Slaugos įstaigos aklavietėje: nežino, kaip įsipaišys

Deimantė Gruodė
2021-09-10
„Ministerija paprastai geriau žino, ko mums reikia“, – ironizuoja slaugos įstaigų vadovai, spėliodami, koks bus galutinis sveikatos sistemos reformos rezultatas. „Gal kas išsigrynins, gal sveikatos politikai sukurs konkretų ilgalaikės slaugos priežiūros modelį ir jį pateiks“, – viliasi nežinioje atsidūrę įstaigų vadovai.
Slaugos įstaigos aklavietėje: nežino, kaip įsipaišys
Slaugos įstaigų vadovai baiminasi: jeigu reforma bus daroma tik dėl paukščiuko, nieko gero nelauk.

Pasigenda konkretumo

„Manau, kad dar tik braižomi reformos kontūrai ir pati ministerija nėra galutinai apsisprendusi, kuriuo keliu eiti. Apie tai gerai yra pasisakęs mūsų miesto meras Vytautas Grubliauskas. Perfrazuojant jo žodžius: faktiškai visi sveikatos apsaugos ministrai pradėjo reformas, bet nežinau nė vieno, kuris jas užbaigė. Ko gero, šiuo atveju irgi bus panašiai. Prieš darant reformą reikia matyti galutinį rezultatą ir svarbiausia apskaičiuoti, kiek tai kainuos. Galutinis tikslas, kaip visi sako, – pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Bet kas ir kokiu būdu pagerės, taip ir lieka neaišku. Juk sujungus vieną įstaigą su kita niekas nuo to nesikeičia“, – sako Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė.

 
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė pasigenda konkretumo minėtoje reformoje – kol kas pateikiami tik abstraktūs tikslai ir siekiai.
„Kažkurio pasitarimo metu buvo pasakyta, kad yra kuriamas ilgalaikės slaugos priežiūros modelis. Tačiau niekas konkrečiai nepasako, o koks gi bus to modelio finansavimas. Turi būti padaryta išsami poveikio analizė: apibrėžtos galimybės, grėsmės, teigiami pliusai ir minusai, turi būti apskaičiuoti reformos rezultatai. Pasakyti žodžiu, kad taip bus geriau, deja, dabartiniu metu nėra solidu. Aš, kaip ilgametė administratorė, turiu žinoti aiškius reformos rezultatus, turiu aiškiai žinoti jos vykdymo etapus, priemonių planą ir pastarajam įgyvendinti skirtus žmogiškuosius bei finansinius resursus“, – sako V.Grigienė.
 

Ar reforma pagerins slaugos situaciją šalyje, nedrįsta spėlioti ir Vilkpėdės ligoninės vadovė Ina Čebotariova: „Neaišku, ką ten planuoja daryti. Baugumo nejaučiame – turime savo nišą, teikiamų paslaugų spektrą. Manau, kad po Saule vietos rasime visi. Iš tiesų žmonių, kuriems reikia slaugos paslaugų gana daug. Nepriklausomai nuo to, ar slauga, ar globa, ar aktyvūs stacionarai, daugiausia problemų iškyla su personalu – jo tiesiog nėra arba išvažiuoja dirbti į užsienį.“
 
Atlieka žvalgytuves
Praėjusios savaitės pabaigoje nuotoliniame Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovų susitikime aptartas augantis pagyvenusių ir negalią turinčių žmonių slaugos ir priežiūros namuose poreikis bei šių paslaugų integracija šalyje.
Kaip rašoma ministerijos pranešime, šis projektas yra Lietuvoje pradedamos ilgalaikės priežiūros reformos įgyvendinimo dalis.
„Ilgalaikės priežiūros reforma yra sudėtinė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos dalis, kuria siekiama savivaldybės lygmeniu integruoti sveikatos ir socialines paslaugas į vieną modelį. Šis procesas neįvyks per dieną – tai ilgas ir nuoseklus darbas, bendradarbiaujant su EBPO ekspertais ir remiantis užsienio šalių patirtimi“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
 
Tačiau bent kol kas taip ir lieka neaišku, kas bus daroma. Tik priduriama, jog EBPO kartu su Europos Komisija sieks išanalizuoti dabartinius ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo mechanizmus Lietuvoje, peržiūrės geriausias šalių narių praktikas ir projekto metu pateiks rekomendacijas. Savo ruožtu slaugos įstaigų vadovai baiminasi: jeigu reforma bus daroma tik dėl paukščiuko, nieko gero nelauk. Sako jau seniau girdėję, kad 30 proc. ilgalaikės priežiūros turėtų sudaryti socialinės, o 70 proc. – medicininės slaugos paslaugos. Ar reikės pertvarkyti esamas slaugos įstaigas, ar bus kuriami nauji struktūriniai dariniai – įstaigų vadovai tik gūžčioja pečiais ir laukia iš aukščiau nuleidžiamų sprendimų.
 

