Nuvertinta profesija
 
„Slaugytojo darbas yra sunkus, o pripažinimo ir pagarbos šiai profesijai trūksta, – sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė. – Atėję dirbti jauni žmonės susiduria su realybe: sudėtingas darbas su sergančiais pacientais, didžiulis krūvis, prastas atlyginimas. Natūralu, kad dalis ima ieškoti paprastesnio kelio ar kitų alternatyvų uždirbti savo šeimai.“
 
A.Volodkaitės teigimu, slaugytojai turi atlaikyti ne tik didelį fizinį, bet ir emocinį krūvį. Įvairios kritinės situacijos ir akistata su žmogaus mirtimi gali smarkiai atsiliepti psichologinei darbuotojų sveikatai. „Taip pat veikia ir įvairūs bendravimo niuansai. Sergantis žmogus būna irzlesnis, dirglesnis, jo artimieji irgi, neatsižvelgdami į nieką, reikalauja maksimalaus rezultato. Ne visuomet harmoningi santykiai klostosi ir komandose: jaučiamas bendravimas iš aukšto, nepagarba, – pasakoja organizacijos vadovė ir priduria, kad sisteminės pagalbos, susidūrus su psichologiniais iššūkiais, mobingu, slaugytojai dar nesulaukia. – Nėra vieno taško, kur darbuotojas galėtų saugiai, anonimiškai pranešti ir pasikalbėti apie susiklosčiusią situaciją, todėl įvykiai dažniausiai ignoruojami ir nuslepiami. Tas tylėjimas, problemų užgniaužimas savyje yra žalojantis.“
 
Iššūkiai darbe
 
Neseniai slaugytojos profesiją įgijusi 22-ejų Gražina Rabkovskaja sako, kad ją dirbti slaugos srityje motyvuoja įgimtas noras rūpintis kitais, tačiau mergina neneigia, kad iššūkių slaugytojo kelyje – gausu. „Didelė problema yra atlyginimai. Norint oriai gyventi ir planuoti ateitį, reikia dirbti per dvi ar daugiau darbovietes, o esant slaugytojų trūkumui, didesnis krūvis tenka esamiems darbuotojams, kurie ir taip pervargę. Tokia situacija didina žmogiškų klaidų tikimybę. Taip pat nemalonu, kad vertinamos tik gydytojų pastangos ir darbas, o slaugytojai dažnai pamirštami“, – sako G.Rabkovskaja.
 

Kaip iššūkį slaugos specialistė įvardija ir darbinius santykius su vyresniais kolegomis. „Jaunimas vis dėlto daugiau domisi, skaito naujus straipsnius, atliktus tyrimus, stengiasi kuo dažniau pritaikyti įgytas žinias ir atrasti būdų, kaip atlikti tą patį darbą greičiau, kokybiškiau, sukeliant kuo mažiau neigiamų emocijų tiek personalui, tiek pacientams. Dažnai kyla konfliktai, dirbant su vyresnio amžiaus slaugytojais, kurie linkę dirbti kaip išmokę ir neretai atmeta bandymus palengvinti darbą ar įvesti naujoves“, – apgailestauja slaugytoja Gražina Rabkovskaja.

 
Renkasi kosmetologiją
 
Anot pašnekovės, daugelis jos studijų draugų slaugos srityje dirbti neplanavo, o studijas rinkosi vien tam, kad gautų licenciją: „Daug pažįstamų studijavo slaugą norėdami dirbti kosmetologijos srityje. Sakyčiau, taip pasirinko kas penktas studentas.“
 
„Vieša paslaptis, kad injekcinė kosmetologija, arba estetinė medicina, yra gerokai patrauklesnė sritis finansiškai. Valanda darbo – keli šimtai eurų… – komentuoja Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė. – Lietuvoje galioję įstatymai injekcijas anksčiau leido atlikti tik gydytojams dermatologams ir jų pavestiems slaugytojams. Todėl tikrai nemaža dalis jaunimo stodavo į slaugą, tik kad gautų licenciją. Šiandien reglamentavimas dar griežtesnis: jokių injekcijų slaugytojas daryti nebegali, bet, žinote, viskas dar vyksta iš inercijos. Žmonės visada ieško pelningesnės nišos.“
 
Gelbsti gyvybes
 
Jau penktą dešimtmetį Elektrėnų ligoninėje dirbanti slaugytoja Ona Antanavičienė sako kitoje srityje savęs neįsivaizduojanti. Moteris tikina visuomet buvusi rūpestinga ir empatiška. „Jūs įsivaizduokite, ką reiškia padėti žmonėms, išgelbėti gyvybes… Atvežė vaiką, apsinuodijusį žibalu, jis jau nekvėpavo, bet man pavyko jį išgelbėti. Išgelbėjau ir vyrą, nusipjovusį ranką. Daug kam gyvenime padėjau. Kas paprašydavo, eidavau ir į namus, visur“, – pasakoja O.Antanavičienė, kolegų meiliai vadinama Onute.
 

Į dažnai girdimus komentarus apie jaunų darbuotojų trūkumą ligoninėse slaugytoja Ona Antanavičienė reaguoja ramiai: „Jei atsirastų, kas norėtų mane pakeisti, užleisčiau vietą. Bet norinčių nėra, jaunimas renkasi dirbti kitose srityse arba važiuoti į užsienį. Mane dar laiko, licencija galioja, tai ir dirbu, kol sveikata leidžia.“

 
O ši kol kas Onutei kojos nekiša: 75-erių slaugytoja daug juda, kasdien daro mankštą, į darbą ir iš jo keliauja pėsčiomis. „O ir darbe nėra kada sėdėti – reikia apeiti visus pacientus ir dar po keletą kartų. Bet kuo daugiau judu, tuo man geriau“, – sako Onutė.
 
Pašnekovės teigimu, vyresnio amžiaus slaugytojai atidūs, kantrūs, pacientams skiria daug dėmesio. „Jaunimas kitaip reaguoja, gali „prabėgti“ pacientus greičiau. Mėgstu pabendrauti su žmonėmis: pasiteirauti, kur skauda, patarti, kur kreiptis, šiaip pasikalbėti. Mūsų kabinete per dieną apsilanko iki devyniasdešimties pacientų. Bet kai darbas patinka, dirbi, džiaugiesi, ir viską padarai gerai“, – sako O.Antanavičienė. Už tai medikė ne kartą sulaukė nuoširdaus vertinimo ir padėkų iš pacientų bei ligoninės kolektyvo.
 
Šiemet Medicinos darbuotojų dieną Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius Onutei įteikė apdovanojimą ir padėkojo už nuoširdų, profesionalų ir nepriekaištingą medicinos darbuotojo darbą. „Jeigu rasite tikrai mėgstamą darbą ir visą save atiduosite, laimė pati jus suras“, – sako slaugytoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!