Sausio mėnesį Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdžiavo Respublikinėje Šiaulių̨ ligoninėje. Jame – komiteto pirmininko Antano Matulo raginimai darbuotojams kalbėti atvirai ir po šių žodžių sekusi skundų lavina dėl gendančios įrangos, komunikacijos trūkumo su vadovybe, didelių darbo krūvių.
 
Parlamentinės kontrolės metu komitetas nustatė įstaigos problemas ir jų sprendimo būdus, kurių imtis ragino tiek ligoninės direktorių Mindaugą Pauliuką, tiek steigėją Sveikatos apsaugos ministeriją. Komitetas nusprendė grįžti prie šios temos ir patikrinti, kaip jo rekomendacijų laikomasi.
 
Padėtis nesikeičia
 
Iniciatyvos grįžti prie šio klausimo ėmėsi parlamentarė Jurgita Sejonienė. Ji teigia, kad tai daryti ją paskatino pokalbiai su šiauliečiais – ir pacientais, ir ligoninės darbuotojais.
 

„Akivaizdu, kad po išvažiuojamojo komiteto posėdžio ir protokolinio nutarimo situacija nesikeičia. Praėjo netrumpas laikas, tad norėtųsi išgirsti administracijos, vadovo paaiškinimą, kas trukdo įgyvendinti komiteto siūlymus, juolab kad buvo išsamus posėdis, kuriame kalbėta tiek su darbuotojais, tiek administracija. Negalima sakyti, kad tai – tik vadovo klausimas, bet reikia įvertinti situaciją, nes ji kelia nerimą“, – teigė parlamentarė Jurgita Sejonienė.

 
Darbuotojai komiteto vizitą ligoninėje vadina parodomuoju šou ir tvirtina: kad iš to daugiau žalos nei naudos, nes kai sprendimai nepriimami, vadovas jaučiasi nebaudžiamas. Į tai, kad komitetas vėl kelia šią temą būtent dabar, jie žiūri nepatikliai ir vadina rinkime akcija, kuri nieko nepakeis.
 
Kritika vadovui
 
Apie dabartinę padėtį įstaigoje kalbinome darbuotojus, tačiau jie sutiko kalbėti su sąlyga, jog nebus viešinama jų tapatybė. To paties reikalavo net ir profsąjungų atstovas, kategoriškai atsisakęs atskleisti savo vardą ir pavardę.
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas Algis (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigia, kad po to Seimo narių vizito niekas nepasikeitė: „Kaip ėjo blogyn viskas, taip ir eina. Vienintelis dalykas, kurio čia reikia, – pakeisti direktorių. Vadovavo iki šiol Mažeika, Špurienė... Jie – vadovavo. O dabar turime direktorių be žalio supratimo, kas yra ligoninė, kaip ji dirba ir kam.
 
Girdėjau kalbų, kad dirbdamas direktorius nuotoliu studijuoja mediciną Ukrainoje, bandys tapti gydytoju. Porą vakarų per savaitę dirba akušeriu Motinos ir vaiko klinikoje. O kada jis būna direktoriumi? Porą valandų per dieną ir toliau lekia tvarkyti savo reikalų?“ – pasipiktinimo neslėpė ilgametis darbuotojas.
 
Įranga byra toliau?
 
Respublikinė Šiaulių̨ ligoninė susiduria su sunkumais dėl gyvybiškai svarbios diagnostinės įrangos gedimų. Pernai sustabdžius privalomos profilaktinės priežiūros sutartis buvo sugedęs ir vienintelis linijinis greitintuvas, angiografai, vienu metu neveikė̇ visi kompiuterinės tomografijos aparatai, dėl to sutriko insulto klasteris.
 
Parlamentarai pabrėžia, kad tai – ne tik įstaigos, bet ir steigėjo – Sveikatos apsaugos ministerijos – atsakomybė, todėl įpareigojo ją prižiūrėti situaciją, o ligoninės administracijos prašė nedelsiant atnaujinti medicinos aparatūros priežiūros sutartis.
 
M.Pauliukas teigia, kad ligoninė 2023 m. remontui išleido 1,6 mln. eurų, o 2024 m. pirmą pusmetį šios išlaidos siekė 669 tūkst. eurų. „Naujai įrangai pernai skirta 465 tūkst. eurų, o 2024 m. pirmąjį pusmetį – 559 tūkst. eurų“, – teigė M.Pauliukas ir tvirtino, kad šie skaičiai rodo aktyvias ligoninės investicijas įrangai.
 