„Kiek suprantu, dabar vyksta žvalgytuvės. Gal kas išsigrynins, gal sveikatos politikai sukurs konkretų ilgalaikės priežiūros modelį ir jį pateiks. Kaip susidėlios visos struktūros – kaip jos bus sujungtos, koks bus jų juridinis statusas ir kaip jie dirbs – kol kas neaišku.

Girdėjau, kad sveikatos centruose dirbs atvejo vadybininkai, taigi kokios specialybės tai bus darbuotojai, kokias funkcijas jie atliks, iš kur bus paimtos lėšos jiems išlaikyti“, – rūpimus klausiamus paberia Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

 
Laukia bendri susitikimai
Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmanto Mockevičiaus nuomone, slaugai ypatingų reformų nereikia. Nebent daugiau paslaugų į namus, idant mažiau žmonių būtų vežami į globos įstaigas.
 
„Slauga ir geriatrija yra sudėtinė sveikatos sistemos dalis. Kai kuriose, galbūt mažesnėse, savivaldybėse, kur būtų mažiau negu 21 tūkstantis gyventojų (pagal dabartinį ministerijos siūlymą savivaldybės būtų skirstomos į turinčias iki 21 tūkstančio gyventojų ir daugiau negu tiek – red. past.), asmens sveikatos priežiūros įstaigos jau galėtų būti transformuojamos į didesnę slaugos arba geriatrijos pasiūlą. Kitaip tariant, būtų mažinamas ligoninių lovų skaičius didinant slaugos vietų skaičių. Bet tai yra dar tik siūlymai. Kurį kelią pasirinks konkrečios savivaldybės, neaišku, nes per bendrus susitikimus su Sveikatos apsaugos ministerija buvo išsakyti tik siūlymai, o konkretesni skaičiai bus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos ir konkrečios savivaldybės susitikimuose. Pavyzdžiui, mes su Kauno teritorine ligonių kasa susitiksime rugsėjo 28 dieną“, – sako Jurbarko rajono savivaldybės meras S.Mockevičius.


 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Mūsų tikslas optimizuoti paslaugas, galbūt optimizuoti įstaigų tinklą, bet tai daryti savanorišku pagrindu. Vienas pagrindinių tikslų – sukurti orias slaugos terapijos paslaugas. Tam yra numatyti didžiuliai pinigai. Tos įstaigos, kurios neteiks aktyvaus gydymo paslaugų, pavyzdžiui, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos, ir susijungs su pirmine sveikatos priežiūra į bendruomenės sveikatos centrus, gali tikėtis didžiulių pinigų slaugai ir terapijos paslaugoms kelti.
 
Mūsų noras yra pertvarkyti tinklą taip, kad tos aktyvaus gydymo paslaugos, kurių jau liko mažai – ar gimdymo, ar chirurgijos, – kad jos būtų teikiamos stambesnėse ligoninėse, o mažesnėms skirti pakankamai gerą finansavimą, idant būtų gerinamos slaugos sąlygos, kurių regiono žmonėms reikia labiausiai. Slaugos ligoninėms, kurios nėra mažos, pavyzdžiui, Panevėžio ir panašioms, tikrai nėra ko bijoti. Dėl to, kad jos kaip buvo savivaldybei priklausančios, taip ir liks – į jas nesikėsinama. Gal labiausiai baiminasi dėl postų kai kurių įstaigų vadovai, kurie įstaigoms vadovauja daugybę metų. Ir kai kurie merai dar įsitikinę, kad ligoninės turi priklausyti savivaldybėms – yra daug pasipriešinimo, bet kantriai apie tai kalbiname, aiškiname, diskutuojame ir viskas bus gerai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica