Kvalifikaciją įmanoma gauti
Jei kada teko ieškoti pagalbos seksualinės sveikatos tema, turbūt susidūrėte su įdomia misija – išsiaiškinti, pas kokį specialistą reikia eiti.
 

Pasivadinusių seksologais Lietuvoje daugėja, tačiau, kaip pasakoja Seksualinės medicinos draugijos prezidentas Robertas Adomaitis, – ne visi turi tam reikalingą kvalifikaciją: „Kvalifikaciją šiuo metu gali gauti tiek psichologas, tiek gydytojas. Tik ji suteikiama ne Lietuvoje.“

 
„Norėčiau atskirti klinikinę seksologiją ir seksualinę mediciną.  Egzistuoja tokia Europos medicinos specialistų sąjunga (UEMS). Jie vienija penkiasdešimt kelias licencijuojamas medicinos specialybes. Yra sričių, kur tarp kelių specialybių priimtas sprendimas nedidinti licencijų skaičiaus, o šioms specializacijoms apibrėžti yra kuriami komitetai. Vienas tokių – seksualinės medicinos. Ginekologijos, urologijos, endokrinologijos ir psichiatrijos draugijos deleguoja atstovus, kurie užsiima praktikos reglamentavimu Europoje.
 
Šis komitetas sugebėjo sukurti kvalifikacijos paruošimo kursus, kuriuos administruoja Europos seksualinės medicinos draugija kaip projektą. Atskirai nuo šios draugijos egzistuoja kvalifikacijos egzaminas, kurį organizuoja Olandijos įmonė. Egzaminas vyksta kartą per dvejus metus. Galima pasirinkti lankyti kursus arba ne, tačiau žmogus turi gauti atsiliepimus, kad kliniškai dirbo, stebėjo seksualinės medicinos gydytojo darbą, kitaip sakant, turi praktinį prisilietimą prie paciento.
 
Kur yra jungtis tarp klinikinės seksologijos ir seksualinės medicinos? Pradžioje šį egzaminą administravo seksualinės medicinos draugijos bei Europos seksologijos federacija. Įvyko taip, kad klinikinė seksualinė medicina – apie kūną, o klinikinė seksologija – apie psichologiją. Šių sričių pacientų poreikiai yra skirtingi, todėl buvo nuspręsta atskirti šias sritis. Ir šiuo metu egzistuoja du egzaminai. Vienais metais jį laiko psichologai, kitais – gydytojai. Lietuvoje yra penki specialistai, išlaikę egzaminą“, – sako Robertas Adomaitis.
 
Situacija Lietuvoje
Lektorė dr. G.Argustaitės-Zailskienės teigia, kad seksologais pasivadina tam tikrų medicinos sričių atstovai: urologai, psichiatrai ar ginekologai. Jie tampa ir puikiais specialistais, bet dažnu atveju apsiriboja gan siaurose srityse. „Jei pacientas ieško psichologo, reiktų kreiptis tik į šiuos mokslus baigusį specialistą. Pavyzdžiui, dermatovenerologas, prie savo specializacijos prisidedantis žodį „seksologas“, gali konsultuoti žmogų, kuriam reikia pagalbos lytiškai plintančių ligų atveju. Esu ne kartą girdėjusi iš specialistų, kad dėl tam tikrų neurologinių pažeidimų suprastėja lytinis gyvenimas. Tokiu atveju, konsultacijai puikiai tinka neurologas, kuris taip pat yra seksologas“, – pavyzdžius apie seksologų įvairovę Lietuvoje pateikia psichologė.
 