„Situacija nuo žiemos nesikeitė, – tepakomentavo gydytojas Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). – Genda ir nauja, ir sena įranga. Jei vadovas pasikeis, ar linijinių greitintuvų padaugės? Šiuo metu su kompiuteriniu tomografu padėtis gera – eilės nėra, prieinamumas pagerėjo. Bet linijinį greitintuvą turime tik vieną. Jis lūžta, nutrūksta gydymas, neužtikrinamas gydymo tęstinumas, tas pats su angiografais. Bet ministerija – steigėjas – nieko nepadarė, kad tai pasikeistų.“
 
Vyksta konkursai
 
Žiemą buvo konstatuota, kad įstaigoje, palyginti su šalies vidurkiu, per mažas slaugytojų darbo užmokestis, bet M.Pauliukas teigia, kad pernai rugpjūtį už vieną etatą jis siekė 1909 eurus, o 2024 m. rugpjūtį jau 2330 eurų. Atlyginimas keliamas toliau.
 
Taip pat jis buvo kritikuotas už tai, kad yra gerokai per daug laikinai einančių pareigas padalinių vadovų. Tačiau ligoninės direktorius teigė, kad įstaigoje nuolat vyksta konkursai nuolatinėms pareigoms užimti. „Pastaraisiais metais šis procesas buvo aktyviai tęsiamas, ir rezultatai yra akivaizdūs – laikinųjų vadovų skaičius nuolat mažėja“, – teigė jis ir apgailestavo, kad Neurologijos skyriaus vadovo konkurse jau trečią kartą nebuvo kandidatų.
 
„Konkursai vyksta, tik ne visi įvyksta. Dažniau neįvyksta, nei įvyksta. Vis dar daug laikinai einančių pareigas“, – pasakojo ilgametis darbuotojas Jonas.
 
Darbuotojai bėga
 
Jonas teigia, kad žmogiškieji ištekliai Šiauliuose – didžiulė problema. „Daug gydytojų išeina, kažkiek ateina. Bet niekas neskaičiuoja, kokiu krūviu dirbę išeina ir kokiu krūviu ateina. Jei ligoninę palieka du gydytojai, dirbę pusantro etato, o ateina dirbti du po ketvirtadalį etato, pagalvokime... Žmonių skaičiumi imant taip, viskas balanse, o realiai atliktas darbas?..“ – atkreipė dėmesį gydytojas.
 
„Šiemet su naujais gydytojais rezidentais itin įtempta situacija, niekas nenori ateiti dirbti į ligoninę. Medikų bendruomenė maža, visi kalba, legendos sklinda ir nenori rezidentai čia eiti. Be to, visus įdarbinimus žiūri tik direktorius su niekuo nederindamas ir nekomunikuodamas“, – kalbėjo pašnekovas. 
 
Prieš tai kalbėjęs Algis stebisi, kad nors dirbančių, konsultuojančių gydytojų sumažėję gal trečdaliu, deklaruojamos viršijamos paslaugos. „Jūs man paaiškinkite tų ligonių kasų lentelių stebuklą, – nesuprato pašnekovas. – Blogiausia, kad jei darbuotojai kelia problemas, jog, pavyzdžiui, reikia didesnio atlygio, nes dirba už kelis žmones, jiems pasiūloma eiti iš darbo. Siūlo rasti geresnę vietą. Yra buvusių gydytojų, kurie žada grįžti, kai tik pasikeis vadovas. Ne vieną tokį pažįstu.“
 
„Gydytojai tiek ginekologiniam, pulmonologiniam, neurologiniam skambinasi dėl darbo vietos, klausia. O direktoriaus komunikacija tokia: vos pradėjus tartis dėl sąlygų, algų, jis dingsta. Neatsako į skambučius, žada perskambinti ir neperskambina...“ – nesupranta pašnekovas.
 
Kolonoskopijoms neregistruojama
 
Su „Lietuvos sveikata“ sutikęs pasikalbėti profsąjungos atstovas informavo, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje praktiškai „sugriautas“ Endoskopijos skyrius. „Galima pažiūrėti, kaip veikė skyrius, kiek procedūrų buvo ir kaip paskui tai keitėsi su Pauliuko atėjimu, – tvirtino jis. – Paslaugų buvo sumažėję tik kovido metu, kitu laiku jos visąlaik augo.
 
Dabar kolonoskopijoms pacientai neregistruojami. Nefunkcionuoja šis skyrius, specialistai išsilakstė į privačias, aplinkines gydymo įstaigas. Reklamuojamės, kad kardiologai atvažiuoja. Bet kai išeina, tylima. O išeina žmonės net pasirašę sutartis, skolinasi pinigų, kad galėtų išvažiuoti, neiškenčia čia.“
 
Ministerijos atsakomybė
 
„Ką reikėtų keisti? Mes esame respublikinė ligoninė, – tęsia gydytojas Jonas. – Mums sunku spręsti už ministeriją. Jei ji mato ligoninę kaip toliau veikančią, turėtų tuo ir susirūpinti, nes regione daugiau nėra didesnės ligoninės. Aplinkinės mažina stacionarinių paslaugų teikimą, prieinamumas mažėja, priėmimus uždarinėja, o Šiauliai nei gydytojų, nei finansavimo, nei įrangos prasme resursų didėjimo, kad galėtų atliepti augančius poreikius, nejaučia.“
 
