apgailestauja, kad jau kurį laiką nepavyksta komandos papildyti dar vienu vaikų kardiologu: „Tarėmės su vienu specialistu, deja, sparnus jis nusprendė nuleisti Vilniaus gydymo įstaigoje.“
 
Vienas kardiologas, alergologas, gastroenterologas, reumatologas. Nors ŠMSM pateikti skaičiai šiurpina daugelio gydymo įstaigų vadovus, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Kėvalas sako jais nesistebintis, mat rezidentai šiandien ruošiami „iš oro“. „Prieš daugelį metų klinikos vadovas gaudavo SAM užsakymą, kiek ir kokių specialistų reikia. Pagal tai galėdavome planuoti rezidentų priėmimą. Dabar rezidentų ruošimą planuojame pasižiūrėję į dangų: jeigu giedras – dešimt, jei apsiniaukęs – vienuolika“, – ironizuoja profesorius.
 

„Mes, kaip universiteto ligoninė, kartu su vilniečiais galime paruošti specialistų tiek, kiek reikia. Taip ir būtų, jei gautume tikslų užsakymą: paruoškite tiek ir tiek kardiologų, nefrologų ir kitų ligų gydytojų. O dabar vežimas pastatomas prieš arklį: mes parašome, kiek galėtume paruošti specialistų, o po to ministerija nusprendžia, kiek ir kokių vietų suteikti“, – sako LSMU Kauno klinikų profesorius vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas.

 
SAM atstovai tikina įsiklausę į argumentus ir padidinę 2024-2025 m. valstybės finansuojamų vietų skaičių rezidentūros programoms, rengiančioms vaikų ligų specialistus. „Po vieną valstybės finansuojamą vietą skiriama vaikų ligų ir vaikų gastroenterologijos, vaikų infekcinių ligų, vaikų nefrologijos, vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros studijų programoms“, – sako SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
 
Maža to, vaikų ligų specialistams pritraukti sveikatos priežiūros įstaigos raginamos taikyti skatinamąsias priemones: skirti stipendijas, finansines išmokas, kompensuoti kelionės ar įsikūrimo išlaidas, padėti įsidarbinti antrajai pusei.
 
Vaikų sritis – nepaklausi
 
„Kiekvienais metais LSMU dažniausiai baigia po vieną vaikų kardiologą, pulmonologą, hematologą, neurologą, nefrologą bei kitų vaikų ligų specialistą ir trys keturi vaikų ligų gydytojai. Šie skaičiai išlieka panašūs ir stabilūs per pastarąjį dešimtmetį“, – faktą konstatuoja LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas.
 

LSMU Podiplominių studijų centro dekano prof. Juozo Kupčinsko teigimu, Lietuvoje šiuo metu jaučiamas praktiškai visų specialybių vaikų gydytojų trūkumas. „Studentų sprendimui rinktis tam tikrą rezidentūros studijų programą įtakos turi įvairūs veiksniai: darbo vietų skaičius, darbo pobūdis, karjeros galimybės, bet ypač svarbus veiksnys, renkantis specialybę, išlieka darbo užmokesčio dydis, pabaigus rezidentūros studijas“, – sako profesorius.

 
Savo ruožtu VU MF Rezidentų tarybos pirmininkas Mantas Jokubaitis tvirtina, jog vaikų sritis tarp mediciną studijuojančiųjų nepaklausi dėl kelių priežasčių: „Viena jų – smarkiai propaguojama šeimos gydytojo institucija, apimanti ir pediatrijos paslaugas. Šeimos medicinos rezidentūros vietų skaičius ženkliai didesnis, o pabaigus rezidentūros studijas, atlyginimai skiriasi iki trijų kartų. Kitas dalykas – ilgesnė pediatrijos ir jos subspecialybių rezidentūros studijų trukmė.“
 
Pediatrai kybo ant plauko
 
„Aš, kaip politikas, matau Lietuvą kaip dronas: į kokią sritį besi pirštu, visur bėda. Gal tik vaikų ligų gydytojų poreikis šiai dienai visiškai patenkinamas, mat vaikus išmokome gydyti ir prižiūrėti namuose, nebebijome jokių slogų, nebeguldome vaiko į ligoninę dėl gerklės kataro“, – situaciją kiek kitaip nei gydytojai įvertina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
 