Psichologei antrindamas R.Adomaitis taip pat pabrėžia, kad tam tikrų specifinių žinių gydytojai gauna ir Lietuvoje: „Urologijos studentams dėstau vyrų lytinės funkcijos sutrikimus. Ginekologai dėsto moters lytinės sistemos sutrikimus. Psichiatrai taip pat prisiliečia prie šios temos. Tik tiek, kad visi šie specialistai gyvena entuziastų lygyje. Kad žmogus žinotų, jog gydytojas konsultuoja šiais klausimais, tikslingiausia būtų sakyti, kad konsultuojama seksualinės funkcijos sutrikimų klausimais. Ir tik įgijus kvalifikaciją galima prisirašyti seksualinės medicinos gydytojo arba klinikinės seksologijos – seksologo specializaciją.“
 
LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja prof. Nida Žemaitaitienė užsimena, kad atsiradus psichologų licencijavimui viskas stosis į vietas. Tuo abejoja R.Adomaitis: „Psichologijoje egzistuoja konkurencija – kurių metodika teisingesnė ir pranašesnė. Jeigu žmogus turi kvalifikaciją ir tobulėja, paciento galimybė gauti naudą nėra apribota tuo, ar jis turi licenziją ar ne. Licencijavimo klausimu, Lietuvoje neturime tiek pajėgų, kad organizuotume įvairių sričių psichologų efektyvų ruošimą. Nesutariama dėl jo pobūdžio, kuris galėtų baigtis licenzija. Tokiu atveju apribosime daugelio pacientų galimybę gauti paslaugą.“
 
Psichologijos studijos
Lietuva pagal seksologų ruošimą šiek tiek atsilieka nuo tokių valstybių kaip Portugalija, kuri Porto universitete ruošia žmogaus seksualumo specialistus.
Prof. dr. Nida Žemaitaitienė pasakoja, kad nors LSMU ir neruošia šių specialistų, studentams, kurie nori gilinti žinias šioje srityje, siūlo seksualumo pagrindų modulį.
 
Šio modulio dėstytoja dr. G. Argustaitė-Zailskienė priduria, kad jį studentai renkasi ketvirtajame kurse ir mėnesį intensyviai mokosi apie tai, kas yra žmogaus seksualioji pusė, lytiškumas, kaip jis fiziškai pasireiškia ir ką reikia žinoti psichologui šia tema bei kaip kalbėti su pacientais, „Šiuo moduliu padedame gan stiprų pagrindą studentų tolesniam tobulėjimui“, – sako lektorė.
 
Europa tokioms valstybėms kaip Lietuva greitu metu bandys ištiesti pagalbos ranką. Kaip užsimena R.Adomaitis psichologai, susidūrę su mokymo programų unifikavimu, įkūrė Europos seksualinės medicinos tinklą: „Po metų ar pusantrų visas šalis pasieks jos produktas – rekomendacijos studijų programoms universitete.“

---

 
Komentaras

„Nebegėda“ komunikacijos projektų vadovė Emilija Miltinytė:
- Jaučiame šių specialistų poreikį iš mūsų sekėjų, kurie norėtų kreiptis į seksologus ir ieško atsakymų. Kartais jie galvoja, kad konsultacijos ar gydymo paslaugas suteikia ir mūsų komanda. Deja, to nedarome. Kadangi šių specialistų nėra daug, jų pateikiama informacija ne visada yra kritiškai įvertinama. O socialiniuose tinkluose atsiranda įvairiausi sekso guru ir koučeriai. Su visa pagarba jiems, tai rimta tema, kuri reikalauja specialistų pagalbos.
 
Socialiniuose tinkluose dažniausiai remiamės užsienio specialistų publikuotais straipsniais, nes jaučiame Lietuvoje jų stygių. Ne visada jie kalba tomis temomis, apie kurias „Nebegėda“ komanda nori kalbėti arba kuriomis domisi mūsų bendruomenė. Taip, galima rasti nemažai lietuviškų straipsnių, studijų medicininėmis temomis apie moterų ir vyrų seksualumą, bet specialistų, kurie šiuos darbus įgarsintų ir viešai kalbėtų suskaičiuotume ant pirštų.
 
Išskirtume dvi temas, kurios domina mūsų sekėjus. Pirmoji – apsaugos priemonių, labiau dominanti jaunesniąją auditoriją. Nereikia įsivaizduoti, kad tai tik mokyklinio amžiaus berniukai ar mergaitės, nes būna ir pilnamečių jaunuolių, kurie turi daug klausimų šia tema. Kita – mitai. Pavyzdžiui, žmonės parašo, kad negalėdami patirti malonumo yra nevisaverčiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!