„Ministerija prioritetus dėlioja ir galėtų aiškiau komunikuoti apie juos, – tvirtina pašnekovas ir pritaria komiteto siūlymui, kad reikėtų atskiro SAM padalinio, kuris kuruotų pavaldžias įstaigas. – Gal tada nepasimestume ministerijos koridoriuose?“
 
Ar įmanoma būtų pakeisti vadovą? Seimo narė J.Sejonienė teigia: įmanoma. „Kodėl gi ne. Jau buvo pakeistas vadovas ministro sprendimu, kai ponas Mažeika neteko pareigų ir buvo priimtas gerbiamas Pauliukas. Tiesiog tai turi būti ryžtingas sprendimas. Vis dėlto dažna vadovų kaita ne į naudą, todėl, kaip ir sakau, reikia įvertinti situaciją“, – teigė ji.
 
Komunikacija – misija neįmanoma?
 
Šiaulių̨ miesto savivaldybė stebėjosi, kad sutrikus klasterio veiklai dėl įrangos gedimų iš ligoninės negavo jokios informacijos. Nuolatine komunikacijos stoka su vadovybe skundėsi ir darbuotojai.  
 
Komitetas tuomet M.Pauliuką įpareigojo reguliariai organizuoti padalinių vadovų susirinkimus dėl einamųjų klausimų, taip pat visuotinius darbuotojų susirinkimus, kur būtų pristatomi ligonines planai, finansai, iššūkiai, gyvai aptariami rūpimi klausimai.
Deja, „Lietuvos sveikatos“ kalbinti pašnekovai teigė, kad po Seimo narių vizito jie nebuvo pakviesti nė į vieną susirinkimą ir, kiek žino, tokių nevyko.
 
M.Pauliukas gi tvirtina, kad įstaigoje „ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų psichoemocinei gerovei ir vidinės komunikacijos gerinimui, kad būtų užtikrinta pozityvi darbo aplinka“.
 
Tačiau darbuotojai teigia priešingai. „Negalima sakyti, kad komunikacijos padaugėjo. Jos nebuvo ir nėra“, – teigė Algis. Ir nors komitetas po parlamentinės kontrolės įžvelgė psichologinio smurto apraiškų, kalbintas gydytojas Jonas teigė, jog turbūt labiau kalbėtų ne apie psichologinį smurtą, o tiesiog komunikacijos nebuvimą. Gaila tik, kad net ir po šitiek pastabų situacija nesitaiso.
 
Algis pastebi, kad emocinė atmosfera įstaigoje toli gražu nėra gera, su darbuotojais nėra skaitomasi, nepriimtini tie, kurie kelia problemas.
 
Nesilaiko šakos sutarties
 
Profsąjungų atstovas teigia, kad jau antri metai vyksta nesėkmingos derybos su vadovu dėl kolektyvinės sutarties. „Direktorius ja nesuinteresuotas, nes jo niekas neverčia to padaryti. SAM nebars, jei to nebus, todėl turime derybų imitaciją“, – sakė pašnekovas. – Pas mus negalioja šakos sutartis, vadovas jos nesilaiko. Metus kalbame dėl darbo laiko apskaitos. Su mumis nekalba, ignoruoja, vilkina. Parašėme raštą, kad reikia laikytis šakos sutarties, gavome atsakymą, kad apie tai bus kalbama kolektyvinėje sutartyje. Bet kad laikytis šakos sutarties, kolektyvinio susitarimo nereikia. Šakos sutartis yra tarp SAM ir ligoninių. Atsimušinėjimas, visiškas nebaudžiamumas leidžia taip elgtis,“ – kalbėjo pašnekovas.
 
Dar vienas nesiskaitymo pavyzdys – pilotinis tyrimas dėl trijų pamainų ligoninėje. „Idėja gal ir nieko, bet darbuotojus dalyvauti jame nupirko priedais. Pilotas baigėsi ir visi grįžo prie senos tvarkos. Bandėme išsiaiškinti, kokie skyriai dalyvauja, kokio dydžio priedai, kodėl kitiems ten dirbantiems ir atliekantiems identišką darbą jie nemokami... Nesužinojome nei raštais, nei prašydami žodžiu. Direktoriaus atsakymas niekinis: „mokama pagal darbo užmokesčio mokėjimo tvarką...“ Sugalvojo pažaisti pilotą. Bet pažaidė valstybės pinigais“, – pečiais gūžtelėjo profsąjungos atstovas.

---

 
Komentaras
 
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas:
 
- Per paskutinį pusmetį ministerija negavo jokių tiesioginių nusiskundimų ir skundų dėl Šiaulių ligoninės ar jos administracijos veiklos, dėl kurių būtų reikėję pradėti tyrimą, peržiūrėti administracijos sprendimus kokia nors forma. 
Jei darbuotojai turi kokių nors pastabų, informacijos, skundų, kviečiame juos kreiptis tiesiai į ministeriją – pagal atsakomybės ribas išnagrinėsime arba kreipsimės į atsakingas institucijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!