Prioritetas – darbuotojų saugumas
 
„Kalbėjome apie darbuotojų trūkumą, biurokratinės naštos mažinimą, grįžtamojo ryšio klausimus, trumpesnę darbo savaitę socialiniams darbuotojams ir kitus svarbius aspektus. Tikimės, kad į šiuos klausimus pamažu bus gilinamasi. O dialogas su I.Ruginiene buvo malonus ir abipusis. Bet tai yra darbo pradžia, todėl nereikia tikėtis itin gilių įžvalgų“, – teigė J.Tamašauskienė.
 
Visgi, pasak asociacijos prezidentės, vienai problemai buvo skirtas itin didelis dėmesys – pirmenybės sulaukė socialinių paslaugų srities darbuotojų gerovės klausimas.
 

„Saugumo problemą asociacija kelia jau ne vienerius metus. Socialiniai darbuotojai patiria tiek didelę emocinę įtampą, tiek grėsmę, kai prieš darbuotojus naudojamas fizinis smurtas. Ministrei, mūsų nuomone, šis klausimas pasirodė prioritetinis“, – atkreipė dėmesį Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė.

 
Ji teigė, kad I.Ruginienė nieko nelaukdama ėmė ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti didesnį socialinių darbuotojų saugumą darbe.
 
„Ministrė išklausė mūsų pastebėjimus ir kvietė teikti siūlymus, kad galėtų formuoti šios problemos sprendimus. Darbuotojų gerovės prasme mūsų nuomonės tikrai sutampa. Minėta, kad bus sukurta darbo grupė, o gal ji jau sukurta. Jeigu darbo grupė pradės sėkmingai veikti, atsiras sprendimo būdų, kaip valdyti situacijas, kurios neišvengiamai kyla teikiant socialines paslaugas“, – vylėsi asociacijos prezidentė.
 
Padėtų vaizdo kameros
 
„Reikia apsvarstyti ir paslaugų neteikimą kritiniais atvejais. Taip pat manau, kad galima pasitelkti ir kūno vaizdo kameras. Beje, dažnai socialinės srities darbuotojai, teikiantys paslaugas šeimoms, yra filmuojami, tie įrašai viešai skelbiami tam tikrose socialinių tinklų grupėse, darbuotojams yra grasinama. Reikia apsvarstyti, galbūt reikalingos tam tikros teisinės pasekmės visuomenės nariams, kurie taip elgiasi. Mes tikrai tikimės sprendimų, kad jaustumėmės saugesni, nes šiuo metu taip nėra“, – kalbėjo J.Tamašauskienė.
 
Pasak jos, sunkios situacijos tikrai kyla, tačiau nereikėtų pulti ko nors kaltinti, nes problemos – gyvenimiškos. Todėl būtinas algoritmas, kaip reikia elgtis, kaip organizuoti paslaugas, idant tokių grėsmių būtų kuo mažiau.
 
Tiesa, kalbant apie paslaugų skirstymą, ne visi vykdomi sprendimai yra didžiausios pirmenybės. J.Tamašauskienė paminėjo sprendimą mažinti paslaugų apimtis regionuose gyvenančioms šeimoms.
 
„Mūsų nuomone, šių veiksmų imtis per anksti. Pagalbos šeimoms tikrai reikia, ypač regionuose, kur trūksta transporto paslaugų. Ministerijoje apskaičiuoti poreikį yra viena, bet kai su tuo susiduri realiai ir matai, kokiomis sąlygomis gyvena žmonės – visai kas kita. Gali būti, kad šeima, pavyzdžiui, atsisakė alkoholio, ėmė labiau rūpintis vaikais ir dėl to buvo išbraukta iš priežiūros sąrašo, tačiau tai nereiškia, kad tai šeimai nebereikia padėti. Reikėtų ne tik pagelbėti įprastais būdais, bet ir formuoti gilesnius šeimos socialinius įgūdžius, atsižvelgti į tendencijas, kaip išsivysčiusiose vakarų valstybėse yra teikiamos šios paslaugos“, – aiškino asociacijos prezidentė.
 
Investicijos į kompetencijas – brangios
 
„Dar vienas svarbus mūsų keliamas klausimas buvo apie investavimą į socialinių darbuotojų kompetencijas. Praėjusioje kadencijoje buvo daug padaryta dėl jų stiprinimo, įkurtas Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Ši įstaiga suteikia galimybę socialinių paslaugų sferos darbuotojams vieną kartą per metus nemokamai mokytis pagal tam tikras programas. Problema ta, kad kalbėdami apie darbuotojų kompetencijas pasiliekame Lietuvos „burbule“. Norėtųsi pasidomėti, kas vyksta pažangiose demokratinėse šalyse, kur socialinis darbas yra ypač giliai išvystytas“, – sakė J.Tamašauskienė.
 
Pasak asociacijos prezidentės, norint pasiekti aukštesnių rezultatų ir siekiant susilyginti su užsienio šalimis, reikės didesnio finansavimo.
 
„Mūsų Kompetencijų tobulinimo centras veikia aktyviai, ieškome įdomių metodų užsienyje, tik jie yra brangūs. Tenka atiduoti didelę dalį pinigų, nes intelektinė nuosavybė reikalauja pakankamai didelių išlaidų ir negali jų iki galo naudoti, mat yra apribota sutartis su užsienio kūrėjais, todėl šioje srityje irgi norėtume didesnio dėmesio“, – aiškino asociacijos prezidentė, tikėdamasi, kad šis klausimas nebus paliktas nežinioje.

---

 
Komentaras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėjas Ignas Algirdas Dobravolskas:
 
- Susitikimo metu buvo aptarti svarbūs klausimai dėl socialinių darbuotojų saugumo profesinėje veikloje. Taip pat diskutuota apie emocinio smurto prevenciją ir socialinių darbuotojų emocinio atsparumo stiprinimą. Lietuvos socialinio darbo taryba aktyviai teikia siūlymus dėl galimų sprendimų, kaip užtikrinti darbuotojų saugumą ir geresnes darbo sąlygas.
 
Įgyvendindama Vyriausybės programos priemonių plano nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo rengti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame planuojama reglamentuoti priemones, užtikrinančias socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą jų profesinėje veikloje ir patrauklesnes darbo sąlygas. Minėtą įstatymo pakeitimo projektą Lietuvos Respublikos Seimui planuojama pateikti ateinančių metų pirmame ketvirtyje.
 
Lietuvos socialinio darbo taryba intensyviai diskutuoja ir teikia argumentuotus siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl galimų situacijų reglamentavimo ir jų sprendimo, kai socialinių paslaugų gavėjas socialinių paslaugų srities darbuotojo atžvilgiu naudoja emocinį, psichologinį ir (ar) fizinį smurtą. Diskutuojama ir apie minėtų darbuotojų emocinio atsparumo jų profesinėje veikoje didinimą/užtikrinimą, kontaktinį ir ne kontaktinį socialinių darbuotojų darbą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!