Nors pediatrų šalyje paruošiama pakankamai, šių specialistų ateitis lieka neaiški. „Puoselėjame stiprią viltį, kad ministro įsakymas, jog nuo 2027-ųjų poliklinikose neliks pediatrų, bus atšauktas, – sako Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas, vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas. – Priešingu atveju, vaikų gydytojai turės du pasirinkimus: persikvalifikuoti į šeimos gydytojus arba dirbti kaip konsultantai kitose grandyse. Kiekvienas nori darbuotis savo srityje – mes taip pat. Apklausos rodo: 76 procentai tėvų nori, kad jų vaikus prižiūrėtų vaikų ligų gydytojas.“

 
Profesorius džiaugiasi Vilniaus pavyzdžiu: sostinėje priimta rezoliucija, kad pirminiame lygyje vaikus prižiūrėtų vaikų ligų gydytojai. „Turime didelę viltį, kad tai bus suprasta ir ministerijos lygmeniu“, – sako profesorius.
 
Deja. L.Slušnys pediatrams daug vilčių nesuteikia. „Tikrai negaliu sakyti, kad nereikia pediatrų. Bet ar mes esame ta valstybė, kuri pajėgi turėti pediatrus šalia šeimos daktarų, nežinau. Čia diskusiniai klausimai“, – svarsto politikas.
 
Vaikų psichiatrų atlyginimas – pokštas
 
L.Slušnio teigimu, Lietuvoje itin didelis vaikų psichiatrų trūkumas: „Gaunu daug signalų, kad vaikų psichiatras Lietuvoje – visiškai nepasiekiamas. Kita vertus, pats turėdavau 70 procentų konsultacijų, kuriose psichiatras iš tiesų nereikalingas. Psichiatras dirba su patologija. O psichologas gali padėti dar iki tol, kol tos patologijos nėra. Tiesiog visuomenei dar trūksta žinių, kur tikslinga kreiptis.“
 
Anot specialisto, kol kas nepavyksta iki galo suformuoti kokybišką paslaugą užtikrinančios vaikų psichiatro komandos: paties vaikų psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojo. „Negaliu suprasti šito fenomeno: sakykime, vaikų psichologų paruošiame daugiau nei kas kitas Europos Sąjungoje, tad specialistų turime nemažai. Bet, matyt, žmonės randa pašaukimą kitose srityse, versle“, – svarsto L.Slušnys.
 
Pats Seimo narys iš aktyvios sveikatos sistemos veiklos pasitraukė dėl paprastos priežasties – gydyti vaikus neapsimoka finansiškai: „Galiu pasakyti tik vieną dalyką: kas iš to, kad esi nuostabus profesionalas, jeigu tavo atlyginimas yra 30 procentų mažesnis negu suaugusiųjų psichiatro. Šio „pokšto“ niekada nesupratau.“
 
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis teigia, jog šiemet gydytojų darbo užmokestis turėtų didėti apie 10 procentų.


 
Logopedų poreikis išlieka
 
Ne ką geresnė situacija šalyje ir su logopedais: jaučiant šių specialistų trūkumą, pastariesiems tenka dirbti keliose įstaigose, kartais netgi susidaro kelių mėnesių eilės.
 
„Mūsų centre per dieną apsilanko iki devyniasdešimties vaikų, užimtumas yra didelis, o terapeutų ieškome nuolat“, – atvirai kalba logopedijos centro „Papūga“ vadovė Jurga Pukenytė-Pauliukonienė. Tokį didelį specialistų poreikį lemia sparčiai augantis vaikų su kalbos sutrikimais skaičius. „Visi puola kaltinti tėvus, kad jie daug dirba, nebendrauja su vaikais. Bet viena priežasčių, kodėl vaikai nekalba ar kalba prastai, yra laikas prie kompiuterių, televizorių, modifikuotas maistas, konservantai, paveldimumas“, – sako J.Pukenytė-Pauliukonienė.
 
Daugiausiai specialistų, anot centro vadovės, trūksta darželiuose. „O būtent čia vaikai turėtų gauti pagalbą. Dabar jeigu mokykloje ir yra specialistas, jis nedirba su vaiku individualiai, bet ima grupę vaikų – po penkis šešis. Ko taip galima išmokyti?“ – retoriškai klausia kalbos specialistė, akcentuodama, jog drastiškas logopedų trūkumas daugelį šeimų palieka be pagalbos.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija situacijos nedramatizuoja tvirtindama, jog situacija pamažu gerėja: šiemet logopedų etatų yra 75 daugiau nei pernai, o Lietuvos švietimo įstaigų poreikį tikimasi patenkinti per artimiausius dvejus metus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!